Slaptas Dalios Grybauskaitės susirašinėjimas, kuriuo ji bando savo naudai įtakoti parlamento darbą ir reikalauja „užčiaupti“ neįtikusį žurnalistą, pagimdė buvusių ponios prezidentės bendražygių atviravimų srautą apie „Pabaltijo geležinės ledės“ valdymo stilių. Grybauskaitė kaltinama autoritarizmu ir intrigantiškumu. Lietuvos prezidentė pastoviai demonstruoja blogiausius išeivės iš vėliausios tarybinės nomenklatūros bruožus: grubumą, neprincipingumą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, pataikavimą santykiuose su viršininkais ir įžūlumą pavaldinių atžvilgiu.
Lietuvą jau ne vieną savaitę drebina skandalas dėl slapto prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimo su buvusiu Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderiu Eligiju Masiuliu, kuriam iškelta baudžiamoji byla dėl kyšio paėmimo, paviešinimo.
Iš susirašinėjimo matosi, kad Grybauskaitė per Masiulį daug bendravo su koncernu MG Baltic — generaliniu Lietuvos liberalų rėmėju. Gavimu iš MG Baltic didžiulio kyšio Masiulis kaip tik ir kaltinamas. Kai 2016 metais ties Liberalų sąjūdžiu įsiplieskė skandalas, Lietuvos prezidentė garsiausiai reikalavo pribaigti politinę korupciją ir atriboti šalies valdžią nuo oligarchų įtakos.
Dabar gi iš LRT paviešinto susirašinėjimo ir buvusių aukšto rango valdininkų prisipažinimų tampa akivaizdu, jog Grybauskaitė pati rėmė MG Baltic ir už tai reikalavo iš Masiulio jo rėmėjų atsakomųjų paslaugų.
Viename laiške Grybauskaitė pranešė liberalų lyderiui, kad Seime ketinama sudaryti komisiją, kuri „tirtų teisėsaugos organų spaudimą“, patikslino, jog „pagal formuluotę“ tai nukreipta prieš ją, ir prašė draugiškos frakcijos užkirsti tam kelią.
Kitame laiške ponia Dalia reikalavo „užčiaupti“ MG Baltic televizijos žurnalistą Tomą Dapkų, kuris kritikavo prezidentės kandidatą į Lietuvos generalinio prokuroro postą.
Grybauskaitė stengiasi išsikabarnoti iš ją palietusio skandalo jai įprastu būdu. Išsisukinėja, sako, kad jos laiškai ne taip suprasti, kad ji visom keturiom už žodžio laisvę, su MG Baltic kontaktavo tikslu apsaugoti juos nuo įsivėlimo į politiką ir korupciją, o tai, kas vyksta dabar, — oligarchų sąmokslas prieš prezidentę už tai, jog ji tik viena su jais kovoja.
Tačiau sausai atsikelti iš balos Grybauskaitei nepavyksta: jos pasiteisinimai skęsta vis naujų kaltinimų srautuose.
Žurnalistai pareiškia, kad prezidentės administracija spaudžia Lietuvos žiniasklaidą tiesiogiai ir per specialiąsias tarnybas, o buvę Valstybės saugumo departamento vadovai patvirtina: VSD tapo politiniu Dalės Grybauskaitės įrankiu.
Tas pats Tomas Dapkus, kurį, susirašinėdama su Masiuliu, prezidentė vadino „skaliku“ ir reikalavo jį „patvarkyti“, paaštrino skandalą tuo, kaip Grybauskaitė į teisėjų ir prokurorų vietas sodina savus žmones, per juos kontroliuoja teismo struktūras ir pjudo neparankią spaudą.
„Kaip liudija buvęs „Lietuvos žinių“ redaktorius, kai aš ten dirbau, jau po kelių mano kritinių straipsnių VSD adresu vadovui biznio grupės, kuriai priklauso laikraštis, paskambino iš Prezidento rūmų ir liepė mane atleisti. Ne išimti straipsnius, ne sustabdyti mane, o atleisti. Prezidento rūmuose dabar pažanga! Po to, kai koncerno prezidentas perdavė reikalavimą redaktoriui, o šis atsisakė tai padaryti, atleisti iš darbo buvome abu“, — rašo Dapkus atvirame laiške Facebook, atsakydamas į atsitiktinai paviešintą VSD pažymą, kurioje žurnalistas vadinamas šantažuotoju, už kurio stovi MG Baltic.
Tuo tarpu buvę VSD vadovai pripažįsta: „atsitiktinis“ pažymos apie Dapkų paviešinimas Grybauskaitės skandalo įkarštyje su jos reikalavimu „sutramdyti“ žurnalistą negali būti sutapimai.
Pagrindinė specialioji tarnyba dalyvauja vidinėje politinėje kovoje prezidentės pusėje.
