16+
16+
Pabaltijys lobijuoja Rusijos jūrų blokadą
Baltijos šalys ketina uždrausti įplaukti į savo jūrų uostus rusų laivams ir ragina likusius Europos sąjungos narius pasekti jų pavyzdžiu. ES tradiciškai nėra pasirengusi paremti radikalias antirusiškas Rytų Europos iniciatyvas, todėl viskas juda link eilinio „persišovimo“ – simbolinio, žalingo patiems sau, Pabaltijo veiksmo. Gi, tos sankcijos nieko nepakeis, kadangi ir be to dauguma rusiškų kompanijų jau seniai atsisakė Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostų.
Ant jūros blokados slenksčio: JAV grasina panaudoti jėgą prieš Rusiją
JAV leidžia galimu paskelbti totalinį prekybos embargo Rusijai, kas numato visišką jūros kelių užtvėrimą ir laivų užgrobimą. Panašūs grasinimai – nevilties gestas, kadangi jie reiškia masinį badą pasaulyje ir Trečiojo Pasaulinio karo pradžios priežastį. Tačiau amerikiečiams nieko kito nebelieka, kaip maksimaliai didinti spaudimą: nuo „pragariškų sankcijų“ Rusija nepalūžo, ir JAV belieka pasirinkti – arba atsisakyti nuo Ukrainos, arba jėgos panaudojimu pakeisti ekonominį Maskvos spaudimą.
Sankcijomis į smilkinį: „ekonominis karas“ su Rusija užmušė tranzitą Lietuvoje
Pabaltijo verslininkai apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos tranzito ūkio šakos padėtį samprotauja apokaliptiniais posakiais. Krovinių apyvartos rodikliai, kurie daugelį metų krito, dabar pradėjo staigiai pikiruoti. Tranzitas – tai ta Pabaltijo ekonomikos ūkio šaka, kuri negali egzistuoti be Rusijos: jei pastarajai Vakaruose paskelbtas „totalinis ekonominis karas“, tai reiškia, kad Pabaltijyje užmuštas tranzitas.
Kinija pasiekė savo: lietuviškas verslas bėga iš Lietuvos
Lietuviškas verslas priverstas keltis į kitas šalis, idant apeiti neoficialias Kinijos sankcijas. Apie tai papasakojo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskis. Jo žodžiais tariant, dvejos kompanijos jau uždarė savo veiklą Lietuvoje, dar maždaug pusė šimto užsiima tuo, kad atidaryti savo atstovybes užsienyje. Kinija ramiai siekia savo: daugumai verslininkų paprasčiau atsisakyti verslo mažoje Pabaltijo Respublikoje, negu netekti didelės kinų rinkos.
Streikuoja visi: Lietuvos įmonės žengia keliu link visuotinio streiko
Stambiausios Pabaltijyje azotinių trąšų gamyklos darbuotojai pradėjo neterminuotą streiką. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkų Inga Ruginienė pareiškė, kad Pabaltijo respublikoje tokio masto akcijų nebuvo per visus nepriklausomybės metus. Nepatenkintų Achemos darbuotojų ir vadovybės konfliktas gali įkvėpti ryžtingiems veiksmams kitų kompanijų arba netgi ištisų Lietuvos ūkio šakų atstovus, kuriuos netenkina Lietuvoje susidariusia situacija ir konservatorių vyriausybės politika. RuBaltic.Ru analitikos portalas išskyrė potencialinius naujų protestų židinius.
Smūgis Lietuvai: Lukašenka atsakė į sankcijas Baltarusijai
Nuo vasario 7 dienos Baltarusija vienašališkai uždraudžia per savo teritoriją iš Lietuvos gabenti naftos perdirbimo produktus, chemines ir mineralines trąšas. Tokiu sprendimu Minskas atsakė į „Belaruskalij“ tranzito blokadą, kurią organizavo Pabaltijo respublikos vadovybė. Atsakomosios sankcijos gresia sukelti problemas konkrečioms įmonėms – Mažeikių NPG ir chemijos gamyklai Achema.
Procesas prasidėjo: Lietuvoje didėja bedarbystė dėl sankcijų Baltarusijai
„Lietuvos geležinkelis“ pranešė apie krovinių srauto sumažėjimą 10% dėl Baltarusijos kontrsankcijų Lietuvai. Prieš tai „Lietuvos geležinkelis“ anonsavo kelių šimtų darbuotojų atleidimą iš darbo. Tai tik vienos įmonės netekimai ir tik pirmomis sankcijų baltarusiškom kalio trąšom ir atsakomųjų Baltarusijos sankcijų veikimo dienomis. Tas pats gresia ir kitoms stambiausioms Lietuvos įmonėms: pradėtas sankcijų karas su Minsku dabar jas įstumia į tiekimo bei rentabilumo krizę, ir, viso to padariniu tampa masinių darbuotojų atleidimų iš darbo perspektyva.
„Okupantų“ paveldą sunaikino be reikalo: į Pabaltijį atėjo atominių elektrinių mada
Įkandin Estijos, apie mažos galios atominio reaktoriaus statybą susimąstė Latvijos valdžia. Europos deputatas Robertas Zilė mano, kad tai yra optimalus šalies aprūpinimo pakankamu elektros energijos kiekiu už priimtiną kainą, variantas. Lenkijos kompanijos jau ieško branduolinės energetikos vystymo investorių, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pradėjo kalbėti apie mini - AE statybos perspektyvą. Šiame kontekste Ignalinos atominės elektrinės, Sovietų Sąjungos pastatytos visam Pabaltijui ir Lietuvos likviduotos kaip „okupantų paveldas“, likimas atrodo tragišku farsu. Ar buvo verta uždaryti Ignalinos AE tam, kad po kelių metų susimąstyti apie naujų AE statybą?
