Politika Politika

Nemačiau, bet smerkiu: Lietuva atsisakė stebėti karinius manevrus Baltarusijoje

 

Baltarusija savo teritorijoje neorganizuoja „kokios tai žymios karinės veiklos“, apie kurią iš anksto reikia painformuoti ir aptarti su vakarų partneriais. Apie tai Minsko atstovai pareiškė ESBO pasėdyje, sušauktame Pabaltijo respublikų iniciatyva. Lietuvos ir Latvijos susirūpinimas atrodo ypatingai komišku, kadangi jos atsisakė stebėti baigiamąją Rusijos Baltarusijos karinių manevrų „Sąjunginis ryžtas-2022“ baigiamąją fazę. Tai dar karta pabrėžia, kad Pabaltijį patys manevrai nedomina – joms tiesiog reikia sukelti kuo daugiau triukšmo.

Nuo vasario 10 iki 20, Baltarusija kartu su Rusija praveda bendrus karinius manevrus „Sąjunginis ryžtas-2022“. Žinoma, kalbama apie ryžtą „užpulti“ Ukrainą, iš visų pusių ją apsupti, suimti į žnyples ir taip toliau.

Nenuostabu, kad į „įtartiną“ „paskutinės diktatūros Europoje“ karinį aktyvumą atkreipė dėmesį Lietuva, Latvija bei Estija. Jų iniciatyva įvyko ESBO pasėdis, kuriame dalyvavo oficialūs Minsko atstovai. Pabaltijys preliminariai buvo painformuotas apie manevrus, bet informacija liko nepatenkintas.

„Atsakant į Baltijos šalių paklausimą, vasario 11 buvo gautas atsakymas iš Baltarusijos, kuriame nebuvo pateikta užklausiama informacija apie karinius manevrus „Sąjunginis ryžtas-2022“, todėl Latvija, Lietuva ir Estija prašo susitikimo su Baltarusija ESBO formate, kuri įvyks 48 valandų laikotarpyje, siekiant pakartotinai pateikti informacijos užklausimą(...) Baltarusija pateikė informaciją apie tai, kad manevrų apimtis neviršija 13 000 kariškių, kas atitinką informacijos pateikimo pagal Vienos dokumentą ribą, bet visiems prieinama informacija, o taip pat ir informacija, kurią turi Latvijos gynybos ministerija, aiškiai nurodo, kad, užimtų manevruose baltarusių ir rusų kariškių bei karinės technikos kiekis, žymiai viršija šią ribą“,- sakoma Latvijos gynybos ministerijos Interneto svetainėje.

Iš šio teksto matosi, kad pas Pabaltijo respublikas jau yra kokie tai „tikri“ duomenis apie tas vyksta Baltarusijos teritorijoje.

Ir netgi kokia tai „visiems prieinama informacija“ nurodo į tikrąjį manevrų „Sąjunginis ryžtas-2022“ mastą. Tada, kodėl Vilniui, Rygai ir Talinui prireikė reikalauti atsakymo iš Lukašenkos? Jie ir taip viską žino...

Be to, į Latvijos gynybos ministerijos pranešimą įsibrovė siaubinga klaida! Baltijos šalys nebegali gauti atsakymo iš Baltarusijos, kadangi šios šalies „teisėtai išrinkta prezidentė“ Svetkana Tichonouskaja sėdi Lietuvoje ir visiškai nieko nežino apie manevrus „Sąjunginis ryžtas-2022“.

O užklausimas buvo siunčiamas žmogui, kuris Pabaltijyje yra skaitomas diktatoriumi, uzurpatoriumi, netekusiam legitimumo piliečiui Aleksandrui Lukašenkai.

Buvo gautos jo atstovų atsakymas. Ir jo atstovai tiesioginių diskusijų metu pakartotinai išaiškino savo poziciją Pabaltijo kolegoms.

