Ekonomika ir verslas
Krovinių vežėjai bėga iš Lietuvos
Per metus Lietuva prarado daugiau už šimtą krovinius gabenančių įmonių. Lietuvos krovinių autovežėjų traukimosi grėsmė buvo suvokta dar 2019 metais, bet nuo tų laikų lietuvių valdžia nepadarė nieko, kad užkirsti jai kelią. Dėl to dabar Lietuva gali prarasti 1,6% nuo savo BVP, o šalies vadovybė vėl parodė savo visišką nepajėgumą susivaldyti su iškilusia problema.
Lietuva prikaišioja Kinijai, kad įsiteikti Jungtinėms Valstijoms
Lietuva atsisakė krovinių rentgeno patikros įrangos užpirkimo pas kinų kompaniją Nuctech, kuri laimėjo tenderį. Anot vyriausybės komisijos įranga iš Kinijos yra pavojinga respublikos „nacionaliniam saugumui“: jos dėka Pekinas neva rinks duomenis apie Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų keleivius. Šis atvejis žada sukomplikuoti Kinijos ir Lietuvos santykius, kurie pastaraisiais metais iš vis klostosi nelengvai.
Lietuvą įžeidė Ukrainos išdavystė dėl Astravo AE
Lietuvos ir Ukrainos santykiai gerokai įsitempė. Anksčiau Kijevas žadėjo paremti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės boikotavimą, bet nuo pat naujų metų pradžios atnaujino pigios elektros importą iš Baltarusijos. Lietuvos politikai privačiuose pokalbiuose su kolegomis iš Ukrainos pasipiktindavo šiuo faktu.
Lietuva atsilygina riejimaisis ir ginčais už energetikos projektus
Lietuva padavė naują ieškinį prieš prancūzų energetikos įmonę „Veolia“. Vilniaus teisminiai ginčai su Prancūzijos energetikais tęsiasi jau daugelį metų iš eilės ir įrodo tai, kad Rusijos „Gazpromo“ konfliktas su Lietuva buvo tipinis o ne išskirtinis reiškinys. Visi didieji energetikos projektai Lietuvoje lydimi riejimųsi, korupcijos skandalų ir teisminių ginčų.
Lietuva reikalauja iš ES kompensacijos už išmirimą
Lietuvių konservatoriai siūlo sukurti Europos Sąjungoje naują Demografijos ir šeimos politikos fondą, kuris nulems sėkmingą gimstamumo kontrolės politiką. Jų idėja turi bendro u prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva reikalauti iš Briuselio kompensacijos už darbo jėgos nutekėjimą iš Lietuvos. Abiem atvejais kalbama apie tą patį: nujausdama dotacijų iš Europos fondų mažinimą Baltijos šalis ieško naujų argumentų lėšų teikimo išsaugojimui.
Lietuva triukšmauja Briuselyje: reikalaujame ES dotacijų pratęsimo
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad naujoji Europos Sąjungos 7 metų finansinė programa „turėtų būti labiau ambicinga“, o susibūrimo politikos išmokos – žymiai didesnėmis. Jo kalboje aiškiai skamba susierzinimo natos. Baltijos šalies valdžia jau ne ragina, bet reikalauja neatimti iš jų prieigos prie bendrų europietiškų lėšų. Matyt, Briuselis privalo vadovautis įžymiu Antuano de Sent Egziuperi posakiu: „Tampi amžinai atsakingas už tą ką prisijaukinai“. Arba prisipratinai duodant ėsti.
Lietuva pasitaiko: nutraukti ryšius su Rusija mums yra svarbiau už mūsų ekonomiką
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pripažino, kad šalies energetinė politika glaudžiai susieta su geopolitika, o ne su žemomis kainomis energijos nešėjams. Oficialus Vilnius ragina išstoti iš BRELL (Baltarusija – Rusija – Estija – Latvija – Lietuva) energetinio žiedo, kovoja su Astravo AE statyba ir tempia Klaipėdos SGD terminalo naštą ne todėl, kad tai yra ekonomiškai naudinga lietuviams, bet todėl, kad tai yra pabėgimo nuo Rusijos į Vakarus kelio dalis. Lietuvos ekonomikai tikėtis gauti pigią energiją iš Lietuvos energetikos projektų neverta – aiškiai leidžia suprasti Linas Linkevičius.
“Koronakrizė“ irsta Baltijos šalių infrastruktūrą
Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje laikinai sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbai. Reguliariai iš darbo atleidžiami Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė airBaltic. Baltijos šalių geležinkeliai ir jūros uostai dar prieš krizę pranešdavo apie rekordinius nuostolius. Baltijos šalių transporto bei energetikos infrastruktūroms, kurios dar prieš koronavirusą buvo kritinėje padėtyje, COVID-19 pandemija gręsią visuotiniu sugniužimu.
Į Tarybų Lietuvą investavo 3‑5 kartus daugiau, nei į kitus regionus: slaptų informacinių raštų, pateiktų Gorbačiovui 1990 metais, duomenys
1990 metais tarp Michailo Gorbačiovo ir Baltijos respublikų vadovų vyko derybos dėl Lietuvos, Latvijos bei Estijos išstojimo iš Tarybų Sąjungos. Prieš derybų pradžią Ministrų Tarybos, Valstybinio plano komiteto, Valstybinis materialinio techninio tiekimo komiteto bei Valstybinio statistikos komiteto darbuotojai paruošė TSRS prezidentui ataskaitas apie Baltijos respublikų ekonominę padėtį. Pateikiame jūsų dėmesiui šiuos unikalus dokumentus.
„Baltijos tigru“ save vaizdavusią Lietuvą, kovojančią dėl Europos sąjungos dotacijų, laukia skurdas
Lietuva nenustoja kovojusi, kad tebeliktų eurofondų dotacijos. Respublikos prezidento patarėjo Simono Krepštos žodžiais, Vilnius nesusitaikė su Europos sąjungos 2021–2027 metų biudžeto projektu, o užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dokumento sudarytojams papriekaištavo nesąžiningumu. Tuo metu valdininkai sutartinai prabilo, kad už stiprios ekonomikos fasado slypi rimtos problemos. Kaip gi atsitiko, kad, svarstant daugiametę Europos sąjungos perspektyvą, „sėkmės“ Lietuva staiga tapo akiplėšiška elgeta?
Lietuva pardavė savo „energetinę nepriklausomybę“ lenkams
Lenkijos valstybinė įmonė PGNiG nuo šiol naudosis skirstomąja SGD stotimi Klaipėdoje. Varšuva ne vien tik gaus kontrolę virš dujų saugyklas pajūryje, bet ir galimybę spręsti, kas pripildys tas saugyklas dujomis. Šitą smulkų komercinį kontraktą galima nagrinėti kaip lenkų pretendavimo į Baltijos regiono dujų Habo vaidmenį ir Lietuvos ketinimo parduoti savo „energetinę nepriklausomybę“ pagrįstą rezultatą.
SGD‑terminalas Lietuvoje toks “sėkmingas”, kad klientai priversti kreiptis į teismą
Pagrindinis Klaipėdos SGD-terminalo produkcijos pirkėjas, lietuviškas koncernas „Achemos grupė“ kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl to, kad Lietuva priverčia koncerną įsigyti dujas iš SGD-terminalo. Achema ir kiti plūduriuojančio terminalo Idependence priversti klientai jau nebe pirmus metus maištauja prieš vyriausybę, dėl ko pastaroji virsta pajuokos objektu, nes daugelį metų įtikindavo Europą, jog SGD-terminalas tapo labai pelninga verslo idėja. Labiausiai iš tos verslo idėjos pasipelnė tikrovėje Rusija.
Lietuva praranda tranzitą: transporto kompanijos bėga iš šalies.
Dešimtys transporto kompanijų pasitraukė iš Lietuvos, užsiregistruodamos kitose Europos Sąjungos šalyse. Tranzito šakos atstovai pervežėjų išbėgimą aiškina tuo, jog valstybė verčia didinti atlyginimus tolimųjų reisų vairuotojams, ir tai tuo metu, kai Lietuvos logistikos verslas laikosi labai sunkiai ir transportininkų darbo sąlygos daug blogesnės nei pas kaimynus. Susiklosčiusi situacija vadinama grėsme nacionaliniam saugumui: be darbo gali likti dešimtys tūkstančių žmonių, o Lietuva praras tranzito šaką.
Lietuviai priversti mokėti už Rusijos ir JAV SGD verslą
Lietuva pirmą kartą užpirko suskystintų gamtinių dujų didelio tonažo partiją iš "Jamal SGD" gamyklos. Rusijos dujų pirkimas Klaipėdos SGD terminalui iš vienkartinių akcijų virsta pastoviu procesu. Lietuvos SGD-terminalas, valstybės vyriausybės įrengtas atsižvelgiant į JAV interesus, dabar veikia Rusijos gėriui. JAV ir Rusijos verslą apmokėti tenka įprastiems Lietuvos gyventojams, kurių interesai iš pat pradžios šalies politikus nedomino.
