Skubame ES viršūnių susitikime buvo nuspręsta atidėti Brexitą. Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May turės dar kelis mėnesius tam, kad rasti išeitį iš beviltiškos padėties, deja niekas nesupranta, ką jinai ketina daryti. Artimiausiu laiku Didžiąją Britaniją vėl sudrebins Brexitas, tačiau situacijos neaiškumas privertė susinervinti ir Lietuvą.
Juokavę apie tai, kad Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES galima mėgautis amžinai, buvo gerokai tiesūs. “Brexitas” pavirto tragikomedija, kuri vienus žiūrovus nuvargina, o kitus – linksmina. Bet šio veiksmo dalyvius juokas tikrai neima.
Balandžio pradžioje Britanijai ir Europai grėsė “kietosios skyrybos”, kurių stengiasi išvengti abi pusės. Sprendimas dėl išstojimo atidėjimo tarsi savaime piršosi.
Stebint iš šalies viskas atrodė padoriai: Theresa May pasiūlė “atstumti” Brexit’o realizacijos terminą, o Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Donaldas Tuskas balandžio 10 dieną surinko skubų susitikimą.
Londono prašymui galų gale pritarė, bet apibrėžė visai kitus laiko terminus negu pasiūlė May. Nurodytas išstojimo terminas – 2019 metų lapkričio 31 diena.
Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė tikisi įveikti tikslą greičiau. Prieš balsavimą May teigė jog nėra pasiruošusi tam, kad išstojimas būtų atidėtas vėliau už birželio 30 dieną. Bet Tuskas, kuris viską laiką stebėjo jos nesėkmingas pastangas, užsiminė, kad ES pasiruošusi dar kartą peržiūrėti Jungtinės Karalystės išstojimo terminus. Ir šis scenarijus yra itin tikėtinas.
Ką suteiks Theresai May išstojimo atidėjimas pusmečiui? Pats Tuskas pasiūlė savo “draugams iš Britanijos” tris variantus: ratifikuoti galutinę „skyrybų sutartį“, peržiūrėti Brexit’o strategiją arba iš vis atšaukti pranešimą dėl išstojimo iš ES. Neaišku, ką jis turi omenyje kalbėdamas apie strategijos peržiūrėjimą.
Iš esmės Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė prarado galimybę manevruoti ir siekti kompromisų: Briuselis atsisako keisti patvirtinto susitarimo sąlygas.
Jau triskart May bandė “prastumti” sutarimą naujom sąlygom per parlamentą, bet veltui. Ir, galbūt, jai tai nepavyks nei iki birželio 30-os, nei iki spalio 31-os. Po pusmečio Londonas gali atsidurti tokioje pačioje padėtyje kaip ir dabar.
Brexito atidėjimas – neabejotinas įrodymas, kad Didžioji Britanija atsidūrė aklavietėje ir nežino kaip tai išspręsti. Sprendimo variantai gali būti skirtingi. Ar galima garantuoti tai, kad May nepavyks pasiekti susitarimo su Briuselio sąlygų peržiūrėjimo? Iš kitos pusės, ar potencialūs pasidavimai padės priversti parlamentą pakeisti savo nuomonę?
Tarptautinio humanitarinių ir politinių tyrimų instituto ekspertas Vladimiras Bruteris siūlo labai neįprastą scenarijų: Brexitas bus atidedamas iki sekančių Jungtinės Karalystės parlamento rinkimų. Tikėtina, kad valdžią pasieks leiboristai, kurie iš vis atsisakys Brexito. Galų gale, negalima atmesti ir “kietojo Brexito” galimybę.
Neaiškumo jausmas vargina Europą. Ankščiau Briuselis duodavo suprasti, kad yra pasiruošęs suteikti Theresai May išstojimo atidėjimą tuo atveju, jeigu jinai turės aiškų susitarimo ratifikacijos planą. Apie tai ES šalių užsienio reikalų ministrai kalbėjo vos prieš dieną iki susitikimo. Galutinai Brexitas buvo atidėtas, bet May iki šiol neturi jokio plano. Savaime peršasi klausimas: kaip teks veikti ES institucijoms sąlygomis, kai Didžioji Britanija vis negali apsispręsti?
Pirmus sunkumus teks patirti visai greitai, rinkimų į Europos parlamentą metu.
Didžiajai Britanijai teks dalyvauti rinkimuose jei šalis neratifikuos išstojimo iš ES susitarimą iki gegužės 22 dienos – šita sąlyga nurodyta priimtame sprendime dėl termino atidėjimo. Tuo atveju, jeigu Jungtinėje Karalystėje rinkimų nebus, iš Londono bus reikalaujama įvykdyti Brexitą iki gegužės 31 dienos, o ne iki spalio 31 dienos.
