Prieškario Lietuvoje tūkstančiui žmonių teko vos 2 žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą. „Sovietų okupantai“ pradėjo kovoti su neraštingumu
Politika
28 rugsėjo

Prieškario Lietuvoje tūkstančiui žmonių teko vos 2 žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą. „Sovietų okupantai“ pradėjo kovoti su neraštingumu

Pirmi duomenys dėl Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygio buvo gauti po 1923 metais atlikto gyventojų surašymo. Du trečdaliai gyventojų (neįskaitant Vilniaus bei Klaipėdos kraštų) buvo priskirti prie raštingų ir pusiau raštingų žmonių, o 32,6% lietuvių buvo laikomi neraštingi (raštingais buvo laikomi žmonės, kurie mokėjo skaityti ir rašyti, pusiau raštingais – mokantys tik skaityti, o taip pat tie, kas nemokėjo nei rašyti, nei skaityti, tačiau galėjo pasirašyti; visi likusieji buvo laikomi neraštingais).

Prieškario Lietuvoje tūkstančiui žmonių teko vos 2 žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą. „Sovietų okupantai“ pradėjo kovoti su neraštingumu
Lietuva mirtinai įsižeidė ant Europos dėl Baltarusijos
Politika
Lietuva mirtinai įsižeidė ant Europos dėl Baltarusijos

Lietuva mirtinai įsižeidė ant Europos dėl Baltarusijos

Lietuvos įslėpta skriauda dėl to, kad Europa visiškai ignoruoja Baltijos valstybės veiklą dėl Baltarusijos, galų gale išsiveržė. Lietuvos URM vadovas Linas Linkevičius apkaltino Europos Sąjungą neveiksnumu ir „Vieningosios Europos“ patikimumo suirimu. Baltarusijos krizė Lietuvai tapo priešinga Ukrainos krizei. Jei prieš 7 metus Europa pirmą ir, atrodo, vienintelį kartą savo istorijoje žengė Lietuvos politiniu farvateriu, tai dabar nuo Vilniaus stengiamasi laikytis toliau lyg nuo pašėlusio.

28 rugsėjo 
Putinas prilygino Lietuvos „herojus“ naciams
Politika
Putinas prilygino Lietuvos „herojus“ naciams

Putinas prilygino Lietuvos „herojus“ naciams

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsakymą dėl piniginių pašalpų Didžiojo Tėvynės karo veteranams skirimo žmonėms, kovojusiems prieš Ukrainos ir Baltijos šalių pokario pogrindžio gaujas. Šiuo žingsniu S. Banderos šalininkai ir „miško broliai“ buvo Rusijos oficialiai prilyginti naciams. Ir tai yra svarbiausias pakitimas Rusijos istorijos politikoje palyginus su Tarybų Sąjunga.

28 rugsėjo 
Lietuva išnaudoja protestus Baltarusijoje tam, kad skatinti Europos sankcijas prieš Astravo AE

Lietuva išnaudoja protestus Baltarusijoje tam, kad skatinti Europos sankcijas prieš Astravo AE

Į pirmąjį Astravo atominės elektrinės energobloką buvo pakrautas branduolinis kuras. Apie tai pranešė naujienų agentūra „BelTA“ besiremianti „Gosatomnadzor“ branduolinės saugos reguliavimo skyriaus vadovo Vigeno Maruchiano pranešimu. Masinės protestų akcijos neturėjo įtakos įmonės paleidimo paruošimo renginiams. Net Aleksandro Lukašenkos priešininkai šiandien vengia šitą temą. Ir tik Lietuva nepraranda vilties, kad politinis nestabilumas kaimyninėje šalyje patrukdys paleisti Astravo AE.

Antroji koronaviruso pandemijos banga užklups Lietuvą rinkimų laikotarpiu
Politika
2 rugsėjo 

Antroji koronaviruso pandemijos banga užklups Lietuvą rinkimų laikotarpiu

Seimo rinkimai Lietuvoje turi įvykti spalio 11 dieną. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau priėmė saugumo priemones balsavimo metu. Bet ar jų užteks, kad atlaikyti COVID-19 plitimą? Epidemiologinė būklė Baltijos šalyje nesigerina, o antroji koronaviruso banga, anot ekspertų, užklups Europą kaip tik rugsėjo-spalio mėnesį. Lietuvoje ji gali sukelti rinkimų datos perkėlimą ir paveikti gyventojų rinkimines pirmenybes.

