Politika Politika

JTO pabrėžė Lietuvos strateginį pasmerktumą

Vaizdo šaltinis: a4e.eu
 

Lietuvos ir Latvijos gyventojų skaičius amžiaus vidury sumažės labiausiai visame pasaulyje, nepaisant to, kad šios šalys jau tvirtai įsitaisė pasaulio depopuliacijos lyderių reitinge. Tokios išvados daromos anot JTO tradicinės ataskaitos apie demografinę padėtį mūsų planetoje. Baltijos šalys atsidūrė pasigailėtinoje padėtyje: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nenori gyventi nei vietiniai gyventojai, nei persikėlėliai iš kitų šalių, todėl strategiškai šios šalys yra pasmerktos.

Tuomet kai globalaus mąsto lygyje krizę žmonijai žado demografinis sprogimas, atskiroms valstybėms gresia smarki depopuliacija. Jungtinių tautų organizacija savo analitiniame pranešime „Pasaulio gyventojų skaičiaus perspektyvos – 2019“ išskiria 55 šalis, kuriose iki šimtmečio vidurio išprognozuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas daugiau nei 1%. 

Depopuliacijos rekordų, kurie reiškia ne gyventojų skaičiaus sumažėjimą bet pilnavertę demografinę katastrofą, siekia Rytų Europos valstybės, jų skaičiuje – Baltijos šalys. 

„Tarp 2019 ir 2050 metų dėl pastovaus žemo gimstamumo lygio, o kai kur – dėl aukštų emigracijos rodiklių, 55 šalyse arba regionuose prognozuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas 1% ar daugiau. Smarkiausias mažėjimas lyginant nuostolį su pradiniu gyventojų skaičiumi laukia Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos bei Voliso ir Futūnos salose“, - sakoma pranešime.

„Pagal dalį nuo pradinio gyventojų skaičiaus smarkiausiai sumažės Lietuvos ir Bulgarijos gyventojų skaičius, kuris 2050 metais pagal prognozę praras iki 23% nuo dabartinio; paskui seka Latvija (22%), Volisas ir Futūna (20%) bei Ukraina (20%). Dar 21 šalyje tarp 2019 ir 2050 metų gyventojų skaičius sumažės 10-20%; dauguma jų – Rytų Europos arba Karibų baseino valstybės“.

Reikia pažymėti, kad JTO dokumente Baltijos šalys priskiriamos prie Rytų o ne prie Šiaurės Europos, apie ką jau 30 metų ginčijasi Vilnius, Ryga bei Talinas.

Demografiniai rodikliai iš tiesų neduoda jokių motyvų lyginti Latviją bei Lietuvą su Skandinavijos valstybėmis. Iš šių rodiklių taip pat matoma, kodėl Baltijos šalys taip nori išvengti būti Rytų Europos dalimi.

„Esantys „taisyklingoje“ istorijos pusėje” rytų europiečiai, kurių pavyzdžiu buvo siūloma sekti ir Rusijai modernizacijos ir demokratizacijos atžvilgiu, šiandien atsidūrė pačiu „išmirštančiu“ regionu pasaulyje, kol Lietuva ir Latvija aplenkia visus Okeanijos ir Centrinės Amerikos „bantustanus “ pagal depopuliacijos greitį.

Jie aplenkia net Ukrainą, kuri, vis dėl to, irgi priartėjo prie Baltijos šalių „rekordų“ po to, kai 2014 metais padarė savo „europietišką pasirinkimą“ ir pradėjo vystytis pagal Baltijos kaimynų modelį.

Baltijos šalys gi už beveik 30 „antrosios nepriklausomybės“ metų neteko kas penkto savo gyventojo, o Lietuvos ir Latvijos nuostoliai, atsižvelgiant į neužfiksuotą emigraciją, siekia vos kas trečią gyventoją. Pasirodė, jeigu patikėti JTO prognoze, šimtmečio viduriui Baltijos šalys praras didžiausią to gyventojų skaičiaus dalį nuo tos, kurią jos turėjo iškart po TSRS žlugimo.

Daug svarbesnė už kiekį yra emigracijos kokybė. Baltijos šalis paliko pusė darbingo amžiaus gyventojų. Jie prarado daugumą jaunimo. Baltijos valstybėse lieka vis mažiau žmonių galinčių dirbti ir gimdyti kūdikius.

Globali gyventojų senėjimo problema dėl to smogs Baltijos šalis stipriau, nei kitas.

„2018 metais pirmąkart istorijoje žmonių turinčių 65 ar daugiau metų skaičius viršija vaikų turinčių iki 5 metų skaičių. 2050 metams vyresnių už 65 metus žmonių skaičius aplenks ir paauglių ir jaunimo (15-24 metai) skaičių“, - rašoma JTO pranešime. 

Gyventojų senėjimas yra būdingas visoms pirmojo reprodukcijos tipo šalims, t.y. visai Europai, Šiaurės Amerikai, Rusijai. Tuomet Rusija, Kanada arba Vakarų Europos šalys pajėgia iš dalies spręsti problemą žemo socialinio, politinio ir ekonominio lygio Azijos, Afrikos ir Rytų Europos regionų gyventojų antplūdžio dėka.

Esant protingai migracijos politikai, adekvačiai ideologijai ir efektyviai valstybei darbo migracija aprūpins senėjančius vietos gyventojus „slaugų karta“, kuri užpildys darbo rinkos vakansijas, papildys pensijos fondus savo mokesčių dėka ir prižiūrės senyvus žmones. Tam, kad išvengti demografinę krizę reikia tik, kad šitie žmonės atvažiuotų, o tam reikia, kad šalis būtų patraukli gyvenimui.

Baltijos šalys šiuo atžvilgiu yra pasigailėtinoj situacijoj: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nenori gyventi nei vietos gyventojai, nei persikėlėliai iš kitų šalių.

„Migracijos neigiamas saldo gali dar prisidėti prie gyventojų skaičiaus mažėjimo, nulemto neigiamu natūralu gyventojų prieaugiu. 2010-2020 metais 10 Europos šalių patyrė neigiamą natūralų prieaugį ir neigiamą migracijos saldo. Tai buvo Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Kroatija, Graikija, Lenkija, Portugalija, Latvija, Lietuva, Moldova ir Rumunija. Vadinas, visos išvardintos valstybės per pastarąjį dešimtmetį susidūrė su gyventojų skaičiaus mažėjimu – nuo -1% Moldovoje iki -13% Lietuvoje“, - rašo JTO ekspertai.

Ir vėl mes matom liūdną Baltijos, Lietuvos pirmenybę...

Jungtinių tautų organizacija jau nebe pirmą kartą griauna Baltijos „sėkmės istoriją“, rodoma į Baltijos šalių strateginį pasmerktumą. Iš jų pabėgo net pabėgėliai lenktyniaujantys su lietuviais ir latviais.

Po kelių metų Baltijos šalys virs ne senelių prieglaudomis. Prieglaudose bent aptarnaujantis personalas yra. Jie pavirs Ubasute kalnu iš Japonijos pasakų - kalnu, kur japonai nunešdavo ir palikdavo savo valiai, tai yra mirti nuo šalčio ir alkio, senyvus šeimos narius. Šios šalys yra pasmerktos, nes toje strateginėje aklavietėje, kur jos atsidūrė, išgyventi neįmanoma.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis:
Aptarimas ()