Minskas turėjo visišką moralinę teisę akcentuoti dėmesį šiam klausimui: kodėl sankcijos visada įvedamos prieš Lukašenkos režimą, kurį vakaruose jokiu būdu negalima tapatinti su šalimi, o diskutuoti be jokių išlygų kviečia Baltarusiją? Tiksliai taip pat „atsakovas“ galėjo ignoruoti užklausimą.

Pavyzdys greta – Maskva atsisakė dalyvauti ESBO posėdyje pagal Ukrainos užklausimą dėl situacijos su karinių pajėgų judėjimu išilgai Rusijos – Ukrainos sienos.

Bet Baltarusijos diplomatai priėmė Pabaltijo kvietimą ir pažymėtinai mandagiai atsakė į jos pretenzijas. Vieši informacijos šaltiniai leidžia išskirti pagrindinius oficialaus Minsko argumentus: Baltarusijoje „nevyksta kokia tai žymi karinė veikla, apie kurią reikia painformuoti iš anksto“; Baltarusija ėmėsi savanoriškų veiksmų nukreiptų manevrų skaidrumui padidinti; Baltarusija pati susirūpinusi savo vakarų kaimynų kariniu aktyvumu.

„Mums susidarė įspūdis, kad nepriklausomai nuo mūsų atsakymo esmės, mūsų partneriai jau yra nulėmę savo sekantį žingsnį. Apie tai liudija jų žaibiška vieša reakcija į mūsų atsakymą. Ar gi tai tikra diplomatija, kai apie mūsų partnerių reakciją mums tampa žinoma iš žiniasklaidos, kuri cituoja mūsų pačių atsakymus? Ar gi tai gelbsti mūsų sąžiningam dialogui? Mes labai abejojame, kad tai yra taip“.

Be to, atsargoje pas baltarusių delegaciją lieka dar vienas „koziris“.

Reikalas tame, kad Pabaltijo respublikos gavo oficialų kvietimą stebėti Rusijos – Baltarusijos karinių manevrų eigą.

„Mes esame gavę kvietimą stebėti baigiamąją manevrų fazę. (...) Mes puikiai suprantame, kad dažniausiai tai būna parodomasis šou. Visiškam skaidrumui reikalinga smulki informacija apie dalyvių skaičių, jų sudėtį, techniką“, - pasakė Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas.

Vėliau paaiškėjo, kad panašų kvietimą gavo Latvija. Jei Pabaltijiečiai daugiau visų pergyvena dėl karinių manevrų Baltarusijoje, tai jiems niekas netrukdo stebėti savo pergyvenimų objektą. Tegul tai būna parodomasis šou (stebėjimo programą parengia priimančioji šalis). Bet tokiu atveju Vilnius ir Ryga galės pareikšti, kad jie nepatenkinti pamatytų, kadangi Baltarusija nuo jų nuslėpė realų manevrų mastą.

„Stebėti manevrus buvo pakvieti Lietuvos ir Latvijos atstovai, o taip pat karo atašė, akredituoti prie Baltarusijos gynybos ministerijos. Atsakymo įkvietimą, kuris buvo išsiųstas kaip geros valios gestas, mes negavome“, - kalbėjo pastovus Baltarusijos atstovas prie ESBO Andrėjus Dapkiūnas.

Išvados peršasi pačios: manevrai, kaip tokie, Pabaltijį nedomina. Jam svarbu tiesiog sukelti triukšmą, atkreipti dėmesį į „grėsmingą“ Sąjunginės valstybės karinį aktyvumą.

„Ne skaičiau, bet smerkiu“ – tokia frazė, būk tai, buvo pasakyta 1958 metais SSSR Rašytojų sąjungos valdybos posėdyje svarstant Boriso Pasternako bylą. Panašiu principu šiandieną vadovaujasi Pabaltijo politikai – patys labiausiai atsidavę „sovietiškų“ tradicijų pasuolėtajai.

Stebėti Rusijos – Baltarusijos manevrus jie nenori. Bet pasirengę juo pasmerkti.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: