Politika Politika

Rusija atjungia nuo savęs Pabaltijį

Vaizdo šaltinis: livejournal.com
 

Dviejų naujų šiluminių elektrinių Kaliningrado srityje eksploatavimo pradžia Lietuvoje buvo sutikta skausmingai: dabar Kaliningrado energetinė sistema pajėgi dirbti izoliuotame režime ir Rusija gali pasitraukti iš penkių buvusių tarybinių respublikų energetinio žiedo, nelaukdama, kol iš jo pasitrauks Pabaltijis. Jeigu anksčiau Pabaltijo šalys naikino ryšius su Rusija, tai dabar Rusija stengiasi atskirti savo infrastruktūrą nuo šių šalių. Ir nors Lietuva, Latvija ir Estija demonstruoja norą nutolti nuo savo rytų kaimyno, joms labai nepatinka, kad jūrų uostai, vamzdynai ir elektrinės išdygsta siekiant apeiti Pabaltijį.

Kaliningrado srities rytuose, Gusevo ir Sovetsko miestuose, pradėjo veikti Majakovskio ir Talachovskaja šiluminės elektrinės. Iškilmingame jų atidaryme dalyvavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, o tai pabrėžia aukščiausiai Rusijos valdžiai įvykio svarbą.

Vladimiras Putinas / Šaltinis: tass.ruVladimiras Putinas / Šaltinis: tass.ru

Tačiau dviejų šiluminių elektrinių srities rytuose įvedimu eksploatacijon Kaliningrado energetikos modernizavimas nesibaigia. Šių metų rudenį bus įvestas rikiuotėn pirmasis Pregulio šiluminės elektrinės prie Kaliningrado blokas. Sekančiais mėnesiais pradės dirbti kiti trys blokai, ir jau 2019 metų balandžio mėnesį 456 megavatų Pregulio elektrinė funkcionuos pilnu pajėgumu. O 2020 metų vasarą Svetloje veikti pilnu pajėgumu pradės rezervinė Primorsko šiluminė elektrinė.

Keturių naujų elektrinių įvedimas rikiuotėn leis dukart padidinti Kaliningrado srities generacijų pajėgumą. Tai suteiks galimybę Rusijos vakariniame krašte esančio regiono energetinei sistemai dirbti izoliuotame režime, ir tada Kaliningradui taps nereikalingas elektros energijos tiekimas iš Lietuvos.

Šaltinis: yandex.ruŠaltinis: yandex.ru

Iki šiol Kaliningrado sritis buvo vienoje energetinėje Rusijos sistemoje per Lietuvos elektros tinklus. Lietuvos valdžios, planuodamos pasitraukimą iš elektros energijos žiedo, piktai džiūgavo, su kokiu galvos skausmu susidurs Maskva Kaliningrado srities aprūpinimo energija klausimu. O Lietuvos pozicija „kaimyniška“: nutraukiame su „okupantais“ infrastruktūrinius ryšius, o energijos tiekimas Kaliningradui — ne mūsų problema.

Tačiau naujiena, kad Rusija problemą išsprendė dar iki jos atsiradimo ir dabar gali pati pasitraukti iš žiedo, neerzindama Pabaltijo šalis naudojimuosi jų elektros tinklais, tų šalių kažkodėl nedžiugina.

„Po to, kai Pabaltijo šalys pradėjo diskusijas dėl atsijungimo nuo Rusijos elektros sistemos žiedo ir sinchronizavimo su Vakarais, Maskva iškėlė Kaliningrado klausimą, ir tai turėjo tapti vienu iš svarbiausių derybų klausimų. Tačiau dabar Rusijos pasiruošimas išsaugoti izoliuotą Kaliningrado srities energijos sistemą sako, jog diskusijų šiuo klausimu nebus“, — taip naujų elektrinių įvedimą rikiuotėn Kaliningrado srityje komentavo Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Žygimantas Vaičiūnas / Šaltinis: 15min.ltŽygimantas Vaičiūnas / Šaltinis: 15min.lt

Pareiškimas išties gluminantis.

Pasirodo, Lietuvai reikėjo diskusijų ir derybų su Rusija, o Rusija jai tokios galimybės nesuteikė, klastingai pastatydama naujas elektrines, kurios leidžia Kaliningrado energijos sistemai dirbti izoliuotai nuo Pabaltijo.

Ar ne tame ir buvo Pabaltijo sumanymas trauktis iš energetinio žiedo, priverčiant Rusiją kalbėtis su Latvija, Lietuva ir Estija iš pozicijų silpno ir prašančio? Esą, mielieji, malonėkite suprasti ir mus, mes turime Kaliningrado sritį, ji bus palikta be elektros, jeigu jūs išeisite iš elektros žiedo. Galvokime kartu, kaip šią problemą spręsti, ir raskime kompromisą, skirkite mums dėmesį, mes pasiruošę nuolaidžiauti jums kitais klausimais.

Tačiau vietoj to Rusija vėl pademonstravo savo agresyvę imperinę esmę: per keletą metų pastatė naujas elektrines ir dabar bet kuriuo momentu gali išvyti Pabaltijį iš savo energosistemos, jei jis taip pageidauja iš jos ištrūkti. Skaudu? Žinoma, skaudu. Viena, kai tu sakai „lik sveika, Rusija nepraustoji“, išdidžiai pasisuki ir išeini link saulėlydžio, ir visiškai kitkas, kai pati Rusija apsuka tave ir siunčia link vakarų, dar ir spirdama į minkštą vietą.

Šaltinis: Kaliningrado generacijaŠaltinis: Kaliningrado generacija

„Tas žingsnis rodo, kad statomas naujas vidinis žiedas, kuris leis atskirti Pabaltijį nuo Rusijos kontinentinio tinklo“, — taip apie naujas elektrines Kaliningrado srityje, Ostroveco atominės statybą Baltarusijoje ir Rusijos su Baltarusija tinklų rekonstrukciją pasakė Lietuvos energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė. Negi tai nėra laimė? Rusija pati atsiskiria nuo Pabaltijo. „Imperija“ nutraukia infrastruktūrinius ryšius su „okupuotomis“ teritorijomis. Reikia džiaugtis. Tačiau ministro patarėja apie tai, kas vyksta, kalba ne su pasitenkinimu, o su pavojaus gaidele.

„Aš suprantu, viskas jau paruošta, o tai galima daryti, ministerija taip pat kalba, jog tai būtina daryti nedelsiant, juk mes jau pralaimėjome vieną panašų mūšį. Tai liečia atominę elektrinę. Ta pati analogija: Rusija aplenkė mus, ir Baltarusijos skatinimas statyti atominę elektrinę palaidojo viltis Pabaltijo šalyse statyti tokią elektrinę ir energiją pardavinėti kaimynams“, — taip Rusijos ir Baltarusijos energetinius projektus pakomentavo Lietuvos Seimo deputatas konservatorius Paulius Saudargas.

Paulius Saudargas / Šaltinis: 15min.ltPaulius Saudargas / Šaltinis: 15min.lt

Šie Lietuvos veikėjų pareiškimai labai įdomūs ir atviri.

Strateginis Rusijos kursas infrastruktūriškai atsiskirti nuo Pabaltijo pačiame Pabaltijyje vietoj pasitenkinimo sulaukė pavydo, susierzinimo ir įsižeidimo: jie dabar garantuotai nesulauks pinigų už rusišką tranzitą, o dar neturės galimybės daryti poveikio Maskvai.

Dešimtmečiais deklaruojant norą neturėti reikalų su Rusija, laikytis nuo jos kuo toliau ir visais ketinimais būti Europoje, Pabaltijo šalys labai norėjo pokalbio su Kremliumi, bet tik savo sąlygomis. Jų idilija: Rusija — atgailaujantis agresorius, pripažįstantis „sovietinę okupaciją“, maldauja atleidimo už Pabaltijo tautų „genocidą“, raudoja ir moka Pabaltijui šimtus milijardų dolerių materialinių kompensacijų, iš kurių lietuviai, latviai ir estai gevena dar geriau, nei anuomet Tarybų Sąjungoje.

Vietoj to Maskva išvis atsisakė kalbėtis su Pabaltiju ir pastatė prie Baltijos jūros savo prekybos uostus, kad įveiktų tranzitinę priklausomybę nuo Pabaltijo respublikų. Ir dabar Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovams tenka iš pykčio sugniaužti kumštis: jų uostai ir geležinkeliai iš rusiško tranzito netrukus nepamatys nė vieno rublio, kalbėtis su jais apie „okupaciją“ niekas taip ir neketina, o uostų monopolijos ir, kaip matome, galimybės daryti poveikį Rusijai daugiau nėra.

Pabaltijo pasitraukimas iš energetinio žiedo — tos pačios istorijos tąsa. Pražiopsota puiki perspektyva pakalbėti su Rusija iš jėgos pozicijų dėl energijos tiekimo Kaliningradui. Pamatyti Putiną prašytojo vaidmenyje.

Ir štai rezultatas: vietoj savo pranašumo jausmo tenka eilinį kartą pajusti nepilnavertiškumo kompleksą.

Juk Rusija sparčiai pašalino problemą, per keletą metų pastatydama kelias elektrines. O dar vos ne Lietuvos prezidento rinkimų proga „Rosatomas“ įves rikiuotėn Baltarusijos AE. Nauji rusų uostai prie Baltijos jūros didina krovinių apyvartą. Geležinkelis, apeinant Ukrainą, pastatytas per du metus ir jau eksploatuojamas.

Na, o Visagino AE projektas užsibaigs Power Point pristatymo stadijoje. Geležinkelio Rail Baltica Pabaltijo šalys nesugeba pastatyti per du dešimtmečius. Ventspilio naftotiekis tuščias. SGD terminalas Klaipėdoje — „lagaminas be rankenos“, kurį ir nešti neįmanoma, ir išmesti negalima. Latvijos ir Estijos uostai kasmet vis labiau praranda krovinius.

Tarybiniais metais Rusija investavo didžiules lėšas į Pabaltijo infrastruktūrą — dabar Rusija skiria didžiules lėšas savo infrastruktūrai, siekdama apeiti Pabaltijį, nuosekliai naikindama infrastruktūrinius ryšius su Lietuva, Latvija ir Estija.

Ir jų pirmiesiems asmenims, besistengiantiems demonstruoti abejingumą ir nusišalinimą, nepavyksta nuslėpti savo pavydo ir pykčio. Didžiuliai resursai, kurie anksčiau keliavo per Pabaltijį, dabar jį apeina. Aplink juos kyla nauji objektai, o pabaltijiečių galingumai stovi be darbo ir rūdija.

Ir kalbėtis su jais Rusijoje niekas nenori. Ir jau nieko pakeisti neįmanoma. Belieka gniaužti kumštis ir griežti dantimis.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis:
Aptarimas ()