Baltijos šalys ketina uždrausti įplaukti į savo jūrų uostus rusų laivams ir ragina likusius Europos sąjungos narius pasekti jų pavyzdžiu. ES tradiciškai nėra pasirengusi paremti radikalias antirusiškas Rytų Europos iniciatyvas, todėl viskas juda link eilinio „persišovimo“ – simbolinio, žalingo patiems sau, Pabaltijo veiksmo. Gi, tos sankcijos nieko nepakeis, kadangi ir be to dauguma rusiškų kompanijų jau seniai atsisakė Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostų.
Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaits žadėjo uždrausti įplaukti į jūrų uostus laivams su Rusijos vėliava.
„Mes vylėmės, kad bus bendras Europos sąjungos sprendimas. Mes matome, kad yra šalys kurios ryžtingai tam priešinasi, todėl akivaizdu, kad sprendimas bus regioninio pobūdžio“, - papildė Linkaits.
Pastaba yra principiška. Baltijos šalys lieka sau ištikimos. Jos visada pareiškia pačias radikaliausias antirusiškas iniciatyvas ir jas pateikia savo didiesiems, įtakingiems ir atsargiems „vyresniesiems draugams“ iš NATO ir Europos sąjungos kaip nekompromisingumo ir ryžtingumo pavyzdį, pirmosios prisiimdamos atitinkamų priemonių. Taip buvo nuo 2014 metų, su ginklų tiekimu Kijevui – taip ir dabar, su rusų laivų blokavimu.
Kadangi Europos sąjunga, kaip prisipažįsta Latvijos ministras, blokuoti rusiškus laivus nėra pasirengusi, kalbama apie draudimą naudotis Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostais.
Atitinkamų priemonių jau imamasi. Taip, nuo kovo pradžios laivams su Rusijos vėliava uždraudė įplaukti į Klaipėdos uostą. Atsižvelgdama į šį sprendimą, o taip pat ir į sankcijas Baltarusijai bei baltarusiškų krovinių netekimą, uosto vadovybė prognozuoja beveik dvigubą krovinių apyvartos sumažėjimą.
Savo ruožtu, Latvijoje Rygos uoste numatomas beveik dvigubas krovinių apyvartos sumažėjimas, o Ventspilio uoste – dvejais trečdaliais. Ir tai tada, kai pastaraisiais metais apyvarta nenumaldomai mažėjo. Esant tokiai padėčiai jūrų uostose, ne visai suprantama, kam Latvijai ir Lietuvai reikalingas geležinkelis, ir kokių lėšų dėka jos toliau galės gyvuoti.
Tačiau Pabaltijį, kaip galima nesunkiai suvokti, tai nesustabdys. Kuo didesnė auka, kuria jos aukojasi, tuo įtikimesniu atrodo jų principingumas ir ištikimybė „vertybių politikai“.
Visiškai kitas klausimas, kad Rusijai šios Pabaltijo sankcijos reiškia netgi mažiau nei uodo įkandimas, kadangi dauguma rusiškų kompanijų jau seniai atsisakė bendradarbiauti su Estijos, Latvijos ir Lietuvos uostais.
Dar 2016 metais RF vadovybė paskelbė Pabaltijo transportinių pajėgumų persiorientavimo kursą į tėvyninius, ir nuo to meto rusiškas tranzitas nenumaldomai kėlėsi iš Pabaltijo. Tuo ir paaiškinamas dramatiškas Pabaltijo uostų apyvartos kritimas pastaraisiais metais.
Šiandiena surištomis su Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostais pasiliko tik mažas kiekis nedidelių kompanijų, kurios neatsiliepė į daugkartinius raginimus neturėti reikalų su beribiai nedraugiškomis Rusijai šalimis, tuo metu, kai egzistuoja tėvyninė alternatyva, ir savo tranzitą perkelti į tėvynę. Taip joms dabar ir reikia.
Bendrai paėmus, eiliniai Pabaltijo išpuoliai Rusijai – tai „niekas“. Jį jų netgi nepastebės. Eilinis Pabaltijo „šūvis sau į koją“ - Lietuvai, Latvijai ir Estijai standartinis simbolinis veiksmas, kuris yra gryna politinė, niekam neturinti jokios įtakos, demonstracija.
Ar tai reiškia, kad iš viso nereikia kreipti dėmesio į jų paiką aktyvumą? Ne, čia yra savo niuansas.
15 pastarųjų metų Pabaltijys panaudojamas labiausiai radikalių, antirusiškų sprendimų „įdirbimui“, kurie Vakaruose pradžioje vertinami kaip neįmanomi, bet po kelių metų ten tampa norma.
Dėl to verta dėmesio neseniai pasirodžiusi JAV atstovų prielaida apie visišką Rusijos prekybos blokadą, kuri tame tarpe pasireikš ir rusiškų laivų įplaukimo blokavimu į neutralius vandenis, draudimu jiems įplaukti į užsienio uostus ir jų užgrobimu tarptautiniuose jūrų keliuose.
Pabaltijo pasiūlymas uždrausti rusiškiems laivams įplaukti į ES uostus visiškai gali būti naujo spaudimo būdo – tarp ekonomikos ir jėgos panaudojimo ribos, įsisavinimo „išbandymu“.
Tai pats tas, kas kol kas Vakarams neįmanoma, bet Baltijos šalims jau tampa norma. Jei Rusija nesutramdys savo šiaurės – vakarų kaimynių, po kelerių metų (o gal būt ir anksčiau, kadangi dabar laikas bėga greičiau), tai taps standartu ir Vakarams.
Todėl Rusijai pats laikas pagaliau kaip reikiant atsakyti Pabaltijui į jo nedraugiškumą.