Lietuvos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia Seimo rinkimų rezultatus. Straipsnio paruošimo metu buvo suskaičiuoti beveik visų rinkimų apylinkių balsai. Rezultatus negalima pavadinti sensacingais, bet jų neišpranašavo nei viena sociologinių tyrimų tarnyba: per rinkimų pirmą turą neabejotinai nugali opozicinė partija „Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai“ (TS-LKD). Tuo labiau, konservatoriai pirmauja daugybėje vienmandatinių apygardų ir rimtai pretenduoja į valdančiosios daugumos formavimą.
Pagal pirmo rinkimų turo rezultatus TS-LKD surenka 24,80% balsų ir gauna Seime 23 mandatus. Toliau eina valdančioji „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“ (LVŽS) su 17,50% balsų. Pačioje partijų dispozicijoje nėra nieko keisto, nes pastarieji sociologiniai tyrimai rodė, kad konservatoriai gali nugalėti. Bet „Vilmorus“ ir „Spinter tyrimai“ nurodydavo minimaliausią skirtumą tarp rinkimų lenktynės lyderių, o Baltijos tyrimai iš vis prognozavo „valstiečių“ neabejotiną pergalę.
Kitaip tariant, nei viena ori sociologinė tarnyba rinkimų išvakarėse nedavė maždaug tikslios prognozės.
Niekas nesitikėjo, kad TS-LKD pralenks valdančiąją partiją daugiau nei 7%.
Vis dėlto, šitas paradoksas turi logišką paaiškinimą. Tie patys lietuvių sociologai perspėdavo, kad jų apklausos gali būti nerelevantiškos dėl to, kad jos neatsižvelgia į skirtingų partijų elektorato mobilizaciją. „Vilmorus“ išaiškino, kad 61% TS-LKD šalininkų ketino atlikti savo pilietišką pareigą spalio 11 dieną. Tuomet, tarp „valstiečių“ šalininkų tokių buvo vos 42%.
Daugelis LVŽS rinkėjų tiesiog pageidavo pasilikti namuose.
Netiesiogiai tai įrodo faktą, kad pirmame rinkimų ture aktyvumas sudarė vos 47,6% - tai yra 3% mažiau, nei prieš keturis metus. Už visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją tai yra vienas silpniausių rezultatų.
Ekspertai kaltina koronaviruso epidemiją, kuri atbaidė tam tikrą rinkėjų dalį nuo atvykimo į rinkimų apylinkes. „Reikia „pridėti“ kažkokį procentą, tiesiog [žmonės] bijodavo atvykti balsuoti, nes yra tam tikra baimė užsikrėsti“, - konstatavo Lietuvos karo akademijos profesorius Juratė Novagrockienė. Sunku su tuo nesusitikti.
Bet yra ir kita medalio pusė: Baltijos šalies gyventojai paprasčiausiai nematė jokios prasmės rizikuoti savo sveikata tam, kad įmesti biuletenį į balsadėžę.
„Stebuklų nėra. Buvo daug vilčių, bet bet kurioje valstybėje aktyvumas auga tuomet, kai žmonės galvoja, kad rinkimai yra svarbūs ir gali daug ką pakeisti. Pasirodė, kad šitie rinkimai lietuviams nebuvo svarbūs, gal paveikė ir tai, kad anksčiau rinkėjai per rinkimus ieškojo kažko naujo, o šitą kartą nebuvo jokios ryškios partijos“, - spėlioja Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis.
„Ryškios partijos“ vaidmuo 2016 metais kaip tik ir atliko „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“. Jai pasisekė sužlugdyti esamą dvipartinę sistemą, kurioje viešpatavo konservatoriai ir socialdemokratai. Deja, šalies vystymosi vektorius po šitos rinkimų revoliucijos nepasikeitė.
