Pabaltijo verslininkai apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos tranzito ūkio šakos padėtį samprotauja apokaliptiniais posakiais. Krovinių apyvartos rodikliai, kurie daugelį metų krito, dabar pradėjo staigiai pikiruoti. Tranzitas – tai ta Pabaltijo ekonomikos ūkio šaka, kuri negali egzistuoti be Rusijos: jei pastarajai Vakaruose paskelbtas „totalinis ekonominis karas“, tai reiškia, kad Pabaltijyje užmuštas tranzitas.
„Dabar mes kiekvieną dieną netgi perkeliame eilinį valdybos posėdį, kad būtų apie ką kalbėti. Šiandieną bet kokios kalkuliacijos yra beprasmiškos! Nagrinėjame patį sunkiausią variantą: imame „visas tranzitas lygus nuliui“ ir tuo remiamės“, - sako Latvijos logistikos asociacijos valdybos pirmininkas Normund Kruminš.
Šiandieną būdingu yra posakis „tranzitas lygus nuliui“.
Būtent tokiais posakiais Pabaltijyje dabar kalbama apie jūrų uostų, geležinkelių ir krovinių gabenimo automobiliais padėtį.
„Dabar atslenkanti grėsmė pervežimams, tai katastrofa“, - pasisako, pavyzdžiui, Latvijas Auto asociacijos valdybos narys Aleksandras Čerkasovas. Tą patį gali pasakyti kitų Pabaltijo transporto ūkio šakų atstovai.
Artimiausiais mėnesiais jūrų uostuose laukiamas rekordinis krovinių srauto kritimas. Taip, ekonomistai prognozuoja Latvijos Rygos uosto krovinių apyvartos griūtį beveik trečdaliu. Lietuvos Klaipėdos uoste prognozuojamas dvigubas prekių apyvartos kritimas ir ten jau prasidėjo masiškas personalo atleidimas iš darbo.
Staigiai pablogėjo ir krovinių oro transporto padėtis. Rygos oro uostas neteko daugumos tranzitinių krovinių, kurie buvo tiekiami iš Kinijos.
Latvijos susisiekimo ministerija prognozuoja „Latvijos geležinkelio“ krovinių apyvartos kritimą 85 procentais.
Ir visais, be išimties, atvejais logistinės katastrofos priežastis viena: sankcijos Rusijai.
Tranzito kroviniai iš Kinijos buvo vežami į Rygos oro uostą tolimesniam jų gabenimui į Rusiją. Per Rygą prekes vežė kompanijos-operatoriai, kuriems dabar taikomos sankcijos.
Tolimų reisų vairuotojai vilkikais negali laisvai vežti krovinius dėl ES ir konkrečiai Pabaltijo šalių taikomų apribojimų Rusijos piliečių vizoms. „Dabar Europos sąjunga paskelbė sankcijas, bet jos nelietė darbo vizų. O Latvija, viena iš nedaugelio šalių, kuri uždraudė ir jas. Tai yra, jei pas mūsų vairuotoją baigiasi vizos galiojimo terminas, mes turime jį atleisti iš darbo“, - sako Latvijas Auto asociacijos atstovas.
Pagaliau, su Pabaltijo uostais ir geležinkeliais viskas galutinai aišku. Užsienio kompanijos nutraukia tiekimą į Rusiją, kuris buvo vykdomas per Pabaltijo uostus. Vakarų vyriausybės viena paskui kitą skelbia sankcijas Rusijos firmoms, kurių produkcijos dalis iki šiol buvo eksportuojama per Pabaltijį.
Pagrindinis Estijos, Latvijos ir Lietuvos geležinkelių užsienio partneris – „Rusijos geležinkeliai“, o jam paskelbtos sankcijos. Su „Rusijos geležinkeliais“ negalima turėti jokių reikalų, jų vagonais nevalia naudotis. Kaip viso to padarinys – Pabaltijo geležinkeliai beveik negali užsiimti krovinių gabenimu.
Trumpai pasakius, tranzito ūkio šaka Pabaltijyje miršta vienu momentu – ne lėtai ir nenumaldomai, kaip tai vyko prieš tai buvusiais metais, o iš karto.
Ir tuo netenka stebėtis, gi, Prancūzijos ekonomikos ministro žodžiais tariant, Rusijai paskelbtas „totalinis finansinis karas“. Šis karas pasireiškia visų Vakarų ekonominių ryšių nutraukimu su Rusija. O tranzitas – tai ir yra būtent ryšiai. Natūralioje, prekinėje išraiškoje.
Pabaltijyje tranzitas – tai prekių srautas iš rytų ir į rytus. Visi tuos šnekalus apie tai, kad kažkas tai gabens per jos teritoriją dideles prekių apimtis iš Suomijos į Lenkiją, jau seniai paneigė pats gyvenimas. Ši ūkio šaka Pabaltijyje nenumaldomai degradavo dėl nepertraukiamo Baltijos šalių santykių blogėjimo su savo rytų kaimynėmis – Rusija ir Baltarusija.
Šiandieną jis sparčiai miršta dėl paskelbto „totalinio ekonominio karo“ Rusijai.
To „“pragariškų sankcijų“ politikos rikošeto, ne tai, kad jo niekas nepastebi – niekas jo neskaito tokiu žymiu ryškiniu, bet į kurį verta atkreipti dėmesį.
Pabaltijo politikai sako tiesiai: taip, gyventi taps blogiau, mes sutinkame su ekonominiais praradimais. Bet dėl „Rusijos sutūrėjimo“ dėl tų praradimų mes nesustosime ir netgi padarysime juos didesniais. Štai, Lietuva uždraudė Rusijos laivams įplaukti į, ir be to vargstantį be baltarusiškų krovinių, Klaipėdos uostą.
Iki šiol Pabaltijys savo kova su Rusija ir sankcijų politikos inicijavimu jos atžvilgiu šaudė sau į koją. Šiandieną jis muša mirtinai ir šauna sau į smilkinį.