„Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) gaus eilinį 20 milijonų eurų sumos dydžio kreditą. Tokiu būdu kompanijos įsiskolinimo SEB bankui prievolės kirs bauginančią 100 milijonų eurų ribą. Bet ir šių pinigų VŠT nepakaks, kad išgyventi šildymo sezoną: gretutinai vedamos derybos dėl „alternatyvių finansavimo modelių gilėjančios krizės fone“. Skolai apmokėti sotinės šilumos energijos tiekėjas visus metus „melš“ vartotojus arba kreipsis pagalbos į valstybės biudžetą.
Siekiant „amortizuoti“ energijos kainų augimą, parėjusių metų lapkrityje Lietuvos valdžia ėmėsi neatidėliotinų priemonių. Palaimintus rinkos mechanizmus pakeitė „sovietinis“ valstybinis reguliavimas, Seimas revizavo iš karto penkis įstatymus.
Viena iš pataisų numatoma, kad dabar šilumos gamintojai žymią gamtinių dujų dalį gali įsigyti tiesiogiai pas tiekėjus – iki to, ne mažiau 50 % metų poreikio „žydrojo kuro“ jie privalėjo pirkti biržoje. Pusei metų atidėtas nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pasirinkimas pusei milijono Lietuvos vartotojų. Šios ir kitos priemonės turi užkirsti kelią nekontroliuojamam tarifų už komunalines paslaugas augimui.
Viso to rezultate, valstybei kontroliuojant, padidėjo tarifai, bet nuo to lietuviams netapo lengviau. 15 tūkstančių neturtingų sostinės gyventojų, gavę sąskaitas už šildymą, kreipėsi kompensacijų. „Ir pagalbos prašytojų gretos padidėjo, ir piniginės išmokos 20 % didesnės nei praėjusiais metais“, - pažymi Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Rekordiniai mokėjimai už gruodį lietuviams tapo naujametine dovana.
Šalies naujienų portalas „Delfi“ pateikia sekančius duomenis: Justiniškių gyventojai už 50 m2 ploto būsto apšildymą ir karštą vandenį buvo pateikta 189 eurų sąskaita. 66 kvadratų būsto viename iš Vilniaus rajonų apšildymas apsieis 170 eurų.
„Žymiai pabrango dujos, kas tapo išlaidų padidėjimo priežastimi. Jei paimti seną 50 kv.m. ploto būstą, tai praėjusį sezoną gyventojai mokėjo 40 eurų, o dabar 123 eurus. Priežastis – dujų pabrangimas 7 kartus, plius gruodyje buvo 3,5 laipsnio šalčiau, negu užpraeitais metais“, - aiškina AB „Vilniaus šilumos tinklai“ klientų aptarnavimo skyriaus atstovas Laurynas Jakubauskas. Sausyje ir vasaryje dujų kainos nemažės, o oro temperatūra žada nukristi keliais laipsniais. Todėl Vilniaus gyventojams verta būti pasiruošusiems dar didesnėms išlaidoms.
Vyriausybė šia problemą siūlo spręsti dvejais būdais. Neturtingiems, kaip tai buvo paminėta, numatytos kompensacijos iš valstybės biudžeto. Socialinės apsaugos ministerija tikina, jog pinigų pakaks (ten numatė būsimą „prašytojų“ skaičiaus didėjimą). Likę gali susitarti su kompanija – šilumos energijos tiekėju dėl skolos išmokėjimo atidėjimo.
„Vilniaus šilumos tinklai“ savo klientams yra numatę tokią opciją: kokia tai sumos dalis mokama laiku, o likutis su palūkanomis – pasibaigus šildymo sezonui.
Kažkam toks variantas gali pasirodyti patraukliu. Įprast, žmogus kas mėnesį gauną fiksuotą atlyginimą už darbą arba pensiją, bet žiemą už komunalines paslaugas prisieina mokėti žymiai daugiau negu vasarą. Kodėl gi šį mokestį nepaskirstyti tolygiai? Skamba logiškai, tačiau VŠT klientams verta paieškoti atsakymą į tokį klastingą klausimą: kokia situacija susidarys pasibaigus žiemai?
Jau visiems aišku, jog pavasarį gamtinių dujų kainos negrius. Šildymo sezoną Europa baigs su rekordiškai mažomis atsargomis požeminėse saugyklose – iš karto bus pradėta rengtis sekančiai žiemai. “Šiaurinio srauto-2“ paleidimo vilkinimas garantuotai laikys aukštas „žydrojo kuro“ kainas.
Jei antroje metų pusėje dujotiekis nebus paleistas, tai kainos vėl pašėls (europiečiai rizikuoja pajusti, jog 2000 dolerių už tūkstantį kubų – tai dar ne riba).
Situacija blogėja dar ir tuo, jog „Vilniaus šilumos tinklai“ atsidūrė labai sunkioje finansinėje padėtyje.
Prieš keletą dienų jie susitarė su SEB banku dėl eilinio 20 milijonų eurų sumos dydžio kredito. Kompanijoje aiškina, jog nepakanka apyvartinių lėšų: dujų kainų tarifų pokytis galutinius vartotojus pasiekia tik po dvejų mėnesių, o už žaliavą reikia mokėti iš karto. Atsiranda finansinė skylė, kurią VŠT bando užlopyti pačiu paprasčiausiu būdu – kreditais.
Sostinės energijos tiekėjas ir anksčiau buvo kreipęsis į bankus dėl pagalbos. Lapkrityje jau pasiskolino 50 milijonų eurų. Kartu su tuo, rugsėjo 30 dienai ilgalaikiai ir trumpalaikiai VŠT įsipareigojimai SEB bankui sudarė 45,4 milijono eurų.
Gaunasi didesnė nei 100 milijonų eurų dydžio suma. Bet netgi ir tų pinigų „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovybei nepakanka.
„2021 m. gruodžio mėn. 21 d. dujų kaina pasiekė 140 eurų už MW/h ir buvo 824% aukštesnė už Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą (17 eurų už MW/h). Būtinų apyvartinių lėšų užtikrinimui VŠT susitarė su SEB banku dėl 20 milijonų eurų kredito. Tų lėšų turi pakakti darniai kompanijos veiklai sausyje, bet tuo pačiu metu ieškoma galimybių gauti paramos instrumentų ir užsitikrinti alternatyviais finansavimo modeliais gilėjančios krizės fone“, - pažymi „Vilniaus šilumos tinklų“ finansų direktorė Ras Gudė.
Tikriausiai, jau po mėnesio kompanijai teks vėl ieškoti „finansinio“ maitinimo šaltinį. Bet pagrindinis klausimas tame, kokiu būdu ji apmokės susidariusią skolą. Negalima atmesti, jog pavasarį VŠT pareikš maždaug taip: „Šildymo sąskaitos pasirodė nepagristai žemos, nemokėtojų skaičius staigiai padidėjo. Mums nepakaks pinigų, kad atsiskaityti su banku“.
Kokia išeitis iš šios situacijos?
Patas paprasčiausias variantas – kokiu tai būdu padidinti skolos naštą vartotojams. Priešingu atveju, prisieis reikalauti neatlyginamos kompensacijos iš valstybės biudžeto.
Valstybė parems – neskelbti gi sostinės šilumos tiekėjo bankrotu! Kaip bebūtu, bet kokie bandymai sutaupyti šildymo sezono metu galų gale pasireikš papildomomis išlaidomis. Ir dar su palūkanomis.