Praeitais metais Lietuvos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad prezidento rinkimuose rinkėjas privalo įvertinti „valstiečių“ vyriausybės veiklą. Įvertinimas pasirodė nepatenkinamas: LVŽS kandidatas – pats Skvernelis – net nepasiekė antro turo. Dabar valdančioji partija gavo iš lietuvių eilinį „dvejetą“.
Silpnas rinkėjų aktyvumas – palankios aplinkybės konservatoriams.
Nes „dėdulė“ Landsbergis savo partiją surengė pagal sektos principus. Jos adeptai visuomet yra mobilizuoti, motyvuoti ir tiksliai žino, kur reikia rašyti „paukščiuką“ biuletenyje. Į rinkimų apylinkes jie atvyks bet kuriuo oru ir bet kuriomis epidemiologinėmis aplinkybėmis.
Panašią partiją-sektą Ukrainoje renka ukrainiečių „tautos galva“ – Petras Porošenka. Po gėdingo pralaimėjimo Zelenskiui daugelis ekspertų pranašavo Porošenkai greitą politinę „mirtį“. Bet eks-prezidentas yra gyvesnis už gyvus. Jo partijos reitingai nesimažėja, nes jis sugebėjo „užcementuoti“ savo elektoratą. Tai leidžia Porošenkai tikėtis optimizmo iš ateities.
Dar viena mažytė Lietuvos rinkimų sensacija – Darbo partijos rezultatas, kuri užėmė trečią vietą (9,51%). Rinkimų išvakarėse buvo aišku, kad jinai lengvai įveiks 5% barjerą, bet vargu ar pretenduos į „bronzą“. Ir galų gale „darbiečiai“ per kelias procento dešimtąsias pralenkė socialdemokratus. Pastariesiems tai yra itin skaudus smūgis.
Lietuvos socdemų marginalizacijos procesas už pastaruosius metus ne tik nesustabdė bet ir susmarkėjo. Sekančiais rinkimais jie turbūt balansuos ant patekimo į Seimą ribos.
Penkių procentų ribą per pirmą turą taip pat įveikė Laisvės partiją (8,98%) ir Liberalų judėjimas (6,77%) – potencialūs konservatorių partneriai. Vis dėlto, kol kas nėra tikimybės, jog TS-LKD tikrai taps naujos Seimo daugumos branduoliu.
Centro-kairiąją koaliciją gali sudaryti „valstiečiai“, socialdemokratai ir Darbo partija. Tokį variantą, besiremdamas rinkimų rezultatais, paskelbė Saulius Skvernelis. Jis taip pat išreiškė viltį, kad į Seimą pateks ir dabartiniai „jaunesnieji“ LVŽS partneriai – „Lietuvos Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga“ (LLRA-KŠS) bei Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP). Deja, nei viena nesurinko 5%. Tai objektyviai sukomplikuoja „valstiečių“ užduotį sukurti naują daugumą.
Rinkimų rezultatai vienmandatinėse apygardose Skverneliui ir kompanijai irgi nesukelia optimizmo. 68 apygardose vyks antras turas, 35 iš jų pirmauja konservatoriai. Matyt, TS-LKD vadovybėje padarė tinkamas išvadas po praeitos Seimo rinkimų kampanijos, kai „valstiečiai“ nugalėjo savo oponentus mažoritarinio atstovavimo dėka.
Dabar ta pati istorija gali pasikartoti bet visiškai atvirkščiai: pagal vienmandatines apygardas konservatoriai gaus daugiau vietų Seime, nei pagal sąrašus. Tuomet koalicijos formavimo iniciatyva priklausys jiems.
Kol kas tiksliai konstatuoti galima tai, kad vienoje komandoje nesusigyvens „valstiečiai“ ir konservatoriai.
Bet nepriklausomai nuo to, kas iš jų taps (arba liks) valdančiąja partija, situacija Lietuvoje nepasikeis.
Demokratija šiuo atveju apsiriboja galimybe pasirinkti politikus, kurie ves šalį iš anksto paskirta kryptimi.