Pirmasis skambutis: stambiausia Pabaltijo trąšų gamykla ruošiasi streikuoti
Viena iš stambiausių Lietuvos įmonių – azotinių trąšų gamykla Achema – ruošiasi streikui. Atitinkamą sprendimą vienbalsiai palaikė gamyklos darbininkų profesinės sąjungos Taryba. Darbo kolektyvo atstovai pripažįsta, kad jie nesugebėjo „geruoju“ susitarti su kompanijos administracija. Jei streikas bus sėkmingas, Achemos pavyzdys kitoms įmonėms bus užkrečiantis. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliui“ ir Klaipėdos uostui, kurie atsisveikina su baltarusiškų trąšų tranzitu.
Lietuva ruošiasi dujų blokadai: Kaliningradą Rusija aprūpins jūros keliu
Lietuvoje parengtas energetinio saugumo užtikrinimo planas tam atvejui, jei bus nutrauktas rusiškų dujų tiekimas. Apie tai pareiškė Pabaltijo respublikos Energetikos ministerijos atstovė spaudai Vita Ramanauskaitė. Vilniuje nėra informacijos apie galimus „Gazpromo“ produkcijos tiekimo sutrikimus, bet ten sunerimo dėl informacijos apie plaukiojančio SGD terminalo „Maršalas Vasilevskis“ su stambia krovinio partija sugrįžimo į Kaliningradą. RuBaltic.Ru analitikos portalas aiškinosi, kodėl Rusijos anklavui prireikė dujų ir prie ko čia Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.
Lenkija parduos Pabaltijui „energetinės nepriklausomybės“ nuo Rusijos iliuziją
Lenkija ir Lietuva užbaigė regioninio dujotiekio GIPL statybą. Kaip ir daugelis energetikos projektų Rytų Europoje, dujotiekis pastatytas už Europos sąjungos pinigus, siekiant užtikrinti „energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos“ ir ekonomikos požiūriu absoliučiai beprasmiškas. Šio projekto esmė tame, kad Pabaltijo politikai už savo daugiametes grumtynes su “Kremliaus dujų vėzdu“ mokės Lenkijai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos biudžetų, pirkdami visgi rusiškas dujas, bet tik dar brangiau.
Lietuvą laukia šimtų milijonų eurų dydžio bauda: Vilnius nutrauks kontraktą su „Belaruskalij“
Susitarimas dėl baltarusiškų kalio trąšų tranzito geležinkeliu per Lietuvos teritoriją bus anuliuotas vasario mėnesio 1 dieną. Apie tai pareiškė Lietuvos transporto ministras Marius Skuodis. Valdininko žodžiais tariant, formaliu to pagrindu taps valstybinės komisijos, tikrinančios strategiškai svarbių įmonių sandorius, išvados. Bet panašus „alibi“ neišgelbės Lietuvą nuo teisminių ieškinių, nei nuo krovinių srauto perorientavimo į kaimyninių šalių uostus grėsmės.
Šildymas kreditu: Lietuva lenda į skolas, kad išgyventi žiemą
„Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) gaus eilinį 20 milijonų eurų sumos dydžio kreditą. Tokiu būdu kompanijos įsiskolinimo SEB bankui prievolės kirs bauginančią 100 milijonų eurų ribą. Bet ir šių pinigų VŠT nepakaks, kad išgyventi šildymo sezoną: gretutinai vedamos derybos dėl „alternatyvių finansavimo modelių gilėjančios krizės fone“. Skolai apmokėti sotinės šilumos energijos tiekėjas visus metus „melš“ vartotojus arba kreipsis pagalbos į valstybės biudžetą.
Kinija pribaigs tranzitą per Lietuvą
Lietuvos kompanijos bando apeiti neoficialius Kinijos apribojimus prekyboje, siųsdamos savo produkciją eksportui per kaimyninių šalių uostus. Apie tai pareiškė Jūros krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika. Regis, Kinija nusprendė atskirai smūgiuoti tranzitui per Lietuvą. Šios priemonės nebus mirtinos, bet už tai sustiprins baltarusiškų trąšų išėjimo iš Klaipėdos efektą.
Paskaičiavo‑apsiašarojo: Lietuva neteks milijardų dėl konflikto su Kinija ir Lukašenka
Lietuvos ekonomikos nuostoliai dėl Kinijos sankcijų 2022 metais gali siekti 5 milijardus eurų. Apie tai pareiškė Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius. Dar vienu smūgiu Pabaltijo šaliai taps baltarusių trąšų perkrovos atsisakymas: Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika prognozuoja, jog krovinių apyvarta Klaipėdos uoste gali sumažėti 30-40%. Tai Lietuvai padarys papildomus nuostolius, kurių dydis sieks šimtus milijonų eurų.
Europa pripažista: Rusija griežtai atkeršijo už sankcijas
Europos Sąjunga kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) reikalaudama išieškoti iš Rusijos beveik 300 milijardų eurų už importo pakeitimo politiką. Tuo pačiu, ne „Kremliaus propaganda“, o patys europiečiai patvirtino: Rusijos atsakas į sankcijas sudavė kolosalų smūgį ES ekonomikai. Tarp kitko, kai „sankcijų karas“ tik prasidėjo, rusiškas maisto produktų embargo sukėlė pašaipų bangą: esą Rusija – tai „ekonominis nykštukas“, ir jokio kontrpriemonės neduos deramo atsako Vakarų sankcijoms. Praėjus 7 metams tie patys žmonės jau panikuoja, jog Rusijos virtimas agrarine supervalstybe tarptautiniuose reikaluose duoda Putinui naują spaudimo svertą.
