Ekonomika ir verslas

Pabaltijo uostai pradėjo karą dėl Ukrainos
Ekonomika
8 rugsėjo

Pabaltijo uostai pradėjo karą dėl Ukrainos

Kompensuoti rusiško tranzito netekimą Latvija gali tik krovinių srauto iš Ukrainos padidėjimo sąskaita. Apie tai pareiškė Pabaltijo respublikos Susiekimo ministerijos atstovas Andris Maldups. Pažymėtina, jog analogiškas planas neseniai buvo pagarsintas  Lietuvoje: Klaipėdos uostas taip pat ketina vystyti bendradarbiavimą su Ukraina ir kitomis Juodosios jūros regiono šalimis (visų pirma, su Turkija).

Pabaltijo uostai pradėjo karą dėl Ukrainos
Po migrantų – sunkvežimiai: Lukašenka rado naują būdą kaip nubausti Lietuvą
Ekonomika
Po migrantų – sunkvežimiai: Lukašenka rado naują būdą kaip nubausti Lietuvą

Po migrantų – sunkvežimiai: Lukašenka rado naują būdą kaip nubausti Lietuvą

Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) prašo Baltarusijй atsisakyti navigacinių plombų panaudojimo. Nuo rugpjūčio mėnesio 30 d. nurodyti prietaisai privaloma tvarka įrengiami visuose komercinėse transporto priemonėse, kurios kerta Lietuvos – Baltarusijos sieną. Vežėjui viena plomba apsieis 50 eurų, o bendras kompanijų, gabenančių krovinius tranzitu per  Lietuvą  į Rytus, nuostolis bus skaičiuojamas milijonais eurų per metus. Daugelis iš jų, tikriausiai, keis maršrutą ir įvažiuos į Baltarusiją iš Lenkijos pusės.

7 rugsėjo 
Lenkija ir Estija galvoja apie AE:  Lietuva pasmerkė save atominei vienatvei
Ekonomika
Lenkija ir Estija galvoja apie AE: Lietuva pasmerkė save atominei vienatvei

Lenkija ir Estija galvoja apie AE: Lietuva pasmerkė save atominei vienatvei

Mažos atominės elektrinės statybos idėja Estijoje tampa vis populiaresne.  Apie tai liudija Kantar Emor kompanijos atliktos socialinės apklausos rezultatai. Be estų, statyti savo AE ketina lenkai, o baltarusiai jau eksploatuoja galingą elektrinę Ostravoje.  Vienintelė Rytų Europos šalis, kuri, uždariusi Ignalinos AE, savanoriškai pasmerkė save „atominei vienatvei“  - Lietuva.

31 rugpjūčio 
Gaudžiukai: Latvija ir Lietuva atiiminės viena iš kitos tranzitą

Gaudžiukai: Latvija ir Lietuva atiiminės viena iš kitos tranzitą

Rygos, Ventspilio ir Liepojos uostai turi „atmušti“ iš Klaipėdos, Latvijoje gaminamus krovinius. Apie tai pareiškė Pabaltijo respublikos susisiekimo ministras Talis Linkaits. Valdininko žodžiais, su kaimynine šalimi dėl tranzito jau kovojama, nors žymių rezultatų Latvija nepasiekė. Iš kitos pusės, būsimasis Baltarusijos krovinių netekimas, privers Klaipėdą daryti tą patį – atiminėti tranzito srautus iš Rygos, Ventspilio ir Liepojos.

Pekinas nubaudė Vilnių:  Lietuva neteko geležinkelio tranzito iš Kinijos
Ekonomika
19 rugpjūčio 

Pekinas nubaudė Vilnių: Lietuva neteko geležinkelio tranzito iš Kinijos

Geležinkelio kompanijos China railway container transport corp. (CRCT) klientai gavo pranešimus apie tai, jog tiesioginiai pervežimai iš Kinijos į Lietuvą atšaukiami dėl susiklosčiusios politinės situacijos. Mažiausiai iki spalio mėnesio kinų prekės galiniams vartotojams Europoje bus pristatomos alternatyviniu maršrutu  (greičiausiai, per Lenkiją). Lietuvai tai ne mirtinga, bet kartu su krovinių tranzitu ji netenka paskutinės  vaisingo ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo su Padangių šalimi, vilties.