Nors May ir neatmeta galimybės “prastumti” naują susitarimą iki gegužės 22 dienos, tačiau šansų tai padaryti ji turi nedaug. Ministrei pirmininkei vėl bus trukdoma, nes ES rinkimai Jungtinėje Karalystėje yra stiprus smūgis Brexitui, kuris sutvirtins kovojančių už pakartotiną balsavimą pozicijas. Dar vienas visai ne tuščias klausimas: koks bus išsirinktų per rinkimus Britanijos deputatų statutas, kai (arba tuo atveju, jeigu) šalis išstos iš Europos Sąjungos?
Europos parlamento rinkimai yra vien tik ledkalnio viršūnė.
Užkliuvusi ant Europos slenksčio Didžioji Britanija pridarė krūvą sunkumų ir sau, ir kitoms šalims. Labai sujaudinta Brexitu yra Lietuva.
Nėrimo priežastis akivaizdi: tuo metu, kai lietuvių skaičius Baltijos šalyje vis mažėja, Jungtinėje Karalystėje jų – šimtai tūkstančių. Kaip tik su šitais žmonėmis yra susieti Lietuvos valdžios nėrimai.
Po Brexito vyriausybė ketina sugriežtinti migracijos įstatymus ir atimti lengvatas iš ES šalių darbo migrantų. Kalbama apie dosnias socialines pašalpas, kurios ir patraukė Baltijos šalies gyventojus.
Pasikeitusi situacija Didžiosios Britanijos lietuvius privers priimti vieną iš dviejų sprendimų: likti migrantais, turinčiais žymiai mažiau teisių už vietos gyventojus, arba pakeisti Lietuvos pasą į Didžiosios Britanijos (t.y. atsisakyti Lietuvos pilietybės Didžiosios Britanijos pilietybės naudai). Akivaizdu, kad pastarasis sprendimas daugumai bus labiau pageidautinas.
O tai reiškia, kad artimiausiu laiku Lietuva gali prarasti tūkstančius savo piliečių.
Tam, kad to išvengti, Lietuvos Seimas priėmė sprendimą paruošti referendumą dėl dvigubos pilietybės instituto plėtros. Šis referendumas bus laikomas kartu su šalies prezidento rinkimais.
Lietuvos valdžia iš visų jėgų remia šitą sprendimą, tačiau ar jis vertas tokių aukų? Gal Londonas pakeis savo požiūrį į darbo migrantus?
Galų gale Brexitas iš vis gali neįvykti. Bet mes sužinosime apie tai ne anksčiau kaip po pusmečio, o balsuoti teks jau kitą mėnesį...
Nemažai klausimų kyla ir dėl žmonių, kurie nuspręs išsaugoti Lietuvos pilietybę, likimo. Kaip Londonas elgsis su jais? Susitikimų su kolegomis iš Didžiosios Britanijos metu Lietuvos atstovai ne kartą kėlė šitą temą ir darė užuominas, kad tikisi sulaukti palankumo iš Jungtinės Karalystės.
Iš savo pusės Vilnius žado patenkinti gyvenančių Lietuvoje Didžiosios Britanijos piliečių norus: šiuo tikslu Seimas jau rengia naujus įstatymus.
Įstatymus dėl Lietuvos paruošimo Brexitui Seimui pristatė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dalis jų parlamentarai patvirtino dar balandžio 10 dieną. URM iniciatyva siekia tai, kad net “kietojo Brexito” atveju Didžiosios Britanijos piliečiams būtų suteiktos kuo palankesnės sąlygos. Britų Lietuvoje gyvena nedaug – apie 400 žmonių, bet, susirūpinęs dėl jų likimo, Seimas jau ruošia skirtus jiems įstatymus.
Dar vienas svarbus klausimas – naujo ES biudžeto 2021-2028 metams sudarymas.
Jeigu Brexitas užsitęs (o viskas taip ir ketina būti), Londonas bus priverstas prisidėti
prie bendros “taupyklės“. Lietuvai tai duoda viltį išsaugoti bet dalį dotacijų iš Europos Sąjungos fondų.
Pareikštas dotacijų apribojimas susietas su tuo, kad iš „Europos tautų šeimos“ pasitraukia vienas jos pagrindinių „donorų“. Arba jau nebepasitraukia?
Pagaliau, Brexito tema svarbi Lietuvai politiniu atžvilgiu. Anot britų leidinio Daily Mail, Theresa May laiko Baltijos šalis bei Lenkiją instrumentais, kurių dėka gali paveikti nepalenkiamą Briuselio poziciją. Be to, Londoną remia ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris po Brexito atidėjimo iškritikavo Briuselį už nereikalingą nepalenkiamumą.
Jeigu europiečių bei anglosaksų konfrontacija suaštrės, Baltijos šalys atsidurs tarp dviejų ugnių.
Lietuva laiko nepriklausomybę svarbiausia tautos ir valstybės vertybe. Bet griežta realybė griauna lietuviškas „oro pilis“. Tarptautinė konjunktūra priverčia Lietuvą rengti referendumus, keisti nacionalinę įstatymų sistemą bei manevruoti tarp skirtingų politinių jėgų centrų.
Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos istorija tai puikiai parodo.