Lietuva pati iš savęs atima naujausias Kinų technologijas
Ekonomika
23 rugsėjo

Lietuva pati iš savęs atima naujausias Kinų technologijas

Lietuvos valstybės institucijoms verta atsisakyti naudotis kinų gamintojų Huawei ir Xiaomi išmaniaisiais įrenginiais. Apie tai pareiškė respublikos gynybos viceministras Margiris Abukevičius, remdamasis neseniai atliktais Nacionalinis kibernetinio saugumo centro (NKSC) tyrimų rezultatais. Draudimą naudotis kinų brendo produkcija tokiame ar šiokiame pavidale Lietuva bandys „pratempti“ ir per Europos Sąjungą.

Lietuva pati iš savęs atima naujausias Kinų technologijas
Rekordinės dujų kainos veda link  komunalinių maištų Pabaltijyje
Politika
Rekordinės dujų kainos veda link komunalinių maištų Pabaltijyje

Rekordinės dujų kainos veda link komunalinių maištų Pabaltijyje

Ateinanti šildymo sezono pradžia Pabaltijo šalims tampa vis grėsmingesnė. Latvijos ir Lietuvos vadovybė perspėja gyventojus apie neišvengiamą komunalinių tarifų didėjimą, kartu su tuo, kad atskirais atvejais jie padidės daugiau nei pusantro karto. Rekordinės dujų kainas Europoje papildomai stimuliuoja protestų nuotaikos Baltijos šalyse, o jau pradėti bandymai dėl susiklosčiusios situacijos apkaltinti Rusiją nepadeda: užsienio politika tik labiau piktina žmones.

21 rugsėjo 
„Energetinė nepriklausomybė“ praėjus 30 metų: Lietuva pasiryžo galutinai išeiti TSRS
Politika
„Energetinė nepriklausomybė“ praėjus 30 metų: Lietuva pasiryžo galutinai išeiti TSRS

„Energetinė nepriklausomybė“ praėjus 30 metų: Lietuva pasiryžo galutinai išeiti TSRS

Po 30 metų „nepriklausomybės“ Lietuva pagaliau visgi pasiryžo truputi išeiti iš TSRS. Nenustebkite, elektros energetikos atžvilgiu Lietuva (kartu su Latvija, Estija ir Baltarusija) kaip buvo prieš 30 metų TSRS sudėtyje, taip ten ir randasi.

21 rugsėjo 
Dujų kainos žudo Lietuvos cheminę pramonę

Dujų kainos žudo Lietuvos cheminę pramonę

Lietuvos azotinių trąšų gamykla Achema priversta sumažinti gamybą dėl aukštų dujų kainų. Su analogiškomis problemomis susiduria ir Odesos prieuosčio chemijos gamykla, kuri uždaroma neapibrėžtam laikui. Energetikos krizė skaudžiai smūgiuoja ir kitas kompanijas, bet tai ne priežastis kaltinti Lietuvos ir Ukrainos vadovybę nekompetentingumu. Nors iš kitos pusės, jos sąmoningai atsisakė daryti tai, ką daro Baltarusija – kovoti už maksimaliai naudingas energijos resursų importo sąlygas.

Šildymo kaina-ne juokai: Latvija su elektros energija iš Rusijos  „sulaužė ištikimybę“ Lietuvai
Ekonomika
16 rugsėjo 

Šildymo kaina‑ne juokai: Latvija su elektros energija iš Rusijos „sulaužė ištikimybę“ Lietuvai

Latvija ruošiasi atšaukti elektros energijos importo iš Rusijos apribojimus. Apie tai pareiškė Lietuvos Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos pirmininkas Renatas Pocius. Jo žodžiais tariant, toks bus Rygos atsakas į neseniai priimtą Vilniaus sprendimą vienašališkai sumažinti elektros tinklų pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą. Energetinio kolapso grėsmė ateinančią žiemą verčia Latviją ir Estiją dar stipriau priešintis Baltarusijos AE boikotui, kurį joms bruka Lietuvos valdžia.  

Šildymo kaina‑ne juokai: Latvija su elektros energija iš Rusijos „sulaužė ištikimybę“ Lietuvai
Migrantai provokuoja politinį sprogimą Pabaltijyje

Migrantai provokuoja politinį sprogimą Pabaltijyje

Baltarusijos pasienyje prasidėjo nauja migracijos krizės  paaštrėjimo fazė, apie kurią Baltijos valstybių valdžia dar visai neseniai kalbėjo, kaip apie jau praėjusį etapą. Lietuvos ir Latvijos koncentraciniuose lageriuose  migrantai maištauja, korupciniai skandalai kylantys dėl pasienio ruožo sutvarkymo, pabėgėliai iš Afganistano puola po ratais ir bando nusižudyti. Dėl migrantų susidariusi nervinga situacija provokuoja politinę destabilizaciją Pabaltijyje: Latvijos ir Lietuvos gyventojai kelintą jau kartą įsitikiną, jog jų Vyriausybės nėra veiksnios ir be valdymo iš išorės nesugeba atsakyti laiko iššūkiams.

Pabaltijo uostai pradėjo karą dėl Ukrainos
Ekonomika
Pabaltijo uostai pradėjo karą dėl Ukrainos

Pabaltijo uostai pradėjo karą dėl Ukrainos

Kompensuoti rusiško tranzito netekimą Latvija gali tik krovinių srauto iš Ukrainos padidėjimo sąskaita. Apie tai pareiškė Pabaltijo respublikos Susiekimo ministerijos atstovas Andris Maldups. Pažymėtina, jog analogiškas planas neseniai buvo pagarsintas  Lietuvoje: Klaipėdos uostas taip pat ketina vystyti bendradarbiavimą su Ukraina ir kitomis Juodosios jūros regiono šalimis (visų pirma, su Turkija).

8 rugsėjo 
Po migrantų – sunkvežimiai: Lukašenka rado naują būdą kaip nubausti Lietuvą
Ekonomika
Po migrantų – sunkvežimiai: Lukašenka rado naują būdą kaip nubausti Lietuvą

Po migrantų – sunkvežimiai: Lukašenka rado naują būdą kaip nubausti Lietuvą

Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) prašo Baltarusijй atsisakyti navigacinių plombų panaudojimo. Nuo rugpjūčio mėnesio 30 d. nurodyti prietaisai privaloma tvarka įrengiami visuose komercinėse transporto priemonėse, kurios kerta Lietuvos – Baltarusijos sieną. Vežėjui viena plomba apsieis 50 eurų, o bendras kompanijų, gabenančių krovinius tranzitu per  Lietuvą  į Rytus, nuostolis bus skaičiuojamas milijonais eurų per metus. Daugelis iš jų, tikriausiai, keis maršrutą ir įvažiuos į Baltarusiją iš Lenkijos pusės.

7 rugsėjo 
Rusija atsisakė grįžti  į pagrindinį Vakarų „elitinį klubą“
Politika
6 rugsėjo

Rusija atsisakė grįžti į pagrindinį Vakarų „elitinį klubą“

Į netikėtą Japonijos URM pareiškimą dėl Kinijos ir Rusijos pakvietimo dalyvauti „didžiojo septyneto“ (G-7) susitikime dėl Afganistano, Maskva reagavo dar labiau netikėtai. Smolensko aikštėje pasijuokė iš „vakarų partnerių“ ir davė suprasti, jog Rusiją nedomina galimybė, kad ir laikinai, sugrįžti į G-7. Ši istorija puikiai apibendrina „Putino tarptautinio izoliavimo“ kursą: jau ne tik atskiros Vakarų šalys, bet ir iš viso Vakarai pripažįsta, jog be Maskvos neįmanoma spręsti pagrindines pasaulio problemas, ir vilioja Rusiją atgal į savo „elitinius klubus“. Tačiau, vilionės Rusijos nepaveikė: jai vakarų klubai bei patys Vakarai, kaip tokie, jau neteko savo elitiškumo.

Rusija atsisakė grįžti į pagrindinį Vakarų „elitinį klubą“
Amerikiečiai palaimino Lietuvą „kryžiaus žygiui“ prieš Kiniją
Politika
6 rugsėjo

Amerikiečiai palaimino Lietuvą „kryžiaus žygiui“ prieš Kiniją

Po ilgos pauzės Lietuva pasiryžo atsakomajam žingsniui diplomatiniame konflikte su Kinija ir, praėjus beveik mėnesiui po kinų ambasadoriaus atšaukimo iš Vilniaus, atšaukė savo ambasadorių iš Pekino. Lietuvos valdžios ryžtą ir toliau konfrontuoti su Padangių šalimi parėmė amerikietiški sąjungininkai, kurie deklaratyviai palaikė Vilniaus kursą, nukreiptą į  bendradarbiavimo su Kinija griovimą. Lietuva tęsia Jungtinių Valstijų interesų aptarnavimą Europoje, pagal galimybes įnešdama indelį į, ne tik Rusijos, bet ir Kinijos suturėjimą. Apdovanojimu jai pažadėtas pritariantis paplekšnojimas per petį.

Amerikiečiai palaimino Lietuvą „kryžiaus žygiui“ prieš Kiniją
Bandymų era pakeisti pasaulį baigėsi: Baidenas apkarpė sparnus Lietuvai
Politika
Bandymų era pakeisti pasaulį baigėsi: Baidenas apkarpė sparnus Lietuvai

Bandymų era pakeisti pasaulį baigėsi: Baidenas apkarpė sparnus Lietuvai

JAV Prezidentas Džozefas Baidenas pareiškė, jog amerikiečių bandymų era jėga pakeisti pasaulį baigėsi, ir tuo jis susumavo kaip ir amerikiečių pajėgų bėgimą iš Afganistano, taip ir nenusisekusį Ukrainos Prezidento Vladimiro Zelenskio vizitą į Vašingtoną. JAV įtakos agentų veiklą Rytų Europoje, nukreipta į „demokratijos eksportą“ į buvusias tarybines respublikas, dabar nuvertinta.

3 rugsėjo 
„Kovotojai už demokratija“ atima iš Lietuvos gyventojų teisę protestuoti
Politika
„Kovotojai už demokratija“ atima iš Lietuvos gyventojų teisę protestuoti

„Kovotojai už demokratija“ atima iš Lietuvos gyventojų teisę protestuoti

Vilniaus valdžia uždraudė surengti stambiausią per paskutiniuosius dešimt metų opozicijos mitingą Lietuvos sostinėje.  Pagrindžiant draudimą, be kita ko  buvo nurodoma, jog protesto akcija gali peraugti į riaušes, o protestų judėjimas Lietuvoje yra „hibridinio karo“ aktas. Susirinkimų laisvę Lietuvoje atšaukia tie patys žmonės, kurie kitose šalyse sveikina nesuderintas akcijas, pogromus ir prievartą gatvėse, kaip aukščiausią kovos už laisvę  apraišką.

2 rugsėjo 
Lenkija ir Estija galvoja apie AE:  Lietuva pasmerkė save atominei vienatvei
Ekonomika
Lenkija ir Estija galvoja apie AE: Lietuva pasmerkė save atominei vienatvei

Lenkija ir Estija galvoja apie AE: Lietuva pasmerkė save atominei vienatvei

Mažos atominės elektrinės statybos idėja Estijoje tampa vis populiaresne.  Apie tai liudija Kantar Emor kompanijos atliktos socialinės apklausos rezultatai. Be estų, statyti savo AE ketina lenkai, o baltarusiai jau eksploatuoja galingą elektrinę Ostravoje.  Vienintelė Rytų Europos šalis, kuri, uždariusi Ignalinos AE, savanoriškai pasmerkė save „atominei vienatvei“  - Lietuva.

31 rugpjūčio 
Lietuvos profesinės sąjungos ruošiasi išeiti į gatves
Politika
Lietuvos profesinės sąjungos ruošiasi išeiti į gatves

Lietuvos profesinės sąjungos ruošiasi išeiti į gatves

Lietuvos profesinės sąjungos prakalbo apie prisijungimą prie masinių protesto akcijų. Priežastis – drastiškos konservatorių vyriausybės priemonės, atimančios socialiniais  teises iš koronavirusu susirgusių lietuvių. Lietuva stovi ant struktūriškai apiforminto kairiojo protestinio judėjimo atsiradimo slenksčio.

30 rugpjūčio 
Nauja Maskvos užsienio politika: Rusija išgelbėjo ukrainiečius vietoje Ukrainos
Politika
Nauja Maskvos užsienio politika: Rusija išgelbėjo ukrainiečius vietoje Ukrainos

Nauja Maskvos užsienio politika: Rusija išgelbėjo ukrainiečius vietoje Ukrainos

RF Gynybos ministerija iš Afganistano evakavo Ukrainos piliečius kartu su Rusijos ir Kolektyvinio saugumo sutarties  organizacijos (KSSO) šalių-sąjungininkių piliečiais. Šią naujieną įspūdingai papildo prieš tai buvusi ir sekanti naujienos: pati Ukraina savo piliečių evakavimą sužlugdė, pardavusi orlaivį kitiems, o kai kurie ukrainiečiai atsisakė bėgti iš Kabulo rusiškais orlaiviais.  Situacija panaši į pilnavertį Rusijos naujos užsienio politikos  modelį: palaikyti prorusiškai nusiteikusius užsienio piliečius, o rusofobus palikti išgyventi taip, kaip jie išmano su savo neveiksniomis valstybėmis.

29 rugpjūčio 
Gaudžiukai: Latvija ir Lietuva atiiminės viena iš kitos tranzitą
Ekonomika
Gaudžiukai: Latvija ir Lietuva atiiminės viena iš kitos tranzitą

Gaudžiukai: Latvija ir Lietuva atiiminės viena iš kitos tranzitą

Rygos, Ventspilio ir Liepojos uostai turi „atmušti“ iš Klaipėdos, Latvijoje gaminamus krovinius. Apie tai pareiškė Pabaltijo respublikos susisiekimo ministras Talis Linkaits. Valdininko žodžiais, su kaimynine šalimi dėl tranzito jau kovojama, nors žymių rezultatų Latvija nepasiekė. Iš kitos pusės, būsimasis Baltarusijos krovinių netekimas, privers Klaipėdą daryti tą patį – atiminėti tranzito srautus iš Rygos, Ventspilio ir Liepojos.

26 rugpjūčio