Ukrainos deputatų iniciatyvą pripažinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nelegitimiu palaikė 23 deputatai iš 652 Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) narių. Didesnė palaikiusiųjų pusė – pačios Ukrainos ir Pabaltijo šalių delegatai. Absoliuti europiečių dauguma eilinę Ukrainos ir Pabaltijo iniciatyvą ignoravo.
Keleto ES šalių atstovai palaikė kreipimąsi į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją dėl prašymo įvertinti Vladimiro Putino legitimumą, jei jis 2024 metų rinkimuose bus perrinktas prezidentu. Apie tai pranešė Ukrainos delegacijos narys, Aukščiausios Rados deputatas Aleksėjus Gončarenko.
„Tik ką dabar, kartu su Lietuvos delegacijos vadovu Emanueliu Zingeriu, pateikėme dokumentus ETPA sekretoriatui. Mus palaikė deputatai iš Estijos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Azerbaidžano“,- savo Facebook puslapyje parašė Gončarenko.
Dokumentas apie kurį kalbama, - tai siūlymas priimti rezoliuciją («motion for a resolution»). Tekstą ruošė Vladimiras Kara – Murza, žinomas rusų opozicionierius-liberalas ir Boriso Nemcovo Fondo tarybos už laisvę (Rusijoje pripažintos nepageidaujama organizacija) pirmininkas. Jis piktinasi tuo faktu, kad 2020 metais į Rusijos Konstituciją buvo įtraukta pataisa dėl Putino prezidentavimo terminų „nurašymo“. Tokiu būdu, veikiančiam prezidentui buvo suteikta galimybė būti perrinktam dar dvejom kadencijom (iki 2036 metų).
„Venecijos komisija pažymėjo, kad kai kurios pataisos prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Todėl mes raginame Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją išklausyti pranešimą, kad išsiaiškinti klausimą dėl Putino prezidentavimo kadencijų nurašymo legitimumo/nelegitimumo, o taip ir būsimo Rusijos prezidento įgaliojimų teisėtumo iš principo“, - rašo Gončarenko.
Apie ketinimą dalyvauti 2024 metų rinkimuose Putinas dar nieko nesakė (galimai, visiškai įmanoma, kad galutinis sprendimas dar nėra priimtas). Bet Gončarenko jį jau „paskyrė“ „būsimuoju RF prezidentu“.
Kaip sakomas, be manęs jie mane vedė...
Kad būti įtikimesniu, Ukrainos delegacijos narys išvardijo net aštuonias šalis, kurių atstovai pasirašė kreipimąsi ETPA sekretoriatui. Tarp jų yra netgi Didžioji Britanija ir Vokietija. Gavosi solidus sąrašas.
Iš kitos pusės, iš 652 asamblėjos deputatų dokumentą pasirašė tik 23, tame tarpe šeši ukrainiečiai ir aštuoni pabaltijiečiai. Pageidaujančių sudaryti jiems kompaniją eilės tikrai nebuvo.
Gavosi standartinė konfigūracija: Ukraina, Pabaltijys ir dar keleto šalių „vienetiniai“ deputatai-rusofobai.
Gal būt stebina tai, kad jų tarpe visiškai nėra lenkų.
Pati idėja įvertinti Putino legitimumą nėra nauja. Tik prieš keletą mėnesių iki to prisigalvojo amerikiečių kongresmenais – jie paruošė rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma nepripažinti veikiančiojo RF prezidento įgaliojimų po 2024 metų, jei jis laimės rinkimus.
„Šį kartą amerikiečiai ankstokai pradėjo kištis į Rusijos prezidento rinkimus. O taip, daugiau nieko naujo ir nieko netikėto. Grynas kišimasis į mūsų vidaus reikalus. Ir dar provokacija, siekianti sužlugdyti pradėjusį ryškėti abipusių santykių (Rusijos ir JAV - RuBaltic.Ru pastaba) normalizavimą“, - situaciją komentuoja Federacijos Tarybos spikerio pavaduotojas Konstantinas Kosačiovas.
Kodėl gi Pabaltijo-ukrainietiškam aljansui neparemti savo draugų iš už vandenyno? Vienu šūviu jie iškarto nušauna du zuikius: ir provokuoja Rusiją, ir demonstruoja savo solidarumą su Jungtinėmis Valstijomis.
Jokio praktiško jų iniciatyvos pritaikymo, suprantama, nebus. Europa nesiruošia statyti į vieną eilę Kremliaus šeimininką su Aleksandru Lukašenka.
Teigiamas ETPA sprendimas šiuo klausimu atvertų Putino nepripažinimo legitimiu RF prezidentu vartus. Taigi, ES turės nutraukti visus kontaktus su Kremliaus šeimininku ir jo paskirtai asmenimis. Tai dar labiau neįtikimimas scenarijus negu Rusijos atjungimas nuo SWIFT arba Europos atsisakymas rusiškų dujų.
Ar tai supranta Aleksėjus Gončarenko? Supranta. Jo draugai iš Pabaltijo taip pat „temoje“ – jie puikiai žino, kokios nuotaikos vyrauja ETPA, Europos parlamente, Europos komisijoje bei vedančiose Bendrijos šalyse.
Bet jie ir nesiekia tikslo sukelti abejones dėl Putino įgaliojimų po 2024 metų. Svarbiausiai – surengti politinį performansą.
Kijevui kova su Rusija ETPA rėmuose yra ne tiesiog prioritetinė tema – tai ukrainiečių delegacijos gyvavimo esmė.
„Kaip mes suprantame, „Rusiją gražindavo“ į ETPA dialogui. Bet jo iš viso nebuvo. Vietoj to, ji per savo atstovus pareiškia, kad jiems „nusispjauti“ į šios gerbiamos tarptautinės institucijos, iš esmės, pirmos pokario metų Europos parlamentinės asamblėjos, nuomonę. Todėl mums svarbiausia– dienotvarkėje pastoviai remti Krymo ir rusiškos agresijos temą. Mes liekame Ukrainos interesų forpostu. Mums Rusija – tai šalis - agresorius, šalis, su kuria mes kariaujame jau septintus metus. Kontaktų su RF atnaujinimas, o taip pat bendradarbiavimo atkūrimas, kaip apie tai jie pareiškia, yra galimas tik po visų okupuotų Ukrainos teritorijų gražinimo, demilitarizavimo ir teisingų kompensacijų išmokėjimo“,- prieš metus kalbėjo Ukrainos delegacijos ETPA vadovė Marija Mezenceva.
Pasakyta tiesiai ir atvirai: mums svarbiausia Rusija. Kitų problemų, kurias Kijevas galėtų pateikti nagrinėti Europos Tarybai, ne egzistuoja.
Tradiciškai Ukraina ir Lietuva (atstovaujamos deputatų Eugenij Kravčuk ir Emanueliu Zingeriu) bando užginčyti Rusijos delegacijos įgaliojimus. Tas pats vyko 2020 ir 2021 metais. Šios medžiagos rengimo momentu pasirodė ETPA monitoringo komisijos išvada: „Parlamentinė asamblėja yra vienintelė visos Europos parlamentinė visų Europos šalių politinio dialogo aikštelė. Todėl ji (monitoringo komisija - - RuBaltic.Ru pastaba) siūlo asamblėjai ratifikuoti Rusijos Federacijos delegacijos įgaliojimus ir sugrįžti prie pranešime, kuris bus pateiktas vėliau metu laike, pasiekto progreso įvertinimo“.
Jau aišku, kad trečiasis bandymas „išspausti“ Rusiją iš ETPA buvo nesėkmingas. Bet Ukraina ir Pabaltijys neketina nusiraminti.
Nesuspėjo asamblėja patvirtinti RF delegacijos įgaliojimus, kai Gončarenko ir kompanija iškėlė abejojimą dėl Putino legitimumo. „Nezaležnos“ žiniasklaida dabar pasakos apie „triuškinantį smūgį“ , kurį Maskva gavo iš ETPA.