Lietuvos ekonomikos nuostoliai dėl Kinijos sankcijų 2022 metais gali siekti 5 milijardus eurų. Apie tai pareiškė Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius. Dar vienu smūgiu Pabaltijo šaliai taps baltarusių trąšų perkrovos atsisakymas: Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika prognozuoja, jog krovinių apyvarta Klaipėdos uoste gali sumažėti 30-40%. Tai Lietuvai padarys papildomus nuostolius, kurių dydis sieks šimtus milijonų eurų.
Lietuvoje niekas nebando paskaičiuoti konkrečią nuostolių sumą, kuriuos patirs šalis dėl nepaskelbto prekybos karo su Kinija. Prieš keletą dienų respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė, jog šiuo klausimu niekas neužsiima.
„Tai tikriausiai dar nelabai kaip padaryti. Yra pasirodžiusios informacijos dėl investuotojų nerimo, bet nė vienas investuotojas nėra išėjęs (iš Lietuvos) ir artimiausių tokių realių planų nėra. Yra tik išreikštas susirūpinimas, atvirkščiai, kietiems metams pasirašinėjam didelės apimties sutartis su naujais investuotojais. Tokių bent 30 turime“, – teigė Armonaitė.
Lietuvos verslo atstovai nėra nusiteikę taip optimistiškai.
Tai ir suprantama.: kova su „kinų grėsme“ vyksta ne taip kaip buvo planuota.
Pradžioje Ingridos Šimonytės vyriausybė tikino, jog nėra jokių priežasčių nerimauti, gi KLR nėra svarbi Lietuvos prekybos partnerė.
„Ką mes galime įvertinti šiandien, tai yra mūsų tiesioginis eksportas, kuris į Kiniją sudaro vos 1 proc. viso Lietuvos eksporto ir tokiu atveju poveikis nebūtų ženklus“, – sakė finansų ministrė G. Skaistė.
Vienas eksporto procentas – tai prekės už 300 milijonų eurų per metus. Suma viso Lietuvos ūkio komplekso masteliu lyg ir nedidelė. Ir kas pasakė, jog Pabaltijo respublika neteks tų pinigų? Netekę kinų rinkos, eksportuotojai ieškos naujų partnerių. Juos paremti privalo Taivanas ir Amerika.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kaip tik susitarė su JAV Eksporto – importo banku (Ex-Im Bank) dėl tiesioginių 600 milijonų dolerių dydžio paskolų. Rodos, jog galima ir toliau nervinti kinų drakoną, nesibijant pasekmių.
Bet kas gi žinojo, jog Pekinas panorės nubausti Lietuvą amerikietiškai?
„Kinija turi teisę bet kuriai kompanijai uždrausti pardavinėti į Lietuvą produkciją, kurioje naudojami kinų komponentai ar technologijos, o užsienio kompanijoms taip pat gali būti draudžiama pardavinėti kinų produktus, kurių sudėtyje yra žaliava ar komponentai iš Lietuvos“, - rašo laikraštis Global Times – Kinijos komunistų partijos (KKP) ruporas.
Tuo metu Reuters praneša, jog Padangių šalis reikalauja vokiečių koncerną Continental ne naudoti Lietuvoje pagamintų komponentų. Su analogiškomis problemomis susiduria ir kitos įmonės.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai būgštauja, jog užsienio investoriai gali nutraukti savo verslą Lietuvoje.
Jų logika yra paprasta ir aiški: galima netekti vieno filialo, kurio vertė 70-80 milijonų eurų, bet galima netekti ir kinų rinkos. Tada korporacijos nuostoliai bus skaičiuojami milijardais.
Kartu su tuo Kinija stengiasi padaryti taip, jog jos detalės nepatektų į Lietuvos gamyklas.
Tai yra, kalbama apie eksporto į Pabaltijo respubliką apribojimą. O tai, kaip paaiškėja, dar baisiau, negu netekti kinų realizavimo rinkos.
Praeitais metais Lietuva iš Kinijos importavo prekių už 1,2 milijardo eurų. Du trečdaliai iš jų – tai gamybinės paskirties produktai, įgyjami tolimesniam perdirbimui ar panaudojimui ūkinėje veikloje.
„Tikriausiai, mes kalbame apie 700 – 800 milijonus eurų, ir ši suma būtent tokia, tos prekės pavirsta į tris – penkis milijardus eurų per metus, kadangi surenkamas koks tai galinis produktas. Šią sumą bus galima skaityti kaip metų apyvartos sumažėjimą. (...) Visos įmonės, kur yra problemos su apmokėtų prekių išvežimu iš Kinijos, susijusios su pramone. Su žaliava, komponentais, įranga, kurie skiriami gamybinių pajėgumų plėtrai. Todėl, akivaizdu, jog tikslas – pramonė, kuri sukuria pridėtinę vertę. Visos kitos buitinės paskirties prekės juda nesustodamos“,- tvirtina Lietuvos verslininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius.
Dabar aišku, ką turėjo omenyje Kinijos užsienio reikalų ministerijos oficialus atstovas Čžao Liczian, kai grasino išsiųsti Lietuvą „į istorijos šiukšliadėžę“
KLR ekonominė galia leidžia jai paversti smulkią rytų Europos šalį į teritoriją, kurioje nevyksta gamyba. Bet kokiu atveju, viskas eina link to.
Dar vienu Lietuvos ekonomikos išbandymu taps baltarusiškų trąšų tranzito netekimas. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos žodžiais tariant, 2022 metais Klaipėdos uosto krovinių apyvarta gali sumažėti 30-40%.
„Tokios sankcijos Lietuvos ekonomikai gali sukelti rimtas ir ilgalaikes pasekmes. Dabar apie 30% visų krovinių Klaipėdoje – baltarusių kroviniai, trąšos sudaro 26% visų uosto krovinių. Tai Lietuvos ekonomikai sudarys 300 milijonų eurų per metus nuostolių“, - tvirtina Šileika.
Jei skaityti, jog vienos trąšų tonos perkrova kainuoja maždaug 9 eurus, Klaipėdos uostas neteks 100 milijonų eurų.
Likusius 200 milijonus eurų sudarys „Lietuvos geležinkelio“ (LG) bei visų kitų gretutinių verslo sričių, kurias „maitina“ tranzitas, nuostoliai. Kartu su tuo, vargu ar gausis kompensuoti šiuos nuostuolius. Visų pirma, pati Baltarusija blokuos prekių iš trečiųjų šalių (pavyzdžiui, iš Vidurio Azijos) tranzitą į Klaipėdą. Yra alternatyviniai maršrutai per Ukrainą bei Lenkiją, bet krovinių siuntėjams jie nėra patrauklūs. Antra, potencialius Klaipėdos uosto klientus baidys Lietuvos ir Kinijos konfrontacija.
„Uosto kompanijos daro viską kas įmanoma, kad padengti nuostolius, surasti naujų klientų, bet, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, tai padaryti nėra paprasta. Kiek man žinoma, egzistuoja tam tikri tranzito per Baltarusiją apribojimai, kadangi geležinkelininkų planai ar krovinių pervežimo iš kitų šalių maršrutai nėra patvirtinti“, - skundžiasi Šileika.
Abi problemas Lietuva pati sau susikūrė tiesiog iš nieko.
Baltarusiško tranzito atsisakymui nėra jokių formalių pagrindų – JAV sankcijos liečia tik amerikietiškus asmenis.
Lietuvos santykiai su Kinija dar neseniai buvo tokie patys, kaip ir kitų Pabaltijo respublikų.
Per keletą mėnesių konservatoriai – „landsbergistai“ išsigudrino pridaryti nemalonumų, kurie dar ilgą laiką persekios šalį.
Tokių „pasiekimų“ dar nebuvo pasiekusi nei viena Lietuvos vyriausybė.