Antroji koronaviruso pandemijos banga užklups Lietuvą rinkimų laikotarpiu
Lietuva atsilygina riejimaisis ir ginčais už energetikos projektus

Lietuva atsilygina riejimaisis ir ginčais už energetikos projektus

Lietuva padavė naują ieškinį prieš prancūzų energetikos įmonę „Veolia“. Vilniaus teisminiai ginčai su Prancūzijos energetikais tęsiasi jau daugelį metų iš eilės ir įrodo tai, kad Rusijos „Gazpromo“ konfliktas su Lietuva buvo tipinis o ne išskirtinis reiškinys. Visi didieji energetikos projektai Lietuvoje lydimi riejimųsi, korupcijos skandalų ir teisminių ginčų.

Dalia Grybauskaitė apie Lietuvos tarybų laikotarpį
Politika
Dalia Grybauskaitė apie Lietuvos tarybų laikotarpį

Dalia Grybauskaitė apie Lietuvos tarybų laikotarpį

Ištraukos iš Dalios Grybauskaitės disertacijos „Bendrosios (visuomeninės) ir privačios nuosavybės tarpusavio ryšis privataus pagalbinio ūkio veiklos atžvilgiu“. Ekonomikos mokslų kandidato laipsnio disertacija apginta 1988 metais Tarybų Sąjungos Kompartijos Centrinio Komiteto Socialinių mokslų akademijoje Maskvoje.

25 rugpjūčio 
Lietuviška „demokratija“ nusivylė lietuvius
Politika
Lietuviška „demokratija“ nusivylė lietuvius

Lietuviška „demokratija“ nusivylė lietuvius

Absoliučia Lietuvos gyventojų dauguma yra nepatenkinta demokratijos būsena savo šalyje. Tai liudija „Baltijos tyrimų“ atlikto sociologinio tyrimo rezultatai. Tokios tendencijos žymimos Baltijos šalyje nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Tokiu būdu, šalį, kuri laiko save pagrindiniu demokratijos ir europietiškų vertybių skleidėju regione, nelaiko demokratiška jos gyventojai.

25 rugpjūčio 
„Atminties karas“ su Rusija tapo Baltijos šalims jų egzistavimo prasme
Politika
20 liepos

„Atminties karas“ su Rusija tapo Baltijos šalims jų egzistavimo prasme

Paskelbta Rusijoje atskiroji iniciatyva panaikinti įsakymą dėl tarybų ir vokiečių Nepuolimo sutarties pasmerkimą sukelia Baltijos šalyse reakciją, kuri artėja isterijos. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo skirti savo kalbą ES valstybių pirmininkų susitikime Rusijos „istorinio revizionizmo“ politikai. Latvija ir Estija greičiausiai palaikys šią iniciatyvą – globalinės krizės sąlygomis jos neturi svarbesnio klausymo, nei Molotovo-Ribentropo paktas. Šalys, kurios neturi ateities, gyvena tuo, kad kariauja su Rusija dėl praeities.

„Atminties karas“ su Rusija tapo Baltijos šalims jų egzistavimo prasme
Lietuva atsakė į Putino straipsnį Hitlerio šalininko šlovinimu
Politika
20 liepos

Lietuva atsakė į Putino straipsnį Hitlerio šalininko šlovinimu

Lietuvoje ketinama skirti 2021 metus Juozo Lukšos (Daumanto) – žinomo antisovietinio pogrindžio dalyvio, kaltinamo žydų genocidu – atminčiai. Prieš šitą sprendimą, kas buvo nenuostabu, pasisakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, po ko „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ partiją atstovaujantis Seime deputatas Laurynas Kasčiūnas įkaltino ją „provokacija Rusijos režimo naudai“.

Lietuva atsakė į Putino straipsnį Hitlerio šalininko šlovinimu
Lietuva reikalauja iš ES kompensacijos už išmirimą
Ekonomika
Lietuva reikalauja iš ES kompensacijos už išmirimą

Lietuva reikalauja iš ES kompensacijos už išmirimą

Lietuvių konservatoriai siūlo sukurti Europos Sąjungoje naują Demografijos ir šeimos politikos fondą, kuris nulems sėkmingą gimstamumo kontrolės politiką. Jų idėja turi bendro u prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva reikalauti iš Briuselio kompensacijos už darbo jėgos nutekėjimą iš Lietuvos. Abiem atvejais kalbama apie tą patį: nujausdama dotacijų iš Europos fondų mažinimą Baltijos šalis ieško naujų argumentų lėšų teikimo išsaugojimui.

2 liepos 
Lietuva nusprendė taikytis su Rusija
Politika
Lietuva nusprendė taikytis su Rusija

Lietuva nusprendė taikytis su Rusija

Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje Eitvydas Bajarūnas davė stebinančiai taikingą interviu, kuriame ragino Vilnių ir Maskvą palankiau vystyti savo santykius ir ieškoti tai, kas vienija, o ne skiria Rusiją ir Lietuvą. Prieš tai Lietuvos URM neprisijungė prie savo kolegų iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos, kurie pačiais išraiškingais žodžiais smerkdavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnį apie Antrąjį pasaulinį karą. Lietuva siunčia signalus apie savo pasiryžimą taikytis, deja, toliau tuščių bendrų frazių šalies diplomatija kol kas nepažengia

2 liepos 
Putinas atėmė iš Lietuvos paskutinę viltį „sovietų okupacijos“ kompensacijai
Politika
Putinas atėmė iš Lietuvos paskutinę viltį „sovietų okupacijos“ kompensacijai

Putinas atėmė iš Lietuvos paskutinę viltį „sovietų okupacijos“ kompensacijai

Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis apie Antrąjį pasaulinį karą tuoj pat sukėlė labai negatyvią reakciją Baltijos šalyse. Baltijos šalių pasipiktinimas yra suprantamas, jo priežastys akivaizdžios: Putinas visiškai atsisakė nuolaidžiauti Antrojo pasaulinio karo klausimais, ir be to besąlygiškai atmetė Baltijos šalių „sovietų okupacijos“ doktriną. Lietuva, Latvija ir Estija gali galutinai palikti savo viltis gauti piniginę kompensaciją už 50 metų trukusią buvimą TSRS sudėtyje.

2 liepos 
Lietuva triukšmauja Briuselyje: reikalaujame ES dotacijų pratęsimo
Ekonomika
Lietuva triukšmauja Briuselyje: reikalaujame ES dotacijų pratęsimo

Lietuva triukšmauja Briuselyje: reikalaujame ES dotacijų pratęsimo

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad naujoji Europos Sąjungos 7 metų finansinė programa „turėtų būti labiau ambicinga“, o susibūrimo politikos išmokos – žymiai didesnėmis. Jo kalboje aiškiai skamba susierzinimo natos. Baltijos šalies valdžia jau ne ragina, bet reikalauja neatimti iš jų prieigos prie bendrų europietiškų lėšų. Matyt, Briuselis privalo vadovautis įžymiu Antuano de Sent Egziuperi posakiu: „Tampi amžinai atsakingas už tą ką prisijaukinai“. Arba prisipratinai duodant ėsti.

25 birželio 
Lietuvos prezidentą paverčia „atpirkimo ožiu“ už pralošimą kovoje su Astravo AE
Politika
Lietuvos prezidentą paverčia „atpirkimo ožiu“ už pralošimą kovoje su Astravo AE

Lietuvos prezidentą paverčia „atpirkimo ožiu“ už pralošimą kovoje su Astravo AE

Vilniaus pralošimo kovoje su Baltarusijos Astravo AE pagrindinis kaltininkas – Baltijos šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Tokį pareiškimą padarė žinomas diplomatas, „Sąjūdžio“ aktyvistas bei Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Albinas Januška. Anot jo, valstybės vadovas pritarė „branduolinio monstro“ paleidimui ir taip užtraukė gėdą visai savo šaliai. Akivaizdu, kad Januška toli gražu ne vienintelis asmuo, kas kaltins Nausėdą kapituliacija. Vis dėlto Lietuvos prezidentas pats nulėmė savo ateitį, kai prisijungė prie jau praloštos kovos su Astravo AE.

9 birželio 
Lietuva pasitaiko: nutraukti ryšius su Rusija mums yra svarbiau už mūsų ekonomiką
Ekonomika
Lietuva pasitaiko: nutraukti ryšius su Rusija mums yra svarbiau už mūsų ekonomiką

Lietuva pasitaiko: nutraukti ryšius su Rusija mums yra svarbiau už mūsų ekonomiką

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pripažino, kad šalies energetinė politika glaudžiai susieta su geopolitika, o ne su žemomis kainomis energijos nešėjams. Oficialus Vilnius ragina išstoti iš BRELL (Baltarusija – Rusija – Estija – Latvija – Lietuva) energetinio žiedo, kovoja su Astravo AE statyba ir tempia Klaipėdos SGD terminalo naštą ne todėl, kad tai yra ekonomiškai naudinga lietuviams, bet todėl, kad tai yra pabėgimo nuo Rusijos į Vakarus kelio dalis. Lietuvos ekonomikai tikėtis gauti pigią energiją iš Lietuvos energetikos projektų neverta – aiškiai leidžia suprasti Linas Linkevičius.

9 birželio