Ekonomika Ekonomika

„Okupantų“ paveldą sunaikino be reikalo: į Pabaltijį atėjo atominių elektrinių mada

 

Įkandin Estijos, apie mažos galios atominio reaktoriaus statybą susimąstė  Latvijos valdžia. Europos deputatas Robertas Zilė mano, kad tai yra optimalus šalies aprūpinimo pakankamu elektros energijos kiekiu už priimtiną kainą, variantas. Lenkijos kompanijos jau ieško branduolinės energetikos vystymo investorių, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pradėjo kalbėti apie mini - AE statybos perspektyvą. Šiame kontekste Ignalinos atominės elektrinės, Sovietų Sąjungos pastatytos visam Pabaltijui ir Lietuvos likviduotos kaip „okupantų paveldas“, likimas atrodo tragišku farsu. Ar buvo verta uždaryti Ignalinos AE tam, kad po kelių metų susimąstyti apie naujų AE statybą?

„Mums reikia pasistengti dujas bazinėms galioms pakeisti kuo tai kitu, -  pareiškė Robertas Zilė, komentuodamas smarkų elektros energijos kainų augimą Latvijoje. – Klausimas tame, kas tai galėtu būti. Mano požiūriu, tai galėtu būti, taip vadinamos, modulinės atominės elektrinės. Bus gerai, jei mums pavyks, sakysim, su estais kažką tai tokio padaryti. Arba surasti kokį tai kitą sprendimą. Bet statyti jūros pakrantėje tūkstančius vėjo jėgainių – tai ne sprendimas. Mano nuomone, šiuo metu geriausi energetikos portfeliai pas suomius ir švedus. Jei pažvelgsime į juos, pamatysime, kad ten daug atsinaujinančios energijos resursų, bet abi šalys turi ir atominės energijos“.

Tokios pačios nuomonės yra ir Latvijos Seimo deputatas, buvęs Latvijos ekonomikos ministras Arvydas Ašeradensas: „Aš manau, kad planas daugeliui pasirodys labai ambicingu, bet mes turime kalbėti arba Baltijos šalių, arba atskirų valstybių lygyje apie atomines elektrines. Kitų sprendimu mes nematome. Todėl, kad jei pas mus nebus generuojančių galių, bet koks deficitas sukels kainų šuolį“.

Pažymėtina, kad mini - AE statybų klausimas Latvijoje yra aptariamas ne tik atskirų politikų lygyje.

Sausio pabaigoje jis buvo nagrinėjamas Seimo stabilios plėtros komisijos posėdyje (temą iškėlė Energetikos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Edis Šaicansas). O praėjusiais metais kompanija  Latvenergo žadėjo atlikti mažųjų AE plėtros Pabaltijo respublikoje galimybės analizę.

Tuo metu Estijoje buvo paskelbti socialinės apklausos rezultatai, remiantis kuriais, 68% šalies gyventojų pritaria arba greičiau pritaria mažųjų naujos kartos atominių elektrinių statybai. Prieš tai panaši apklausa buvo atliekama 2021 metų rugpjūtyje – nuo to laiko atsakiusiųjų „taip“ ir „greičiau taip“ sumos skaičius  padidėjo 11%.

Estijoje pačių populiariausiųjų energijos šaltiniu sąraše  mažosios AE jau pasiveja vėjo jėgainių parką ir lenkia saulės energijos generaciją. Įspūdingas rezultatas, atsižvelgiant į tai, kad ES teritorijoje metai iš metų vedama masinė (netgi agresyvi) „žaliojo“ kurso propaganda.

Atominė energetika, priešingai, yra reguliariai kritikuojama. Bet komunaliniai tarifai viską sustato į savo vietas.

„Aukštos dujų ir elektros energijos kainos šį rudenį privertė žmones vis daugiau domėtis energetikos klausimais. Atėjo supratimas, kad negalima pasitikėti tik geru oru. Estija subrendo tam, kad dešimties metų laikotarpiu rimtai panagrinėti galimybę pakeisti 19-jo amžiaus skalūnų energetiką naujos kartos 21-ojo amžiaus  atomine energetika“, - pažymi kompanijos Fermi Energia vadovas Kalevas Kallemetsas.

