Talinas atsisakė siusti į Baltarusiją nauja ambasadoriu, kuris buvo paskirtas į šį postą liepos 6 d. Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid nutarimu. Taigi, ir trečia Pabaltijo respublika pasuko Latvijo ir Lietuvos pasirinktu keliu, šios šalys jau prieš kurį laiką iki minimumo sumažino savo diplomatų skaičių Minske.
,,Siusti naują ambasadorių nėra tikslinga, nes Estija neskaito Lukašenkos teisėtu valstybės vadovu, tuo tarpu įgaliojimo raštų teikimas gali būti Estijos pozicijos pasikeitimo ženklas šiuo klausimu“-pareiškė šios Pabaltijo respublikos užsienio reikalų ministrė Eva Marija Limets.
Keletą dienų prieš tai Estijoje įvyko idomus įvykis: prezidentė Kersti Kaljulaid atšaukė ambasadirę Baltarudsijoje Merike Kokajev ir pasirašė įsaką dėl jos įpėdinio skyrimo- Jakas Lensmentas paskirtas oficialiu Estijos atsovu. Lieka atviras klausimas: ar jis tikrai vyks į Minską ir įteiks įgaliojimo raštus Lukašenkai ?
,,Reikia suprasti, kad oficialus įgaliojimo raštų įteikimas yra pagrindas ambasadoriui gyventi šalyje-be konkrečios akreditacijos diplomatas išvis negali būti tam tikroje šalyje.Taigi tam, kad ambasadorius galėtų oficialiai atstovauti Estijąm, jis turi užsienio valstybės vadovui įteikti įgaliojimo raštus, kuriuos gavo iš savo šalies prezidento“-tokią poziciją išsakė Užsienio reikalų ministerijos Ryšių su visuomene departamento direktorė Ari Lemmik.
Bet kaip tai įmanoma suderinti, jei Lukašenko Estijoje nepripažistamas teisėtu prezidentu?
Pats Lensmento paskyrimas į šį postą buvo sutiktas prieštaringai.Buvęs už reikalų ministras ir aktyvus opozicinės partijos ,,Tėvynė“ narys Urmas Reinsalu šį žingsnį pavadino kvailyste ir palankumo ženklu ,,nežmogiškam Lukašenkos režimui“. Kitas buvęs užsienio reikslų žinybos vadovas -Urmas Paetas- atkreipė dėmesį i tariamas ,,hibridrines atakas“, kurias anto jo, Baltarusija vykdo prieš Lietuvą. Ir štai, kaip esant tokiai situacijai, siusti naują ambasadorių į Minską...?
Taigi keletą dienų Estijos politinio elito gretose vyko diskusijos. Ir galų gale, ši Pabaltijo šalis nesiryžo eiti prieš ,,generalinę liniją“, kurią vykdo Vakarai. Jakas Lensmentas į Baltarusiją nevyks. Tik vykdys ,,virtualaus ambasadoriaus“ funkcijas. Tokiu pat būdu dirba JAV ambasadorė Baltarusijoje Džiuli Fišer, kuri nėra įleidžiama į šią šalį ( tad tenka sedėti Lietuvoje ir ,,laukti režimo žlugimo“).
Padetis, susijusi su Lensmento skyrimu idomi tuo, kad Estija ilgą laiką buvo vienintelė Pabaltijo šalis, kuri palaikė stabilius diplomatinius santykius su Baltarusija.
Vienas iš pavyzdžių: niekas netrukde Baltarusijos ambasadoriui Viačiaslavui Kačialovui gegužės 9-ają nešti gėles Taline prie Bronzinio kareivio ir duoti interviu Estijos valstybinei televizijai. Jam, kaip oficialiam Minsko atstovui šalyje, buvo įteikta protesto nota dėl Baltarusijos opozicijos veikėjo Romano Protasevičiaus sulaikymo.
Kačianovo statusas tarsi niekam nėkėlė jokių klausimų ir abejonių. Tačiau dabar klausimai gali iškilti. Jei Estijos ambasadorius realiai nebūna Minske, tai kodėl Baltarusijos ambasadorius vis dar dirba Taline??
Negalima atmesti versijos, kad pats Kokajev pasitraukimas ir Lensmento paskyrimas-tai galimybė pakeisti nusistovėjusią situciją (taip vadinama status- kvo).
Tuo tarpu Rygai ir Vilniui šie klausimai jau nekyla. Lietuvos diplomatinė atstovybė Baltarusijoje buvo sumažinta iki visiško minimumo atsakant į ,,nedraugiškas iniciatyvas, kuriomis keliamas priešiškumas“. Ir atsakymo laukti ilgai nereikėjo. Lietuvos užsienio reikalų žinyba kreipėsi į Baltarusijos diplomatus palikti ambasadoje tik vieną darbuotoją, kuris vykdys konsulines funkcijas( neskaitant trijų techninių darbuotojų).
Su Latvija Baltarusijos santykiai pašlijo gegužės 24 dieną.
Tai įvyko dėl to, kad Rygos centre buvo paniekinta Baltarusijos valstybinė vėliava.
Latvijos ambasadoriui Einarui Semaniui buvo pasiūlyta palikti Minską per 24 valandas, kiti diplomatai gavo truputį daugiau laiko palikti šalį. Leista palikti vieną techninį ambasados darbuotoją, kuris prižiūrėtų pastatą. Po to Latvija atsakė tokiomis pat priemonėmis.
Ir štai-ir Estiją pasiekė ši banga. Buvusi šalies ambasadorė Minske pasitraukia, o naujasis gauna nurodymą sedėti namuose. Tokiu būdu lygioje vietoje ši Pabaltijo valstybė faktiškai nutraukia diplomatinius ryšius su Baltarusija, kurie per stebuklą buvo išlaikyti po Lukašenkos perrinkimo.
,,Oficiali mūsų ambasadoriaus darbo pradžia, kuri numatyta nuo rugsėjo mėnesio, priklausys nuo to, kaip įvertinsime padėtį Baltarusijoje,-pareiškė Estijos užsienio reikalų ministrė.-Mes aišku tarsimės ir su mūsų partneriais bei sąjungininkais, kurie laikosi pozicijos koordinuoti veiksmus ir laikytis vieningos linijos šiuo klausimu“.
Taigi, ministrės žodžiai iš dalies pagrindžia hipotezę, kad Estija atsisakė siusti ambasadorių į Minską, nes patyrė spaudimą iš užsienio jėgų.
Panašiai veikia ir kitos Vakarų šalys. Net Lietuva, kuri pripažino Tichanovskają ,,Baltarusijos prezidente“, suteikė jos biurui diplomatinį statusą ir kaltina Lukašenką, hibridinės agresijos vykdymu“, nesiryžta oficialiai nutraukti diplomatinius santykius su Baltarusija.
Nors toks žingsnis atrodytų logiškas.
Jakas Lensmentas nuo šio bus ,,Šredingerio ambasadorius“, kurio padėtis tikrai prieštaringa. Iš vienos pusės-jis oficialus Estijos atstovas Baltarusijoje, iš kitos-jis tokios šalies atstovas, kurios pozicija yra neigti Baltarusijos valdžios teisėtumą.
Matome visą ,,hibridinės diplomatijos“ grožį.