Pekinas nubaudė Vilnių: Lietuva neteko geležinkelio tranzito iš Kinijos
„Energetinės nepriklausomybės“ žlugimas: Lietuva pripažino SGD terminalo bereikalingumą

„Energetinės nepriklausomybės“ žlugimas: Lietuva pripažino SGD terminalo bereikalingumą

Dėl staigaus dujų ir  biokuro kainų augimo ateinantis šildymo sezonas Lietuvoje bus maždaug  ketvirtadaliu brangesnis negu praėjęs. Tokią išvadą padarė valstybinės energetikos reguliavimo tarybos specialistai. Įdomu tai, kad prieš metus Pabaltijo respublikos valdžia gyrėsi Klaipėdos SGD terminalo pasiekimais, kuris, esą, atpigino gamtines dujas galutiniam vartotojui.  Kodėl gi šis stebuklingas „energetinės nepriklausomybės “ nuo Rusijos efektas taip greitai pasibaigė?

Krovinių vežėjai bėga iš Lietuvos
Ekonomika
Krovinių vežėjai bėga iš Lietuvos

Krovinių vežėjai bėga iš Lietuvos

Per metus Lietuva prarado daugiau už šimtą krovinius gabenančių įmonių. Lietuvos krovinių autovežėjų traukimosi grėsmė buvo suvokta dar 2019 metais, bet nuo tų laikų lietuvių valdžia nepadarė nieko, kad užkirsti jai kelią. Dėl to dabar Lietuva gali prarasti 1,6% nuo savo BVP, o šalies vadovybė vėl parodė savo visišką nepajėgumą susivaldyti su iškilusia problema.

24 kovo 
Lietuva prikaišioja Kinijai, kad įsiteikti Jungtinėms Valstijoms
Ekonomika
Lietuva prikaišioja Kinijai, kad įsiteikti Jungtinėms Valstijoms

Lietuva prikaišioja Kinijai, kad įsiteikti Jungtinėms Valstijoms

Lietuva atsisakė krovinių rentgeno patikros įrangos užpirkimo pas kinų kompaniją Nuctech, kuri laimėjo tenderį. Anot vyriausybės komisijos įranga iš Kinijos yra pavojinga respublikos „nacionaliniam saugumui“: jos dėka Pekinas neva rinks duomenis apie Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų keleivius. Šis atvejis žada sukomplikuoti Kinijos ir Lietuvos santykius, kurie pastaraisiais metais iš vis klostosi nelengvai.

13 vasario 
Lietuvą įžeidė Ukrainos išdavystė dėl Astravo AE
Ekonomika
5 vasario

Lietuvą įžeidė Ukrainos išdavystė dėl Astravo AE

Lietuvos ir Ukrainos santykiai gerokai įsitempė. Anksčiau Kijevas žadėjo paremti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės boikotavimą, bet nuo pat naujų metų pradžios atnaujino pigios elektros importą iš Baltarusijos. Lietuvos politikai privačiuose pokalbiuose su kolegomis iš Ukrainos pasipiktindavo šiuo faktu.

Lietuvą įžeidė Ukrainos išdavystė dėl Astravo AE
Lietuva atsilygina riejimaisis ir ginčais už energetikos projektus
Ekonomika
29 rugpjūčio 2020

Lietuva atsilygina riejimaisis ir ginčais už energetikos projektus

Lietuva padavė naują ieškinį prieš prancūzų energetikos įmonę „Veolia“. Vilniaus teisminiai ginčai su Prancūzijos energetikais tęsiasi jau daugelį metų iš eilės ir įrodo tai, kad Rusijos „Gazpromo“ konfliktas su Lietuva buvo tipinis o ne išskirtinis reiškinys. Visi didieji energetikos projektai Lietuvoje lydimi riejimųsi, korupcijos skandalų ir teisminių ginčų.

Lietuva atsilygina riejimaisis ir ginčais už energetikos projektus
Lietuva reikalauja iš ES kompensacijos už išmirimą
Ekonomika
Lietuva reikalauja iš ES kompensacijos už išmirimą

Lietuva reikalauja iš ES kompensacijos už išmirimą

Lietuvių konservatoriai siūlo sukurti Europos Sąjungoje naują Demografijos ir šeimos politikos fondą, kuris nulems sėkmingą gimstamumo kontrolės politiką. Jų idėja turi bendro u prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva reikalauti iš Briuselio kompensacijos už darbo jėgos nutekėjimą iš Lietuvos. Abiem atvejais kalbama apie tą patį: nujausdama dotacijų iš Europos fondų mažinimą Baltijos šalis ieško naujų argumentų lėšų teikimo išsaugojimui.

2 liepos 2020 
Lietuva triukšmauja Briuselyje: reikalaujame ES dotacijų pratęsimo
Ekonomika
Lietuva triukšmauja Briuselyje: reikalaujame ES dotacijų pratęsimo

Lietuva triukšmauja Briuselyje: reikalaujame ES dotacijų pratęsimo

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad naujoji Europos Sąjungos 7 metų finansinė programa „turėtų būti labiau ambicinga“, o susibūrimo politikos išmokos – žymiai didesnėmis. Jo kalboje aiškiai skamba susierzinimo natos. Baltijos šalies valdžia jau ne ragina, bet reikalauja neatimti iš jų prieigos prie bendrų europietiškų lėšų. Matyt, Briuselis privalo vadovautis įžymiu Antuano de Sent Egziuperi posakiu: „Tampi amžinai atsakingas už tą ką prisijaukinai“. Arba prisipratinai duodant ėsti.

25 birželio 2020 
Lietuva pasitaiko: nutraukti ryšius su Rusija mums yra svarbiau už mūsų ekonomiką
Ekonomika
Lietuva pasitaiko: nutraukti ryšius su Rusija mums yra svarbiau už mūsų ekonomiką

Lietuva pasitaiko: nutraukti ryšius su Rusija mums yra svarbiau už mūsų ekonomiką

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pripažino, kad šalies energetinė politika glaudžiai susieta su geopolitika, o ne su žemomis kainomis energijos nešėjams. Oficialus Vilnius ragina išstoti iš BRELL (Baltarusija – Rusija – Estija – Latvija – Lietuva) energetinio žiedo, kovoja su Astravo AE statyba ir tempia Klaipėdos SGD terminalo naštą ne todėl, kad tai yra ekonomiškai naudinga lietuviams, bet todėl, kad tai yra pabėgimo nuo Rusijos į Vakarus kelio dalis. Lietuvos ekonomikai tikėtis gauti pigią energiją iš Lietuvos energetikos projektų neverta – aiškiai leidžia suprasti Linas Linkevičius.

9 birželio 2020 
“Koronakrizė“ irsta Baltijos šalių infrastruktūrą
Ekonomika
“Koronakrizė“ irsta Baltijos šalių infrastruktūrą

“Koronakrizė“ irsta Baltijos šalių infrastruktūrą

Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje laikinai sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbai. Reguliariai iš darbo atleidžiami Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė airBaltic. Baltijos šalių geležinkeliai ir jūros uostai dar prieš krizę pranešdavo apie rekordinius nuostolius. Baltijos šalių transporto bei energetikos infrastruktūroms, kurios dar prieš koronavirusą buvo kritinėje padėtyje, COVID-19 pandemija gręsią visuotiniu sugniužimu.

24 balandžio 2020 
Į Tarybų Lietuvą investavo 3-5 kartus daugiau, nei į kitus regionus: slaptų informacinių raštų, pateiktų Gorbačiovui 1990 metais, duomenys
Ekonomika
Į Tarybų Lietuvą investavo 3‑5 kartus daugiau, nei į kitus regionus: slaptų informacinių raštų, pateiktų Gorbačiovui 1990 metais, duomenys

Į Tarybų Lietuvą investavo 3‑5 kartus daugiau, nei į kitus regionus: slaptų informacinių raštų, pateiktų Gorbačiovui 1990 metais, duomenys

1990 metais tarp Michailo Gorbačiovo ir Baltijos respublikų vadovų vyko derybos dėl Lietuvos, Latvijos bei Estijos išstojimo iš Tarybų Sąjungos. Prieš derybų pradžią Ministrų Tarybos, Valstybinio plano komiteto, Valstybinis materialinio techninio tiekimo komiteto bei Valstybinio statistikos komiteto darbuotojai paruošė TSRS prezidentui ataskaitas apie Baltijos respublikų ekonominę padėtį. Pateikiame jūsų dėmesiui šiuos unikalus dokumentus.

22 kovo 2020 
„Baltijos tigru“ save vaizdavusią Lietuvą, kovojančią dėl Europos sąjungos dotacijų, laukia skurdas
Ekonomika
„Baltijos tigru“ save vaizdavusią Lietuvą, kovojančią dėl Europos sąjungos dotacijų, laukia skurdas

„Baltijos tigru“ save vaizdavusią Lietuvą, kovojančią dėl Europos sąjungos dotacijų, laukia skurdas

Lietuva nenustoja kovojusi, kad tebeliktų eurofondų dotacijos. Respublikos prezidento patarėjo Simono Krepštos žodžiais, Vilnius nesusitaikė su Europos sąjungos 2021–2027 metų biudžeto projektu, o užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dokumento sudarytojams papriekaištavo nesąžiningumu. Tuo metu valdininkai sutartinai prabilo, kad už stiprios ekonomikos fasado slypi rimtos problemos. Kaip gi atsitiko, kad, svarstant daugiametę Europos sąjungos perspektyvą, „sėkmės“ Lietuva staiga tapo akiplėšiška elgeta?

15 vasario 2020