Lenkijoje, kaip ir Estijoje, jau ne pirmus metus aptariama atominių reaktorių statyba. Iki 2040 metų šalys numato pastatyti dvejas AE.

„Mes jau pradėjome ruoštis atominės elektrinės statybai. Dabartiniu momentu rengiamos ataskaitos apie elektrinių įtaką aplinkai ir apie objekto buvimo vietą. Dokumentai rengiami dvejoms lokalizacijoms Pomeranijoje greta Gdansko“, - praeitais metais kalbėjo Lenkijos vyriausybės energetinės infrastruktūros įgaliotinis Petras Naimskij. 

Pirmąjį atominį reaktorių lenkams nori pastatyti amerikiečių Westinghouse. Kompanijos energetikos sistemų ir ekologinių paslaugų prezidentas Deividas Daremas žada, kad 2033 metais darbai bus baigti.

Lygiagrečiai vedamos derybos  dėl mini – AE projektavimo. Pavyzdžiui, kompanija KGHM Polska Miedź SA planuoja iki 2029 metų pradėti eksploatuoti regione pirmąją mažų modulinių branduolinių reaktorių atominę elektrinę.

Galų gale, naujausios madingos energetikos tendencijos pasiekė ir Lietuvą.

Šalies prezidentas Gitanas Nausėda artikuliavo nacionalinės energetikos struktūros

reorganizavimo uždavinį: „Visų pirma turiu omenyje atsinaujinamąją energetiką. Matau iš kitų valstybių pozicijos, kurią svarstėme Europos Sąjungos formatu, kad ir branduolinės energetikos idėjos išgyvena tam tikrą renesansą, ir nemaža ES valstybių dalis kalba apie branduolinių reaktorių statybą. (…) Svarstyti, diskutuoti apie, pavyzdžiui, nedidelio pajėgumo branduolines jėgaines, tai galime daryti, tačiau kol kas turime sutelkti dėmesį į tai, kad turime gaminti pirmiausiai žalią energiją. Antra, turime diversifikuoti savo energijos išteklių įsigijimo šaltinius“.
„Lietuvai „taikus atomas“ – tai labai skaudi tema. Bet netgi čia pirmieji valstybės asmenys negali ignoruoti kaimyninių šalių trendus.

Tokiu būdu, visuose trejuose Pabaltijo respublikose ir Lenkijoje vyksta „šliaužiantis“ branduolinės energetikos reabilitavimas.

Nors apie kokių tai principingai naujų technologijų įsisavinimą nekalbama. Tai, apie ką svajoja lietuviai, latviai, estai ir lenkai – patikimas pigios elektros energijos šaltinis -  pas juos jau buvo. Jis vadinosi – Ignalinos atominė elektrinė.

„Estijai vidutiniškai reikia 1 000 megavatų galios. Žiemą iki 1 600 megavatų. Ateityje, greičiausiai, šis skaičius padidės. Ketvirtojo tipo modulinis branduolinis reaktorius duos 300 megavatų“, - sakė Fermi Energia tarybos pirmininkas Sandoras Lijvė. Palyginimui: tik vieno Ignalinos AE energijos bloko galingumas sudarė 1500 megavatų.

Dėl Europos Sąjungos ir Lietuvos konservatorių partijos užgaidos uždaryta elektrinė dabar pakeistų dešimtį mažų modulinių branduolinių reaktorių, kuriuos tik norima pastatyti Lenkijoje ir Pabaltijyje!

Pabaltijyje niekinamų „vatnikų“ požiūriu, šiandieną Ignalinos AE tapo unikaliu regioninės kvailystės paminklu. Bet sugrįžtant politinei „taikaus atomo“ madai, šių trijų šalių, ypatingai Lietuvos, politikams teks patiems pripažinti Ignaliną savo silpnaprotiškumo  simboliu.

Ar buvo verta naikinti sovietų AE dėl to, kad galų gale ieškoti lėšų naujų atominių elektrinių statybai?
Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: