1990 metais tarp Michailo Gorbačiovo ir Baltijos respublikų vadovų vyko derybos dėl Lietuvos, Latvijos bei Estijos išstojimo iš Tarybų Sąjungos. Prieš derybų pradžią Ministrų Tarybos, Valstybinio plano komiteto, Valstybinio materialinio techninio tiekimo komiteto bei Valstybinio statistikos komiteto darbuotojai paruošė TSRS prezidentui ataskaitas apie Baltijos respublikų ekonominę padėtį. Pateikiame jūsų dėmesiui šiuos unikalus dokumentus.
I variantas
Lietuvos dalyvavimas TSRS sąjunginėje rinkoje.
Pagrindu skelbiama susiklosčiusi 1990-1991 metų tvarka perėjimo prie rinkos ekonomikos sąlygomis.
Prieš visuotinį perėjimą prie didmeninės prekybos Valstybinio plano ir Valstybinio materialinio techninio tiekimo komitetai pagal bendrą tvarką, nustatytą liaudies ūkiui, skiria Respublikų Ministrų Taryboms centralizuotai skirstamų išteklių limitus be apribojimų pagal šakas ir sritis.
Atsižvelgiant į tai, TSRS ir Lietuvos santykiai plečiami sekančiu būdu:
1. Lietuvoje esančių įmonių ir organizacijų materialinio ir techninio aprūpinimo pagrindinė forma – tiesioginiai neriboti užsakymai, įforminti horizontalių ūkinių ryšių tarp gamintojo ir vartotojo tiekimo sutartimis (kaip variantas – per tarpininkavimo organizacijas).
Informacinė pastaba. Tokiomis sąlygomis TSRS organizuojami ryšiai pagal 8 tūkstančius gamybinės ir techninės paskirties produkcijos rūšis, kurie 1990 metais sudarė apie 40%, o 1991 metais – apie 60% bendros produkcijos kainos.
II variantas
Lietuvos išstojimas iš TSRS pereinamuoju laikotarpiu kelių metų bėgyje.
Už pagrindą priimami principai, nustatyti Pagrindinėmis liaudies ūkio stabilizacijos ir perėjimo prie rinkos ekonomikos kryptimis bei TSRS įstatymu „Dėl įmonių TSRS“, pagal kuriuos įmonės parengia savo gamybos ir kapitalinės statybos materialinį bei techninį aprūpinimą įsigyjant išteklius prekių ir paslaugų rinkoje.
Kelių metų bėgyje Lietuvoje, kaip ir visoje Sąjungoje apskritai, realizuojama nuosavybės denacionalizavimo ir privatizacijos programa, o įmonėms, organizacijoms ir piliečiams taikoma ūkinės veiklos ir verslininkystės tiesioginė laisvė, pagal kurią visi gamybos ir aprūpinimo klausimai jų sprendžiami savarankiškai.
Atitinkamai, pereinamojo laikotarpio kelių metų bėgyje:
1. Tiesioginiai neriboti užsakymai, įforminti horizontalių ūkinių ryšių tarp gamintojo ir vartotojo tiekimo sutartimis tampa pagrindinė aprūpinimo forma. Pradedant nuo 1992 metų visos TSRS ir Lietuvos įmonės ir organizacijos (išskyrus esančių Sąjungos jurisdikcijoje gynybinių ir kuro ir energijos gaminančių įmonių apribotą sąrašą) pagal visą gamybinės ir techninės paskirties produkcijos nomenklatūrą organizuoja materialinį bei techninį aprūpinimą bet jokio TSRS ir Lietuvos valstybinių organų dalyvavimo.
III variantas
Lietuvos išstojimas iš TSRS be jokio pereinamojo laikotarpio.
Vadovaujamasi TSRS ir užsienio šalių ekonominių ryšių susiklostę principai, organizacija ir praktika.
Atitinkamai, ekonominiai santykiai tarp TSRS ir Lietuvos įforminamos ilgalaikiais (kas 5 metams) Sutarymais dėl prekių apyvartos ir apmokėjimų tarp TSRS ir Lietuvos bei kasmetiniais Protokolais dėl prekių apyvartos ir apmokėjimų tarp TSRS Ministrų Tarybos ir Lietuvos Ministrų Tarybos.
Į Sutarymą dėl prekių apyvartos ir apmokėjimų tarp TSRS ir Lietuvos bus įtraukti keturi prekių sąrašai:
1 – tarybinio eksporto,
2 – lietuviško eksporto,
3 – tarpusavyje susijusių tarybinių ir lietuviškų prekių tiekimai,
4 – prekių, kurių tiekimai atliekami pagal tiesiogines sutartis tarp įmonių ir atsižvelgiant į tam tikras licencijavimo taisykles.