Politika Politika

Hitleris pats nieko nežudė: kaltė už Holokaustą suversta Lietuvai

Vaizdo šaltinis: medium.com
 

Vokiečių leidinys Deutche Welle paskelbė, kad Europos sostinių išvadavimo nuo nacizmo 75 metų proga paleistas Maskvoje fejerverkas yra Molotovo-Ribbentropo pakto jubiliejaus minimas. Šis teiginys puikiai atitinka Europos Parlamento paskelbtą skandalingą rezoliuciją, pagal kurią nepuolimo sutartis pasirašyta tarp TSRS ir Vokietijos yra Antrojo pasaulinio karo priežastis. Balsavimas Europos Parlamente atrodo lyg Rytų Europos Antrojo pasaulinio karo mito pergalė, tačiau daugiau kitų šiame istorijos perrašinėjime laimi Vokietija, o Baltijos šalims bus suversta kaltė, kurią jos norėjo primesti kitiems.

“Antrasis Pasaulinis karas, pats pražūtingas per visą Europos istoriją, yra liūdnai pagarsėjusios Nepuolimo sutarties tarp nacių Vokietijos ir TSRS, taip pat žinomos kaip Molotovo-Ribbentropo paktas, ir jos slaptų protokolų tiesioginė pasėkmė. Pagal sutartį ir jos protokolus du totalitariniai režimai, ketinantys užkariauti pasaulį, dalino Europą į dvį įtakos zonas”, - tai yra pati “skambi” rezoliucijos dėl europiečių atminties svarbumo Europos ateičiai dalis. Rugsėjo 19 dieną rezoliuciją parėmė dauguma Europos Parlamento deputatų.

Šiuolaikiniame media sraute naujienos “gyvena” 3 dienas, bet ši rezoliucija yra aptarinėjama jau savaitę. Joje gausu nemalonų pasažų – ko vertas vien tik Raudonosios Armijos paminklų Europoje smerkimas!

Tam, kad suprasti šitą žymų politinės minties kūrinį, užtenka įvardinti jo autorius. Rezoliuciją pasiūlė Lenkijos deputatai. Be to – vyraujančios Lenkijoje partijos “Teisė ir tvarkingumas” atstovai. Keista, bet ši partija Briuselyje ir Europoje bendrai paėmus nelaikoma “comme il faut”.
Vis dėl to Europos parlamentarų dauguma “Teisės ir tvarkingumo” kūrinį parėmė, tačiau pašalino iš jos kai kuriuos radikalias kraštutinybes, pavyzdžiui, Holokausto prilyginimą kitiems masiniams Antrojo pasaulinio karo nusikaltimams.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg mums prieš akis – besąlygiška Rytų Europos požiūrio į Antrąjį Pasaulinį karą pergalė. Pasak oficialų Lenkijos, Baltijos šalių, Rumunijos, Vengrijos, o dabar ir Ukrainos mitą Stalinas yra tas pats kaip ir Hitleris, komunizmas lygus nacizmui, Antrasis pasaulinis karas buvo dviejų totalitarinių režimų susidūrimas, o Raudonoji armija neišlaisvino Europos nuo Trečiojo Reicho, bet pakeitė nacius sovietų okupacija.
Iš tikrųjų “naujųjų europiečių” istorinis aktyvumas – patogus instrumentas, kurio dėka “senoji Europa” mėgina pasiteisinti, kai svetimomis rankomis perrašo savo nemalonią vaidmenį Antrajame pasauliniame kare. Kai TSRS ir vokiečių nepuolimo sutartis yra paskelbiama karo priežastimi, tai “perbraukia” visas prieš tai buvusias nepuolimo sutartis, kurias su Hitleriu pasirašė Europos valstybės. Europiečiai vengia nemalonaus fakto, kad Molotovo-Ribbentropo paktas buvo paskutinis ilgoje analogiškų sutarčių eilėje. Apie Miuncheno susitarimą seniai nebekalba, aptariami vien tik Molotovas su Ribbentropu.

Rytų Europos istorijos politika, pasirodo, yra labai naudinga jų Vakarų Europos bičiuliams.

Visų pirma tokia politika labai naudinga Vokietijai, kuri svetimomis rankomis, neužsitraukiant gėdos už istorijos perrašinėjimą, atsikrato pagrindinės Antrojo pasaulinio karo kaltininkės statuso ir suverčia dalį savo atsakomybės už 60 milijonų gyvybių kitiems.

Visai neatsiktinai kaip tik vokiečių organizacijos per dešimtmečius finansavo Baltijos šalių istorijos perrašinėjimo darbą. Konrado Adenauerio fondo ir panašių organizacijų lėšomis buvo be galo rengiamos konferencijos ir leidžiamos brošiūros apie Molotovo-Ribbentropo paktą, apie komunizmo identiškumą nacizmui ir pan.

Šis istorinės atminties performatavimo procesas buvo rengiamas subtiliai, atidžiai ir beveik nepastebimai. Vokiečių kancleriai Gegužės 9 dienomis lankydavosi Raudonojoje aikštėje ir dėkojo sovietų kariuomenei, kad išlaisvino juos nuo Hitlerio, o Baltijos šalyse šiuomet vasaros mokyklos vokiečių lėšomis buvo skelbiama, kad nacius pakeitė sovietų okupantai.

Vokietijos istorinė politika yra labai apgalvota ir sumani. Jos tikslas atitinka šalies ilgalaikius interesus: išvaduoti Vokietiją nuo kaltės ir atsikratyti visuotinės atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo sukėlimą.

Lenkija ir Baltijos šalys šioje politikoje atlieka “naudingų durnų” vaidmenis, kurie savo rankomis traukia iš ugnies kaštonus vokiečiams. Jie galvoja, kad istorinė politika padeda kovoti prieš Rusiją ir padeda sutvirtinti jų pozicijas tarptautinėje arenoje.

Iš tikrųjų jie patys sau kasa duobę.

Kai Antrojo pasaulinio karo priežasties klausime bus padarytos naujos išvados, Vokietija pageidaus palengvinti savo kaltės už Holokaustą naštą. Štai šią naštą su vokiečiais dalins jau ne TSRS įpėdinis, bet Lenkija, Baltijos šalys bei kita Rytų Europos brolija.

Kur vyko pačios masinės ir žiaurios žydų žudynės? Nacių okupuotose Rytų Europos teritorijose. Kas vyko genocidą? Vokiečiai? Kodėl gi tokiu atveju vokiečių okupuotoje Danijoje 90% žydų buvo išgelbėti, o okupuotoje Lietuvoje 90% žydų – nužudyti? Gal todėl, kad Danijos karalius viešai lankėsi sinagogoje, kol šiuolaikinės Lietuvos “herojai” apiplėšinėdavo ir žudydavo žydus?

Galima prisiminti ir tuos įvykius, kai genocidas buvo vykdomas vien tik vietos gyventojų pastangomis, tai yra visiškai be Reicho dalyvavimo. Kauno žudynės Lietuvoje ir Lvovo žudynės Ukrainoje įvyko dar prieš tai, kaip į Kauną ir Lvovą įžengė vokiečiai. Raudonoji armija iš šių miestų jau pasitraukė, naciai dar neatvyko, o šiame laiko tarpe ukrainiečiai ir lietuviai nužudė tūkstančius žydų.

Jie ir bus paskelbti Holokausto pirmos tvarkos kaltininkais, kol Trečioji Reicho vaidmuo žydų genocide bus lietai bet neišvengiamai uždengiama. Tie, kam tai atrodo neįtikėtina, tegul apmąsto tą faktą, kad Vakaruose šiandien apie Molotovo-Ribbentropo paktą kalba beveik visi, o apie Miuncheno susitarimą nebeatsimena beveik niekas. Neseniai tai irgi atrodė neįtikėtina, bet apgalvota istorinės atminties politika gali daryti stebuklų. Per keletą metų ir apie latvių SS legioną visi prisimins, kol Trečiojo Reicho rasiniai įstatymai bus užmiršti.

Visame istorijos perrašinėjimo komplekse yra tik vienas punktas, kurio “vyresni bičiuliai” neatleidžia ir pagal kurį nesudaro jokių kompromisų su Rytų Europos šalimis. Tai – mėginimai paneigti vietos gyventojų dalyvavimą Holokauste.

Šiuo klausimu jau susimovė Lenkija, kuri Vakarų buvo priversta panaikinti baudžiamąją atsakomybę už kaltinimą lenkus už nacių nusikaltimus. Susimovė ir Lietuva, kai joje buvo nuspręsta persekioti disidentus už teigimus, kad žydus Lietuvoje žudė patys lietuviai.

“Totalitarinių režimų nekaltas aukas” rengia seniai joms paruoštai misijai – padėti Vokietijai atsikratyti atsakomybės už Holokaustą naštos.

Ir kai eilinį kartą tos šalys vėl sukliegs “Mes nekaltos aukos ir reikalaujame kompensacijos už okupaciją”, jau ne Rusija bet Vakarų Europa joms atsakys: “O kas žydus žudė? Jus ir žudėt. O ką Hitleris? Juk Hitleris niekam galvų nepramušė Kauno malkinėj?

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis:
Aptarimas ()