O dar buvęs VSD direktorius Gediminas Grina pastebi, jog istorijoje su MG Baltic Valstybės saugumo departamentas akivaizdžiai viršijo savo įgaliojimus, vykdydamas policijos funkcijas. O kas stovi už VSD? Valstybės vadovė.
Pastarųjų savaičių demaskavimų visiškai pakanka, kad Grybauskatei būtų pareikštas nepasitikėjimas, todėl Lietuvos politikai sutartinai puola ponią prezidentę, kaltindami ją tokiomis neteismingomis nuodėmėmis kaip autoritarizmas, grubumas, įžūlumas ir intrigantiškumas.
Grybauskaitė kėlė balsą prieš kolegas, bėrė įžeidimus, skleidė šmeižikiškus gandus. Lietuviams ši informacija nenaujiena. Visa tai apie prezidentę buvo žinoma anksčiau.
Pakanka prisiminti buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus nusiskundimus, jog Grybauskaitė pasakoja pletkus apie korumpuotą jo vyriausybę tiems Vakarų lyderiams, kurie netrukus turi susitikti su Butkevičium.
Arba pasakojimus buvusio Lietuvos prezidento patarėjo Lino Balsio apie tai, kaip Grybauskaitė malšina kritiką savo adresu Lietuvos žiniasklaidoje, tiesiogiai grąsindama jos savininkams.
Arba nuostabią frazę: „... manęs nedomina, ką galvoja ekonomikos ministrė, mane domina, kaip ji vykdo mano nurodymus“.
Arba ceremoniją, kai Rusijos pasiuntinys Aleksandras Udalcovas įteikė jai įgaliojamąjį raštą, o ponia Dalia jį pasitiko žodžiais: „Jūs dar nepaspringote lietuvišku pienu? Aš Jūsų klausiu!“
Taip kad nauji atviravimai tik priminė seną nelabai patrauklių „Pabaltijo geležinės ledės“ asmeninių savybių temą ir savotiškus jos vadovavimo metodus.
Dalia Grybauskaitė po tokių atviravimų apie jos elgesį ir valdymo stilių pasirodo ne kaip europietiška demokratinė lyderė, o kaip tipiška „sovietinė“ vadovė blogiausia šio žodžio prasme.
Grybauskaitė — partinės nomenklatūros TSRS griūties metu išsigimimo produktas. Joje įsikūnijo tipiniai partinio aparato darbuotojo bruožai sąstingio ir pertvarkos metu. Įstatymų nepaisymas ir piktnaudžiavimas tarnybiniais įgaliojimais kaip „pono teisės“ neatskiriamumas. Autoritarinis santykių stilius su pavaldiniais ir kitais nuo jos priklausančiais žmonėmis. Grubumas. Įžūlumas. Nesiskaitymas su kitokia nuomone. Paniekinantys kreivi žvilgsniai. Pokalbiai pakeltu tonu. Pataikavimas santykiuose su viršininkais: pakanka prisiminti, kokiu įsimylėjusiu žvilgsniu Grybauskaitė lydėjo kiekvieną JAV prezidento Trampo judesį, kai šis tiesiai į akis ją įžeidinėjo, sakydamas, jog „tik visiškai buki žmonės nenori turėti gerų santykių su Rusija“.
Nepriklausomos spaudos bijojimas, veiklos skaidrumas, laisvas bendravimas su žurnalistais. Tuo Jos Didenybė ypač pagarsėjo. Lietuvoje iš televizijos ir spaudos buvo šalinami tyrimai apie tarnybinę ponios prezidentės praeitį, po to Grybauskaitė skandalingai paliko latvių televizijos studiją, kai vedantysis bandė užduoti iš anksto nepatvirtintus klausimus, paskui bėgo nuo rusų filmavimo grupės, kai ši prašė jos komentaro.
Ponia Dalia — tai Brežnevo laikų pavaduotojas auklėjimo reikalais, partkomo sekretorė rajono centre, audimo fabriko kadrų skyriaus viršininkė – bet kas, tik ne demokratiškai išrinkta europietiška politikė.
„Sovietinę“ Grybauskaitės esmę išduoda viskas: nuo bendravimo su aplinkiniais manieros iki veido išraiškos ir šukuosenos. Jai labiau tinka ne Europos Sąjungos ir NATO vėliavos, o karelų beržo tribūna, ant kurios — grafinas su vandeniu, o už nugaros — raudona vėliava su Iljičiaus biustu.
Tokiose dekoracijose prezidentė ir turi reikštis, o ne klaidinti aplinkinius. Nes Lietuvoje viešpatauja įsisenėjęs karikatūrinis „vatnikas“ ir vadovauja ponia Dalia Lietuvai sovietiniais metodais.