Politika Politika

Kinija privers Lietuvą ieškoti būdų susitaikyti

 

Prezidentui Gitanui Nausėdai pareikalavus, Lietuvos užsienio reikalų ministerija parengė kokį tai santykių su Kinija normalizavimo planą. Šio dokumento detalės neviešinamos, bet jo autorius Gabrielius Landsbergis pabrėžia, jog Vilnius nėra pasiruošęs jokioms nuolaidoms. „Genialaus“  Lietuvos URM plano esmė tame, kad teisminiais ieškiniais išgąsdinti kinus ir priversti juos kapituliuoti. Bet kol kas arčiau kapituliacijos randasi Lietuva, kuri patiria vis daugiau nuostolių dėl tarptautinio konflikto ir priversta ieškoti santykių su Padangių šalimi normalizavimo būdų. 

Kinų laikraštis South China Morning Post, remdamasis  KLR Vyriausiosios muitinės valdybos duomenimis pademonstravo Kinijos prekybos dinamiką su Lietuva.

Remiantis muitinės statistika, gruodyje eksportas iš Pabaltijo respublikos piniginėje išraiškoje sudarė 3,8 milijono dolerių  (prieš vieną mėnesį buvo 42,8 milijono).

Visiškai kitokius duomenis kažkodėl tai  pateikė Lietuvos Statistikos departamentas. Jei tikėti juo, praėjusių metų lapkrityje iš Lietuvos į Kiniją išvežta prekių už 20,3 milijono eurų.

Kuo tai galima paaiškinti? Galimai, Vilnius ir Pekinas naudoja skirtingus apskaičiavimo metodus, pastarasis įskaito dar ir lietuviškų prekių reeksportą.

Bet kokiu atveju, Lietuva jau gavo nemalonią kinų kalėdinę dovaną. Atsižvelgiant į tai, kad Taivano atstovybė Vilniuje buvo atidaryta lapkričio 18, tai yra logiška.

Tai yra, būtent gruodyje Pabaltijo respublika turėjo pajusti, jog jos atžvilgiu  veikia neformalios kinų sankcijos.

Tolimesnių nuostolių skaičiavimo ėmėsi Lietuvos Centrinis bankas. Remiantis jo vertinimu, ekonominis Padangių šalies spaudimas gali sumažinti BVP augimą nuo 0,5% 2022 metais iki 1,3% 2023 metais.

Kai kurios ūkio šakos patirs labai didelius nuostolius. Taip, pavyzdžiui, maždaug 30% Lietuvoje pagamintų lazerių eksportuojama į Kiniją, o beveik 70% importuojamų amino junginių ateina iš Kinijos.

Vienas iš lazerių gamybos kompanijos Brolis Group įkūrėjų Kristijonas Vizbaras atvirai pasisako, kad jo verslą paaukojo „orientuotai į vertybes“ Lietuvos užsienio politikai.

„Ta situacija galutinai paaiškėjo: užsienio reikalų ministras [Gabrielius Landsbergis]  gana tiesiai pasakė, kad situacija su Kinija ir Europos Sąjunga nesikeis. (...) Tiek automobilių, tiek lazerių sektorius, kuris nori dirbti per globalias tiekimo grandines, mes negalime ignoruoti to fakto, kad Kinija tose grandinėse dominuoja. Ir jeigu negalime parduoti savo gaminių komponentų, nei tiesiogiai nei netiesiogiai, mes šioje geografinėje vietoje negalime vykdyti veiklos“, – kalbėjo Vizbaras.


Kompensacijų iš valstybės ir Europos sąjungos klausimą jis laiko neaktualiu. Verslui reikalingi ne finansinės „išmaldos“, o laisvos prekybos ir pastovaus vystymosi galimybės.

Jei situacija nesikeis, Lietuvos aukštų technologijų kompanijos ieškos plėtros galimybių kituose šalyse. Brolis Group jau planuoja investuoti 50 milijonų eurų į naujų gamyklų statybą už Pabaltijo respublikos ribų.

Analogiškus planus pagarsino durpių substratų gamintojo Klasmann Deilmann įmonių grupės Lietuvoje generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas: „Mūsų įmonei iš Lietuvos Kinija sudarė apie 15 proc. pardavimų. Tikrai nenorime to atsisakyti, tad gausime iškelti tą dalį produkcijos į kitas ES šalis... Lietuvoje buvome suplanavę tam tikrą plėtrą, bet dabar planuojame tai daryti Latvijoje“. „Dabar žiūrime vietas, kur galime dalį veiklos perkraustyti. Kaip jau bus, taip jau bus, bet tikrai norime veikti kitoje Europos Sąjungos šalyje, kadangi Lietuva vienintelė iš 27 Europos šalių turi jau nebe globalią rinką. Turime globalias laisves, judėjimo laisvę, bet mes ekonomiškai esame apriboti“, – samprotavo neaustinių medžiagų fabriko vadovas Stanislovas Grušas.
Bendrai pasakius, valstybės parama vietoje kinų rinkos praradimo verslininkams nėra patraukli. Tuo pačiu metu Lietuvos ekonomiškos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė praveda konferenciją:  Darbo jėgos trūkumas – bręstantis iššūkis Lietuvos ekonomikai. Ką darome, kad talentų būtų daugiau?“ Tai skamba kaip pasityčiojimas iš kompanijų, kurios tapo neoficialių kinų sankcijų aukomis.

Kol kas Ingridos Šimonytės vyriausybė daro viską kas tik įmanoma, kad „talentų būtų daugiau“ išimtinai už Lietuvos ribų.

Spręsti Vilniaus problemas ES nesirengia. Gabrielius Landsbergis jau, tikriausiai, pavargo belstis į uždaras duris ir tvirtinti apie visos Europos atsakymo Kinijai būtinybę.

Laikraštis Financial Times, remdamasis savo šaltiniais praneša, kad netgi oficialūs JAV atstovai siūlo Lietuvai pakeisti Taivano atstovybės pavadinimą. Ir Baltieji rūmai, ir Pabaltijo respublikos URM, šią informaciją neigia, bet be ugnies nėra dūmų.

Verslininkų pesimizmas, JAV ir ES abejingumas, spaudimas iš opozicijos pusės ir, nukreipto prieš Kiniją. kurso nepopuliarumas gyventojų tarpe visgi privertė Lietuvos veikiančiąją valdžią susimąstyti apie susitaikymą su Pekinu.

Prezidento iniciatyva URM vadovas jau parengė kokį tai konkretų planą.

 „Turime kreipti dėmesį ne tik į darbą su mūsų partneriais, sąjungininkais, bet taip pat ir įgyvendinti deeskalacijos planą, kurio aš paprašiau iš gerbiamo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, jis man buvo pateiktas ir tikiuosi, kad šį planą mes galėsime ateityje įgyvendinti“, –  teigė G. Nausėda.

Kame šio plano esmė? Konkrečios dedatės negarsinamos, net Landsbergis truputi atskleidė paslapties uždangą: „Yra tiesiog tam tikros kryptys, diskusijos, kuriomis galima kalbėtis su mūsų kolegomis, pavadinkime, Pekine. Mes esame tam tikrų pasvarstymų perdavę per Europos institucijas ir patys tiesiogiai, bet, kaip ir minėjau susitikimo metu, deeskalacija didele dalimi priklauso nuo tų, kurie situaciją yra pasirinkę eskaluoti“.

Išvertus iš diplomatų kalbos, tai reiškia, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras tiesiogiai siūlo pradėti dialogą su Kinija, rasti kokį tai naują komunikacijų pagrindą. Pavyzdžiui, organizuoti valstybių viršūnių susitikimą – Landsbergis mano, kad tai yra gera idėja.

Bet kontaktai su Pekinu reikalingi išskirtinai tam, kad jam prigrasinti teisinėmis pasekmėmis už Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) normų pažeidimą.

Tiesiogiai dabar Lietuvos URM renka įrodymų bazę su kuria galima kreiptis į teismą. Landsbergio manymu, tai ir yra „deeskalacija“.

„Kontaktams su Lietuva Kinijos durys visada yra plačiai atvertos, ir, jei Lietuva iš tikrųjų nori esamą situaciją pakeisti geresne, jai reikia pademonstruoti Kinijai savo ketinimų nuoširdumą ir imtis praktiškų veiksmų“,- pareiškė oficialus Kinijos URM atstovas Čžao Liczian.

Labai aiški užuomina: pakeiskite Taivano biuro pavadinimą! Tada su jumis sėsime prie derybų stalo. Bet Landsbergis atkakliai ignoruos šį variantą.

O paskui atsistatydins, įžeidęs, kad Lietuvai įkyrėjo jo kietakaktiškumas.
Kinija privers tai padaryti, kaip tai ji jau privertė jaunesnįjį Landsbergį ieškoti santykių normalizavimo būdų. Anksčiau ar vėliau tai turės  atsitikti. 
Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: