Politika ir visuomenė

Prieškario Lietuvoje tūkstančiui žmonių teko vos 2 žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą. „Sovietų okupantai“ pradėjo kovoti su neraštingumu
Politika
28 rugsėjo

Prieškario Lietuvoje tūkstančiui žmonių teko vos 2 žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą. „Sovietų okupantai“ pradėjo kovoti su neraštingumu

Pirmi duomenys dėl Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygio buvo gauti po 1923 metais atlikto gyventojų surašymo. Du trečdaliai gyventojų (neįskaitant Vilniaus bei Klaipėdos kraštų) buvo priskirti prie raštingų ir pusiau raštingų žmonių, o 32,6% lietuvių buvo laikomi neraštingi (raštingais buvo laikomi žmonės, kurie mokėjo skaityti ir rašyti, pusiau raštingais – mokantys tik skaityti, o taip pat tie, kas nemokėjo nei rašyti, nei skaityti, tačiau galėjo pasirašyti; visi likusieji buvo laikomi neraštingais).

Prieškario Lietuvoje tūkstančiui žmonių teko vos 2 žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą. „Sovietų okupantai“ pradėjo kovoti su neraštingumu
Lietuva mirtinai įsižeidė ant Europos dėl Baltarusijos
Politika
Lietuva mirtinai įsižeidė ant Europos dėl Baltarusijos

Lietuva mirtinai įsižeidė ant Europos dėl Baltarusijos

Lietuvos įslėpta skriauda dėl to, kad Europa visiškai ignoruoja Baltijos valstybės veiklą dėl Baltarusijos, galų gale išsiveržė. Lietuvos URM vadovas Linas Linkevičius apkaltino Europos Sąjungą neveiksnumu ir „Vieningosios Europos“ patikimumo suirimu. Baltarusijos krizė Lietuvai tapo priešinga Ukrainos krizei. Jei prieš 7 metus Europa pirmą ir, atrodo, vienintelį kartą savo istorijoje žengė Lietuvos politiniu farvateriu, tai dabar nuo Vilniaus stengiamasi laikytis toliau lyg nuo pašėlusio.

28 rugsėjo 
Putinas prilygino Lietuvos „herojus“ naciams
Politika
Putinas prilygino Lietuvos „herojus“ naciams

Putinas prilygino Lietuvos „herojus“ naciams

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsakymą dėl piniginių pašalpų Didžiojo Tėvynės karo veteranams skirimo žmonėms, kovojusiems prieš Ukrainos ir Baltijos šalių pokario pogrindžio gaujas. Šiuo žingsniu S. Banderos šalininkai ir „miško broliai“ buvo Rusijos oficialiai prilyginti naciams. Ir tai yra svarbiausias pakitimas Rusijos istorijos politikoje palyginus su Tarybų Sąjunga.

28 rugsėjo 
Lietuva išnaudoja protestus Baltarusijoje tam, kad skatinti Europos sankcijas prieš Astravo AE

Lietuva išnaudoja protestus Baltarusijoje tam, kad skatinti Europos sankcijas prieš Astravo AE

Į pirmąjį Astravo atominės elektrinės energobloką buvo pakrautas branduolinis kuras. Apie tai pranešė naujienų agentūra „BelTA“ besiremianti „Gosatomnadzor“ branduolinės saugos reguliavimo skyriaus vadovo Vigeno Maruchiano pranešimu. Masinės protestų akcijos neturėjo įtakos įmonės paleidimo paruošimo renginiams. Net Aleksandro Lukašenkos priešininkai šiandien vengia šitą temą. Ir tik Lietuva nepraranda vilties, kad politinis nestabilumas kaimyninėje šalyje patrukdys paleisti Astravo AE.

Antroji koronaviruso pandemijos banga užklups Lietuvą rinkimų laikotarpiu
Politika
2 rugsėjo 

Antroji koronaviruso pandemijos banga užklups Lietuvą rinkimų laikotarpiu

Seimo rinkimai Lietuvoje turi įvykti spalio 11 dieną. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau priėmė saugumo priemones balsavimo metu. Bet ar jų užteks, kad atlaikyti COVID-19 plitimą? Epidemiologinė būklė Baltijos šalyje nesigerina, o antroji koronaviruso banga, anot ekspertų, užklups Europą kaip tik rugsėjo-spalio mėnesį. Lietuvoje ji gali sukelti rinkimų datos perkėlimą ir paveikti gyventojų rinkimines pirmenybes.

Antroji koronaviruso pandemijos banga užklups Lietuvą rinkimų laikotarpiu
Dalia Grybauskaitė apie Lietuvos tarybų laikotarpį

Dalia Grybauskaitė apie Lietuvos tarybų laikotarpį

Ištraukos iš Dalios Grybauskaitės disertacijos „Bendrosios (visuomeninės) ir privačios nuosavybės tarpusavio ryšis privataus pagalbinio ūkio veiklos atžvilgiu“. Ekonomikos mokslų kandidato laipsnio disertacija apginta 1988 metais Tarybų Sąjungos Kompartijos Centrinio Komiteto Socialinių mokslų akademijoje Maskvoje.

Lietuviška „demokratija“ nusivylė lietuvius
Politika
Lietuviška „demokratija“ nusivylė lietuvius

Lietuviška „demokratija“ nusivylė lietuvius

Absoliučia Lietuvos gyventojų dauguma yra nepatenkinta demokratijos būsena savo šalyje. Tai liudija „Baltijos tyrimų“ atlikto sociologinio tyrimo rezultatai. Tokios tendencijos žymimos Baltijos šalyje nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Tokiu būdu, šalį, kuri laiko save pagrindiniu demokratijos ir europietiškų vertybių skleidėju regione, nelaiko demokratiška jos gyventojai.

25 rugpjūčio 
„Atminties karas“ su Rusija tapo Baltijos šalims jų egzistavimo prasme
Politika
„Atminties karas“ su Rusija tapo Baltijos šalims jų egzistavimo prasme

„Atminties karas“ su Rusija tapo Baltijos šalims jų egzistavimo prasme

Paskelbta Rusijoje atskiroji iniciatyva panaikinti įsakymą dėl tarybų ir vokiečių Nepuolimo sutarties pasmerkimą sukelia Baltijos šalyse reakciją, kuri artėja isterijos. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo skirti savo kalbą ES valstybių pirmininkų susitikime Rusijos „istorinio revizionizmo“ politikai. Latvija ir Estija greičiausiai palaikys šią iniciatyvą – globalinės krizės sąlygomis jos neturi svarbesnio klausymo, nei Molotovo-Ribentropo paktas. Šalys, kurios neturi ateities, gyvena tuo, kad kariauja su Rusija dėl praeities.

20 liepos 
Lietuva atsakė į Putino straipsnį Hitlerio šalininko šlovinimu
Politika
20 liepos

Lietuva atsakė į Putino straipsnį Hitlerio šalininko šlovinimu

Lietuvoje ketinama skirti 2021 metus Juozo Lukšos (Daumanto) – žinomo antisovietinio pogrindžio dalyvio, kaltinamo žydų genocidu – atminčiai. Prieš šitą sprendimą, kas buvo nenuostabu, pasisakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, po ko „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ partiją atstovaujantis Seime deputatas Laurynas Kasčiūnas įkaltino ją „provokacija Rusijos režimo naudai“.

Lietuva atsakė į Putino straipsnį Hitlerio šalininko šlovinimu
Lietuva nusprendė taikytis su Rusija
Politika
2 liepos

Lietuva nusprendė taikytis su Rusija

Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje Eitvydas Bajarūnas davė stebinančiai taikingą interviu, kuriame ragino Vilnių ir Maskvą palankiau vystyti savo santykius ir ieškoti tai, kas vienija, o ne skiria Rusiją ir Lietuvą. Prieš tai Lietuvos URM neprisijungė prie savo kolegų iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos, kurie pačiais išraiškingais žodžiais smerkdavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnį apie Antrąjį pasaulinį karą. Lietuva siunčia signalus apie savo pasiryžimą taikytis, deja, toliau tuščių bendrų frazių šalies diplomatija kol kas nepažengia

Lietuva nusprendė taikytis su Rusija
Putinas atėmė iš Lietuvos paskutinę viltį „sovietų okupacijos“ kompensacijai
Politika
Putinas atėmė iš Lietuvos paskutinę viltį „sovietų okupacijos“ kompensacijai

Putinas atėmė iš Lietuvos paskutinę viltį „sovietų okupacijos“ kompensacijai

Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis apie Antrąjį pasaulinį karą tuoj pat sukėlė labai negatyvią reakciją Baltijos šalyse. Baltijos šalių pasipiktinimas yra suprantamas, jo priežastys akivaizdžios: Putinas visiškai atsisakė nuolaidžiauti Antrojo pasaulinio karo klausimais, ir be to besąlygiškai atmetė Baltijos šalių „sovietų okupacijos“ doktriną. Lietuva, Latvija ir Estija gali galutinai palikti savo viltis gauti piniginę kompensaciją už 50 metų trukusią buvimą TSRS sudėtyje.

2 liepos 
Lietuvos prezidentą paverčia „atpirkimo ožiu“ už pralošimą kovoje su Astravo AE
Politika
Lietuvos prezidentą paverčia „atpirkimo ožiu“ už pralošimą kovoje su Astravo AE

Lietuvos prezidentą paverčia „atpirkimo ožiu“ už pralošimą kovoje su Astravo AE

Vilniaus pralošimo kovoje su Baltarusijos Astravo AE pagrindinis kaltininkas – Baltijos šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Tokį pareiškimą padarė žinomas diplomatas, „Sąjūdžio“ aktyvistas bei Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Albinas Januška. Anot jo, valstybės vadovas pritarė „branduolinio monstro“ paleidimui ir taip užtraukė gėdą visai savo šaliai. Akivaizdu, kad Januška toli gražu ne vienintelis asmuo, kas kaltins Nausėdą kapituliacija. Vis dėlto Lietuvos prezidentas pats nulėmė savo ateitį, kai prisijungė prie jau praloštos kovos su Astravo AE.

