Susitarimas dėl baltarusiškų kalio trąšų tranzito geležinkeliu per Lietuvos teritoriją bus anuliuotas vasario mėnesio 1 dieną. Apie tai pareiškė Lietuvos transporto ministras Marius Skuodis. Valdininko žodžiais tariant, formaliu to pagrindu taps valstybinės komisijos, tikrinančios strategiškai svarbių įmonių sandorius, išvados. Bet panašus „alibi“ neišgelbės Lietuvą nuo teisminių ieškinių, nei nuo krovinių srauto perorientavimo į kaimyninių šalių uostus grėsmės.
Atėjusiose metuose Pabaltijo šalies grumtynės su „Belaruskalij“, regis, įgijo apkasų karo pobūdį. Ingridos Šimonytės ministrai atsikvėpė ir nusiramino: nei Skuodis, nei URM vadovas Gabrielius Landsbergis neatsistatydino.
Savo pareigų neteko tik „Lietuvos geležinkelio“ (LG) vadovas Mantas Bartuška. Dėl ko – neaišku, užtat dabar valdantieji konservatoriai galės užtikrintai „prastumti“ savo žmogų į kompanijos vadovo postą.
Dar viena istorijos su „Belaruskalij“ auka tapo, dabar jau buvęs, Seimo užsienio reikalų komisijos pirmininkas Žygimantas Pavilionis. „Savo postą palieku todėl, kad politika – darbas komandoje, ir kartais prisieina nusileisti vardan bendro tikslo. Ši politinė bendrija mane iškėlė, kaip politikas buvau jos remiamas ir paskirtas į šias pareigas. Būtu negarbinga nepaklusti jos sprendimui“, - sakė Pavilionis.
Bendrai paėmus, tai galima pavadinti atpildu už pernelyg didelį iškalbumą (patekęs nemalonėn deputatas išdrįso kritikuoti savo bendražygius vyriausybėje už tai, jog tie nesugebėjo įgyvendinti amerikiečių sankcijas „Belaruskaliui“) Nors Pavilionio atsistatydinimas ir taip buvo laukiamas – jam iš paskos seka ilgas skandalų šleifas. Tame trape ir tarptautinių.
Konkrečiai tranzito klausimas buvo likęs neišspręstu iki to laiko, kol Skuodis nesudėliojo visus taškus virš „i“.
Vadovaujantis Nacionalinio saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimui, vyriausybės sprendimu sutartis bus laikoma negaliojančia, kaip neatitinkanti nacionalinio saugumo interesams nuo vasario 1 d.“, - sausio 12 pareiškė Lietuvos transporto ministras.
Kalbama apie sutartį, remiantis kuria, LG teikia „Belaruskaliui“ tranzito geležinkeliu paslaugas.
Baigiantis praėjusiems metams vyriausybės komisija tikrino šį sandorį ir pripažino jį neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesams.
Kito sprendimo ir negalėjo būti – Lietuvos Ministrų kabinetas, paprasčiausiai ieškojo formalaus pagrindo baltarusiško tranzito sustabdymui (kaip paaiškėjo, JAV finansų ministerijos sankcijos „Belaruskaliui“ to nepagrindžia).
Jei tikėti Skuodžiu, nuo vasario 1 „diktatoriškų“ trąšu gabenimas per Pabaltijo respublikos teritorija bus sustabdytas, kadangi „tam jau nebebus teisinio pagrindo“.
Bet tai Lietuvos neišgelbės nuo ieškinių. „Belaruskalij“ garantuotai sieks kompensacijų. Atskiras pretenzijas gali pateikti trąšų pirkėjai, kurie taps nukentėjusiąją šalimi.
„Tuo atveju, jei Lietuva pažeis tarptautines sutartis, mes išnaudosime visas teisinės apsaugos priemones ir paduosime ieškinius į teismus. Be to, mūsų manymu, į teismus kreipsis ir daugelis mūsų klientų – trąšų pirkėjų, kurie liks be prekių ir patirs žymią žalą dėl Lietuvos veiksmų. Dėl to jie bus priversti pirkti trąšas už aukštesnę kainą. Ieškinių kainos šioje byloje gali siekti milijardus eurų“, - perspėjo oficiali „Belarusijos kalio kompanijos“ („Belaruskalij“ treiderio) atstovė Irina Savčenko.
Lietuvos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nieko vertos išvados vargu ar taps atsakovo pateisinimo pagrindu. Netgi premjerė Ingrida Šimonytė puikiai supranta savo pozicijos silpnumą, todėl jį atvirai kalbėjo apie tokių kontrakto nutraukimo būdų paiešką, kurių dėka galima būtų išvengti finansinės žalos valstybei. Bet, kaip matosi, paieška nebuvo sėkminga. Skuodis nieko nepasakė apie tai, kokiu būdu Lietuva atrems „Belaruskailij“ juristų atakas.
Tą faktą, kad potenciali žala dėl priešlaikinį kontrakto su „Belaruskalij“ anuliavimą bus didelė, Vilnius pripažįsta. Seimo ekonominės tarybos vadovas Kazys Starkevičius baudos didį vertina 600 milijonų eurų suma (tarp kitko tai minimalus dydis).
Bendrai sakant, Lietuvos Ministrų kabinetą galima pasveikinti eilinio „pasiekimo“ proga: jo politika valstybės biudžetui atsilieps kolosaliais nuostoliais.
Kartu su tuo Skuodis išvardijo apie dešimtį įmonių, kurios galės iš LG perimti baltarusišką tranzitą („realiausios galimybės pas dvejas“), Ar jos yra Lietuvos rezidentais, valdininkas nepatikslina. Greičiausiai kalbama apie kompanijas iš kitų šalių – ES narių – Latvijos, Lenkijos, Estijos. Anksčiau Landsbergis buvo išreiškęs savo susirūpinimą dėl to, jog Lukašenka tęs savo eksportą per kaimyninių šalių uostus. Tarp kitko, Estija jau padidino baltarusiškų naftos produktų, kurie išėjo iš Klaipėdos, tranzitą.
Šią problemą Vilnius bando spręsti ES lygyje. Atkreipkime dėmesį į Svetlanos Tichonouskos pranešimą Telegram kanale po jos susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda: „Tichonouskaja ir Nausėda susitarė tęsti koordinuotą režimo (Aleksandro Lukašenko - RuBaltic.Ru pastaba) spaudimo veiklą. Jie sutarė, jog svarbu užtverti sankcijų spragas ir rasti būdus sustabdyti sankcinių produktų tranzitą per Pabaltijo respublikas, Dabar ES rengia šeštąjį sankcijų paketą“.
Eilinis sankcinis smūgis Baltarusijai kaip tik ir turi „užtverti spragas“.
Tai padaryti nesunku – gana uždrausti baltarusiškos kilmės trąšų gabenimą per šalių – ES narių uostus (analogiškas draudimas naftos produktams jau veikia). Tada Lietuva gaus garantijas, kad kaimynai negauna pelno jos nuostolių sąskaita.
„Atkreipiu dėmesį, kad JAV dažnu atveju, ypač priimant naujausius sankcijų paketus Europoje, atliepdavo juos praktiškai identiškais paketais Amerikoje. Šiuo atveju turime ryškų išsiskyrimą dėl to, kad Europa yra įvedusi sankcijas tam tikriems trąšų produktams, kurie negali atvykti į ES, o JAV – visam juridiniam asmeniui“, - skundėsi Landsbergis, siūlydamas sinchronizuoti amerikiečių ir europiečių apribojimus Baltarusijos atžvilgiu. Šiame pasisakyme taip pat girdisi užtušuotas raginimas blokuoti „Belaruskalij“ tranzitą visos Europos sąjungos lygyje.
Kaip bebūtu, naujos sankcijos nelies anksčiau sudarytų kontraktų (tai standartinė tarptautinė praktika). Teisme Lietuva negalės apeliuoti į tai, jog ji paklusniai vykdo ES draudimus.
LG ir „Belaruskalij“ susitarimo galiojimas baigiasi 2023 metais. Lietuva galėtų ramiai sulaukti to momento (o geležinkeliui ir Klaipėdos uostui atsirastu laiko, kad pasiruošti neišvengiamam baltarusiško tranzito netekimui). Bet Lietuvos konservatoriai lengvų kelių neieško. Iš visų variantų pasirenka patį idiotiškiausią ir labiausiai apsunkinantį gyventojus variantą.