Politika Politika

Lietuviai sužlugdė pergalės dienos prieš „sovietų okupantus“ šventimą

 

Lietuvos valstybė pradėjo baimintis susitikimų su savo tauta.  Po to, kai metinių susirėmimo prie Vilniaus televizijos bokšto proga mitinge buvo nušvilpti vyriausybės nariai, valdžia tikisi, kad minia tokiu pat būdu sužlugdys ir kitas Lietuvos valstybės šventes. Valdančiųjų konservatorių populiarumo griūtis, kuri iki šiol buvo išreiškiama sociologų paskaičiuotais paramos procentais, dabar išreikiama pačios pasigailėtiniausios naujojoje Lietuvos istorijoje vyriausybės viešąją gėda. 

Kruvina  1991 metų sausio mėnesio 13 nakties provokacija prie Vilniaus televizijos bokšto Lietuvoje vadinama Laisvės gynėjų diena ir, tų, kurie tą provokaciją organizavo, yra minima kaip valstybės šventė.

Eilines sausio 13 metines Lietuvos valdžia nusprendė paminėti surengiant iškilmingą mitingą, ir Vilniaus centrinėje aikštėje surinko tūkstančius lietuvių. Tai, tarp kitko, dar vienas patvirtinimas, kad dabartinė Lietuvos vyriausybė –talentinga alternatyviai, kas jau seniai tapo aišku ir lietuviams, ir stebėtojams iš už Lietuvos ribų.

Nepriklausomybės aikšte, kurioje buvo numatyta priemonė, turėjo priminti organizatoriams apie vasaros neramumus, kai tūkstančiai nepatenkintųjų susirinko greta Seimo pastato, o paskui bandė blokuoti jame esančius valdančios konservatorių partijos deputatus. Per praėjusį pusmetį sociologai nefiksavo tautos meilės „landsbergistam“ didėjimo – tik tolimesnį jų populiarumo mažėjimą. Galimai, akcijos organizatoriai galvojo, kad sakralinė sausio 13 data suvienys valdžią su tauta?

Be reikalo.

„Moralinei pergalei“ prieš „sovietų okupantus“ pašvęstas mitingas baigėsi tuo, kad žmonės jį sužlugdė, nušvilpė ministrus, neleisdami jiems pasakyti  iškilmingas kalbas iš tribūnos.

Oficiali žiniasklaida delikačiai aprašė šį nepatogų įvykį: sausio 13 mitinge buvo girdimas ne vien tik pritarimas. Valdantieji politikai  paskelbė, kad į Lietuvos patriotų gretas įsismelkė keletas antivalstybinių provokatorių.

Tačiau skleisti melą visuotinio informacinio skaidrumo ir visuotinio prieinamumo prie informacijos epochoje beprasmiška. Įvykių vaizdo įrašą vienu mygtuko nuspaudimu gali pasižiūrėti kas tik nori: šiame vaizdo įraše aiškiai matosi, kad „gėda“ valdžios atstovams tribūnoje skanduoja visa daugiatūkstantinė minia ir jiems nešdintis reikalauja toli gražu ne keletas provokatorių.

Valdančių lageryje kilusią isteriką galima apibūdinti dvejomis citatomis.

„Įsijungiau transliaciją iš aikštės prie Seimo. Visi, kurie ten esate ne dėl sausio 13 aukų pagerbimo, o dėl protesto prieš valdžią – jūs esate penktoji Rusijos kolona, naudingi idiotai ir visuomenės vėžys“, - pareiškė Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas visiškai atitikdamas lietuviško juoko „Kremliaus ranka privarė man į kelnes“ esmę.

„Kokie čia žmonės, čia jedinstvo. Nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis – fašistai, jedinstvo. Problema, žinoma. Pamišėlių pakankamai daug.Anais laikais jedinstvos mitingai būdavo atskirai ir, kai vieną kartą čia buvo prie Seimo du mitingai, aš išėjau ir prašiau žmonių, kad tik nesiartintų prie jų, tegul jie sau rėkia, ką nori, o mūsų gyvenimas eina savo keliu“, - atsigavo nuo šoko ir pradėjo kliedėti pagrindinis šventės herojus, nusenęs „tautos tėvas“ Vytautas Landsbergis. Būtent jis 1991 metais vadovavo judėjimui už Lietuvos nepriklausomybę ir ragino žmones savo kūnais apginti prieigas prie Vilniaus televizijos bokšto, dėl ko buvo užmušta 14 žmonių.

