Pabaltijo šalyse tęsiasi rusų žiniasklaidos diskriminavimas. Kanalam apribojamas transliavimas, jie kaltinami „Kremliaus propaganda“. Toliau — daugiau: ši kova jau persimeta į Europos parlamentą. Briuselis priima įmantraus pavadinimo rezoliuciją „Strateginės ES komunikacijos kaip atkirtis trečiųjų dalyvių propagandai“, kuri priešpastatoma Kremliaus informacinei politikai. Viso to nepaisant, Pabaltijyje auga Rusijos požiūrio poreikis, auga ir jos televizijos kanalų reitingai. Skirtingai nei politikai, eiliniai gyventojai suinteresuoti, kad būtų išsaugota žodžio laisvė.
Pabaltijo „kontrpropaganda“ rimtai buksuoja. Latviška auditorija vis dažniau žiūri rusiškus televizijos kanalus — dar birželio mėnesį skundėsi MTG TV Latvija mediakompanijos vadovė Baiba Zuzena. Rusakalbių auditorijoje kita tendencija: rusai visada mažai žiūrėjo latviškus kanalus, o kuo toliau, tuo dar mažiau juos žiūri, — pranešė Zuzena.
Latvijos gyventojai ėmė aktyviai žiūrėti rusų televiziją prasidėjus 2008 metų ekonominei krizei, ir tai ryšium su tuo, jog vietiniai kanalai prarado reklaminę rinką. „Iki krizės rusiška televizija Latvijoje užėmė apie 24 proc. laiko, o 2015 metais — jau apie 50 proc.“, — tokią statistiką pateikė Latvijos televizijos valdybos pirmininkas Ivars Belte. „Rusiškus kanalus žiūri trečdalis Latvijos gyventojų ir tik 40 proc. jų — rusakalbiai, visi kiti — etniniai latviai,“ — pasakojo Belte. Tendencija nesikeičia.
Latvijos kanalai teisėtai nerimauja: jų paklausa vidaus rinkoje mažėja. „Nuo liepos televizijos žiūrovai pradėjo keisti savo įpročius, ir vis daugiau jų pasirenka „NTV-Mir“ ir kitus rusiškus kanalus,“ — pareiškė Latvijos transliavimo organizacijų asociacijos direktorė Gunta Lidaka lapkričio mėnesį vykusioje konferencijoje elektroninių žiniasklaidos priemonių valdymo klausimais.
„Visa tai tęsėsi rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Mes privalome imtis priemonių. LTV1 (visuomeninis televizijos kanalas — RuBaltic.Ru pastaba) ir TV3 (vienas iš populiariausių Latvijos komercinių televizijos kanalų — RuBaltic.Ru pastaba) bando keisti situaciją, tačiau rusiškų kanalų reitingai tebeauga,“ — pranešė Lidaka.
2014 metų pabaigoje „Putino televizoriaus“ auditorija buvo ištirta Lietuvoje. Pasak kompanijos Vilmorus, rusiškus televizijos kanalus bent kartą per dieną žiūri 13 proc. lietuvių ir 61 proc. kitų tautybių piliečių. Rusijos „propaganda“ neigiamai įtakoja respublikos lenkų jaunimą, nerimauja Vilniuje. Socialinės apklausos parodė, kad etninių lenkų jaunimas su savo pagyvenusiais tėvais pastoviai žiūri rusiškus TV ir skaito rusų spaudą.
Pabaltijietiškos demokratijos bandė demokratiškiausiai kovoti su „priešų televizoriumi“ — draudimo būdu. Apribojo „RTR Planetos“ ir „NTV Mir“ kanalų transliavimo laiką. Pirmasis Baltijos kanalas ne kartą sulaukė baudų už nepageidaujamų rusiškų laidų retransliavimą. Talkinant lenkų draugams, pabaltijiečių kova su rusiškais kanalais pasiekė europietišką lygį. Lapkričio 23 d. Europos parlamentas priima rezoliuciją, kurios autorė eurodeputatė Ana Fotyga, dėl atkirčio Europos Sąjungai priešiškai išorės propagandai — pagal informacijos pavojingumą rezoliucija sulygina Rusiją su „Islamo valstybe“.
Tokiu būdu Rusijos žiniasklaidos priemonių diskriminavimas, kuris ir be to egzistavo žodžio laisvę skelbiančioje Europoje, buvo oficialiai įteisintas.
Virš 70 proc. europarlamentarų, kurie pritarė antirusiškai rezoliucijai, — Lenkijos, Lietuvos, Estijos, Kroatijos ir Slovėnijos deputatai. Tiesa, šį kartą dalyvauti kvailokoje kovoje su „Kremliaus propaganda“ atsisakė kai kurios tautiškai orientuotos Pabaltijo politinės jėgos.
Pavyzdžiui, koalicinės latvių partijos „Žaliųjų ir valstiečių sąjunga“ atstovė Iveta Grigule balsavo prieš. „Tik tada, kai Europos parlamentas taps pakankamai drąsus ir sugebės pažvelgti į akis realybei, kai nustos įvairiais klausimais įvairių šalių atžvilgiu naudoti dvigubus standartus, kai atsiras JAV „gerus darbus“ ir didžiųjų Europos Sąjungos valstybių „žygdarbius“ skelbianti deklaracija, kai pagaliau Europos parlamentas palaikys draudimą ES užsiiminėti ginklų prekyba, tame tarpe su į konfliktus įveltomis trečiosiomis šalimis, tada aš balsuosiu už tokią deklaraciją,“ — savo sprendimą aiškino politikė.
Nepaklusniai eurodeputatei jau pagrąsinta sankcijomis. :Ji peržengė visas ribas, kurias tik galėjo peržengti,“ — pranešė premjeras ir „Žaliųjų ir valstiečių sąjungos“ narys Maris Kučinskis, pridūręs, jog vadovybės lygyje gali būti palaikytas sprendimas pašalinti ją iš partijos. Už kitokį mąstymą latvių „žalieji“ radikaliai baudžia, nes prisilaikyti valdžios nubrėžtos generalinės linijos būtina. Latviška žiniasklaida šias valdžios nuostatas priima paklusniai.
Latvijos užsienio politikos instituto ir Gynybos ministerijos paskutinio tyrimo autoriai nurodo, jog latviškos propagandos priemonės vienbalsiai palaiko taip vadinamas Latvijos valstybės ginamąsias naujienas. Nacionalinė žiniasklaida pakeitė savo funkcijas: ne informuoti, ne šviesti, bet „neginčytinai“ saugoti valdžios poziciją. Kas tai, jei ne ypač sukaustyta propaganda, visiškai atsisakant objektyvumo? Ir tada nėra ko stebėtis, kad alternatyvus Rusijos požiūris sulaukia vis didėjančios paklausos.