Nuo vasario 7 dienos Baltarusija vienašališkai uždraudžia per savo teritoriją iš Lietuvos gabenti naftos perdirbimo produktus, chemines ir mineralines trąšas. Tokiu sprendimu Minskas atsakė į „Belaruskalij“ tranzito blokadą, kurią organizavo Pabaltijo respublikos vadovybė. Atsakomosios sankcijos gresia sukelti problemas konkrečioms įmonėms – Mažeikių NPG ir chemijos gamyklai Achema.
Kaip ir buvo laukiama, iš antro karto Lietuva visgi sugebėjo sustabdyti trąšų tranzitą iš „paskutinės Europos diktatūros“. Nuo vasario 1 dienos Klaipėdos uostas nepriima „Belaruskalij“ produkciją. Ankstesnis kontraktas nutrauktas, naujos paraiškos gabenimui nepatenkintos. „Lietuvos geležinkelis“ pažadėjo Minskui gražinti tuščius vagonus ir neišnaudotą avansą.
Informaciją apie tranzito blokados pradžią patvirtino Baltarusijos premjeras Roman Golovčenko: „Iš tikrųjų, Lietuva nustojo priiminėti mūsų traukinius, kurie gabeno kalį perkrovai Klaipėdos uoste. Atsakomosios priemonės bus griežtos. Mes, kaip priimta sakyti, atsakysim simetriškai. Sprendimas priimtas, jis palies geležinkelio transportą, kuris vyksta iš Lietuvos teritorijos“.
Kiek vėliau Minskas konkretizavo, apie kokias „griežtas priemones“ kalbama. „Baltarusijos Respublika negali ignoruoti šią hibridinę ataką ir yra priversta, kaip jau buvo perspėta anksčiau, imtis atsakomųjų priemonių. Mes nusprendėme uždrausti gabenti per savo teritorija tranzitu siunčiamus geležinkeliu iš Lietuvos naftos produktus, chemines ir mineralines trąšas, pakrautus „Lietuvos geležinkelio“ stotyse. Baltarusijos Respublikos teritorija kiekvienais metais pervežama daugiau nei 1 milijardo dolerių sumos apie 1,5 - 1,6 milijono tonų tokių krovinių“, - sakoma Baltarusijos URM Interneto svetainėje.
Pagal forma atsakymas iš tikrųjų gavosi simetriškas: sankcijos įvestos toms pačioms prekėms, kurias palietė Lietuvos draudimas (priminsime, kad naftos produktų tranzitas iš Baltarusijos taip pat yra uždrausta ir ES lygyje). Bet šiuo atveju, simetriškumas nereiškia lygiavertiškumo.
Savo sprendimu Lietuva blokavo kasmetinį 10 - 11 milijonų tonų apimties „Belaruskalij“ produkcijos tranzitą – tai daug kartų daugiau nei „atkerta“ Minskas.
Krovininė geležinkelio kompanija LTG Cargo – „Lietuvos geležinkelio“ dukterinė įmonė – 2022 metais planavo pervežti per Baltarusiją tranzitu iki 900 tūkstančių tonų naftos ir naftos produktų bei apie 500 tūkstančių tonų trąšų. Akivaizdu, beveik visą produkcija eksportuojama į Ukrainos rinką (Rusijai ji tiesiog nereikalinga). Tokiu būdu, Batka įvaro pleištą tarp Vilniaus ir Kijevo prekybos.
Nesunku suprasti, kokios įmonės taps pagrindinėmis baltarusiškų kontrsankcijų aukomis. Problemos kils, visų pirma, lenkų naftos kompanijai Orlen, kuri valdo Mažeikių NPG (2021 metais ji eksportavo į Ukrainą maždaug 1 milijoną tonų naftos produktų). Antra, stambiausiam Pabaltijyje azotinių trąšų gamintojui - kompanijai Achema prisieis ieškoti naujus maršrutus.
Kokią išeitį jie suras iš susidariusios situacijos? Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, kad nagrinėjami įvairūs „apeinantys“ variantai, tame tarpe ir gabenimas automobiliais bei geležinkeliu per Latviją.
Kadangi Latvija su Ukraina nesiriboja, šiuo atveju teks kirsti dar ir Rusijos teritoriją.
Padidėja ir šalių-tranzitorių skaičius, bei gabenimo laikas. Akivaizdžiai, maršrutas nėra pats patraukliausiais. Akivaizdesnis ir paprastesnis sprendimas – Lenkija. Ji Lietuvos krovinių siuntėjams gali pasiūlyti trumpą transportavimo kelią, kur nėra jokios politinės rizikos, galinčios kilti dėl tos pačios Rusijos.
PKN Orlen jau paskelbė, kad yra pasirengusi naftos produktus Ukrainai tiekti per Lenkiją. Vos prieš keletą mėnesių ši kompanija pademonstravo savo įžvalgumą, išpirkdama vienintelį prie Lietuvos-Lenkijos sienos esantį krovininį naftos terminalą - UAB Mockavos Terminalas. Jis ir anksčiau buvo naudojamas naftos produktų tiekimui į Ukrainą apeinat Baltarusiją.
„Viena iš priežasčių, dėl kurių praeitais metais mes pirkome terminalą greta Lenkijos sienos, yra ta, kad turėti galimybę tiekti per Lenkijos teritoriją, tuo atveju, jei pasikeis politinė situacija“, - kalbėjo PKN Orlen kompanijos atstovė Kristina Gendvil.
Jei pažvelgti į žemėlapį, maršrutas per Lenkija rodosi pats optimaliausias. Be čia iškyla nauja bėda: lenkai naudoja 1435 mm pločio europietiškus geležinkelio bėgius.
Tai reiškia, kad Krovinio siuntėjams iš Lietuvos kelyje teks du kartus „persiauti“ - pereiti iš savo bėgių į europietiškus ir, privažiavus prie Ukrainos, viską daryti atvirkščiai.
Pabrangus logistikai, Orlen ir Achemos produkcijos konkurencingumas mažėja. Tikriausiai to ir siekia Lukašenka (iškrentančias naftos produktų ir trąšų apimtis Ukrainoje galės papildyti pati Baltarusija). Bet Lietuvai tai nėra mirtina.
Vargu, kad Minskas siekė triuškinančio smūgio kaimyninės šalies ekonomikai. Visų pirma, sankcijų bumerangas visada atlekia atgal: lietuviškų prekių gabenimo uždraudimas, tokiu ar kitokiu būdu Baltarusijai atsilieps tranzito rentos praradimu. Antra, pagrindinį smūgį Lietuva kirto pati sau, kai nutraukė kontraktą su „Belaruskalij“.
Pelnytu atsakymu Lietuvai būtu sėkmingas baltarusiškų trąšų perorientavimas į Rusijos uostus.
Jei tikėti Romanu Golovčenko, šis klausimas jau išspręstas. „Mes seniai ruošėmės šiai situacijai ir savo tiekimą perorientavome. Dėl kiek ilgesnio logistikos peties Rusijos Federacijoje mūsų gamintojams sumažėjo marža, bet ji bus kompensuota pasaulinių kainų augimu. Tokiu būdu, iš esmės, mes nieko nepraradome, prarado Lietuvos ekonomika“, - pareiškė Baltarusijos premjeras.
Apie tai, būtent kokie uostai priėmė „Belaruskalij“ krovinius, istorija nutyli. Juolab, RF prezidento sekretorius presai Dmitrij Peskov painformavo, kad Minskas ir Maskva dar tik aptaria trąšų tranzito klausimą.
Sprendimas gali būti visiškai ne toks paprastas, kaip apie tai kalba Baltarusijos premjeras.