9 birželio 
Lietuva apmoka JAV paramą karinėmis ir gynybos išlaidomis
Politika
Lietuva apmoka JAV paramą karinėmis ir gynybos išlaidomis

Lietuva apmoka JAV paramą karinėmis ir gynybos išlaidomis

Lietuvos Krašto apsaugos ministerija praneša, kad respublika neatsisakys planuotų karinių ir gynybos išlaidų, kurių numatytas dydis sudaro 2% nuo BVP. Koronavirusas ir jo sukelta krizė neprivertė Lietuvą imtis gynybos biudžeto mažinimo. 2% nuo BVP normatyvas tapo Lietuvai sakraliniu skaičiumi, kuris užtikrina Baltijos šaliai JAV palankumą. Tam, kad gauti Baltųjų rūmų paramą po karinės technikos įsigijimo valstybės valdžia yra pasiruošusi taupyti iš paramos nukentėjusiems nuo pandemijos.

1 birželio 
Lietuva prarado adekvatumą kovoje su Baltarusijos AE
Politika
Lietuva prarado adekvatumą kovoje su Baltarusijos AE

Lietuva prarado adekvatumą kovoje su Baltarusijos AE

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareikalavo iš Europos Komisijos pirmininko asmeniškai jungtis į kovą už Baltarusijos AE saugumo užtikrinimą. Šitas pareiškimas – dar vienas iš eilės liudijimų, kad BelAE paleidimo išvakarėse Vilnius praranda savo adekvatumą. Elgesys pasiekė net isterijos priepuolių, kai Briuseliui pareiškiama, kad atsakomybę už nesaugią atominę elektrinę priklauso visai Europos Sąjungai.

25 gegužės 
Vokiečių feldmaršalas apsidengė dėmėmis, o prancūzų generolas šokių metu nukrito: kaip buvo pasirašytas Vokietijos kapituliacijos Aktas
Politika
Vokiečių feldmaršalas apsidengė dėmėmis, o prancūzų generolas šokių metu nukrito: kaip buvo pasirašytas Vokietijos kapituliacijos Aktas

Vokiečių feldmaršalas apsidengė dėmėmis, o prancūzų generolas šokių metu nukrito: kaip buvo pasirašytas Vokietijos kapituliacijos Aktas

„Vokiečiams buvo pasiūlyta atsisėsti už atskiro stalo, kuris buvo specialiai jiems skirtas ir pastatys netoli įėjimo.

Atsistojęs, aš pasakiau: „Siūlau vokiečių delegacijai prieiti čia, prie stalo. Čia jus pasirašysite besąlygiškos Vokietijos kapituliacijos Aktą“.

Keitelis greitai atsikėlė, pažiūrėjęs į mus priešiškai, o paskui nenėrė akis ir, lietai paėmęs nuo staliuko maršalo lazdą, netvirtais žingsniais pajudėjo link mūsų stalo. Jo monoklis krito ir pakabo ant užraiščio. Veidas apsidengė raudonomis dėmėmis... Grąžinęs monoklį į vietą, Keitelis atsisėdo ant kėdės pakraštį ir šiek tiek drebančia ranka pasirašė penkis Akto egzempliorius. Tuoj pat juos pasirašė ir Stumpffas su von Friedeburgu.

9 gegužės 
JAV priverčia Lietuvą užpirkti amerikietiškus testus koronavirusui
Politika
JAV priverčia Lietuvą užpirkti amerikietiškus testus koronavirusui

JAV priverčia Lietuvą užpirkti amerikietiškus testus koronavirusui

Oficialus Rusijos Federacijos Užsienio Reikalų ministerijos atstovas Marija Zacharova paskelbė, kad JAV valdžia priverčia Lietuvą užpirkti amerikiečių gaminamus koronaviruso testus bei individualios apsaugos priemones. Anksčiau Lietuvos vadovybė iš tikrųjų pasirašė stambią sutartį su Thermo Fisher Scientific Baltics – JAV kompanijos vietiniu padaliniu. Lietuvos valdžia galėtų pavadinti tai vaizdingu euroatlantinės vienybės atveju bei dviejų sąjunginių valstybių efektingu bendradarbiavimu, bet nei Lietuvos URM, nei JAV valstybės departamentas, nei patys Thermo Fisher Scientific Inc. Zacharovos pareiškimą kažkodėl nekomentuoja. Nejaugi yra, ką slėpti?

29 balandžio