Pagrindinio kruvinos provokacijos prie televizijos bokšto organizatoriaus šokas suprantamas.

Praėjus 31 metams po valdžios užgrobimo operacijos Lietuvos tauta parodė, kaip ji nekenčia tų, kurie „jai davė laisvę“.

Anksčiau apie tai buvo galima kalbėti tik remiantis sausais sociologų duomenimis, pagal kuriuos valdančiųjų „landsbergistų“ („Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“) reitingai siekia vienaženklį skaitmenį, o URM vadovo Gabrieliaus Landsbergio, kurį jo senelis, „tautos tėvas“ svajoja pasodinti į prezidento kėdę, veiklą remia 3 % lietuvių. Dabar lietuviai pademonstravo savo tiesioginį požiūrį į Landsbergių šeimynėlę bei jų partiją.

Kad neleisti tam atsitikti, „šventos datos“ išvakarėse valdžia ėmėsi precedento nuturinčių saugumo priemonių, aikštėje priešais parlamentą tarp tribūnos ir minios išskyrė plačią tuščią „saugumo erdvę“. Niekas nepagelbėjo. Kaip tai buvo vasarą, su kumščiais savo „elito“ lietuviai nepuolė, bet balsu aiškiai davė suprasti, ką jie galvoja apie ją. 

Lietuvos tautos „moralinės pergalės“ prieš „blogio imperija“ šventę sužlugdė pati tauta, ir jos pažemintiems valdovams, dabar belieka tik įtikinėti save ir aplinkinius, kad juos nušvilpė ne paprasti lietuviai, o Kremliaus agentai.

Po šios traumos jie jau nervuojasi, kad Kremliaus agentai jiems sužlugdys ir sekančią eilinę šventę: vasario 16 Lietuvos nepriklausomybės dieną ir kovo 11 nepriklausomybės atkūrimo dieną. Bet vienintelė priemonė išvengti susitikimo su „antivalstybiniais elementais“ – išvengti susitikimo su visais lietuviais.

Taip, kad daugiau jokių bendrų su lietuviais priemonių, švenčiant valstybės šventes! Lietuviai tegul švenčia patys sau, o valdžia – pati sau. Ji ir taip seniai jau gyvena dvejuose skirtinguose pasauliuose – tokia praktiką reikią sutvirtinti doktrina.

Be tautos Lietuvos „elitui“ gyventi bus lengva ir patogu.

Galima patiems sau pasakoti apie sausio 13, kokia didelė tai buvo jų pergalė prieš „kruvinuosius okupantus“, ir niekas nesulygins dvejus faktus ir nepasakys, kad pergalė buvo ne moralinė, o amorali.

Niekas neprimins teismo medicinos ekspertų parodymus apie tai, jog prie Vilniaus televizijos bokšto užmuštųjų kūnuose įstrigusios kulkos lėkė ne iš sovietų karių pusės, o nuo gretimų namų stogų. Niekas nepaklaus, kokiu būdu galėjo žūti televizijos bokšto gynėja nuo to, kad ją pervažiavo tankas, jei po jos mirties jos kūne nebuvo nei vieno sulaužyto kaulo? Niekas nepacituos  atvirus „Sajūdžio“ smogikų vadovo Audriaus Butkevičiaus pasisakymus, jog susirėmime su SSSR jis užtikrino Lietuvai moralinę pergalę, įsakęs pralieti kraują, kad vakarų žiniasklaidai pateikti šiurpų vaizdą.

Juolab, lietuvių nebuvimas žymiai palengvins Lietuvos vyriausybės gyvenimą. Galima „suturėti“ Rusiją, kovoti su Kinija ir savo kompanijomis, kurios perka kinų prekes, geležinkeliui drausti gabenti baltarusiškus krovinius ir palikti be darbo tūkstančius žmonių. Ir niekas nešūkaus mitinge, neįžeidinės ir nebadys akių užsienio reikalų ministrui ir pačio „tautos tėvo“ anūkui, kurį senelis parinko būti nauju prezidentu, tuo, kad jo veiklos pritarimo reitingas – 3%.

Lietuvos vadovybei būtu idealus variantas valdyti šalį, kurioje iš viso nėra žmonių.
Ir, atsižvelgiant į tempus, kokiais jau 30 metų kaip miršta Lietuva, ši užduotis sprendžiama sėkmingai.
Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: