Vašingtonas ketina žymiai sumažinti išlaidas skirtas Europos atgrasymo iniciatyvos (European Deterrence Initiative — EDI) finansavimui. Iniciatyva buvo paleista po Krymo prijungimo prie Rusijos ir už 5 metus „išsipūtė“ iki rekordinių 6,5 milijardų dolerių. Dabar JAV prezidentas Donaldas Trumpas nutraukia šias machinacijas: dalis lėšų skirtų Rusijos „nulaikymui“ NATO rytų ribose Trumpas perskirs savo mylimos sienos su Meksika statybai.
Plačiai žinoma, kad amerikiečių lyderis skeptiškai vertina daugumą savo pirmtako, Barako Obamos, projektų. Bet EDI iniciatyva yra išimtis: po praėjusių JAV prezidento rinkimų jos fondas teauga. Būtent Trumpas 2017 metais pasiūlė viršplaninį asignavimo didinimą Europos apsaugai nuo „Rusijos agresijos“.
Šitą idėja skeptiškai priėmė net kai kurie jo vienpartiečiai, nes suteikti papildomas finansines privilegijas kariškiams galima tik sumažinus kitas biudžeto išlaidas. Užtat džiaugėsi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris rėmėsi Trumpo finansiniu planu argumentuodamas JAV prezidento ištikimybę euroatlantinėms vertybėms.
Bet 2019 metais šita schema liovėsi veikti. Po rekordinių 6,5 milijardų dolerių EDI biudžetą sumažino iki 5,9 milijardų. Nauja Pentagono užklausa nebedžiugina ir JAV karinio buvimo didinimo šalininkų Europoje.
2021 metais Rusijos „atlaikymui“ ketinama paskirti tik 4,5 milijardų, tai yra dar 25% mažiau. JAV kongresas šitiems raginimams pritarė.
Apie prioritetų pasikeitimą Trumpo komandoje paaiškėjo praėjusį rudenį. Baltųjų rūmų „šeimininkas“ pageidavo iškratyti pinigų iš EDI fondo tam, kad ištesėti savo priešrinkiminį pažadą ir rasti lėšų JAV ir Meksikos valstybinės sienos modernizacijai – Trumpo sienos statybai.
Dėl šio projekto 2018 metų pabaigoje tarp prezidento ir Kongreso kilo karas, JAV vyriausybė buvo priversta laikinai sustabdyti savo darbą. Nuo tų laikų Trumpas pradėjo ieškoti alternatyvų skandalingo pastato finansavimui.
Europos atgrasymo iniciatyvos biudžeto mažinimas yra ne kas kita, kaip Atstovų rūmų pasipriešinimo įveikimas suktais keliais.
„Kadangi Baltieji rūmai yra pasiruošę prašyti mažiau pinigų sienai artėjančioje oficialioje biudžeto užklausoje Kongresui, administracija, panašu, vis labiau pasikliauna Pentagono lėšomis savo tikslo – papildomų barjerų valstybės sienoje statybai – įgyvendinimui, – praneša CNN. – Trumpo administracija teigė, kad jai nereikia Kongreso pritarimo tam, kad perskirti karines lėšas „Trumpo sienai“.
Praėjusių metų rugsėjį Pentagonas paskelbė „Trumpo sienos“ statybos „dėka“ finansavimo neteksiančių projektų sąrašą.
Jai bus paskirta beveik pusė tos sumos, kurios neteks EDI fondas – 770 milijonai dolerių.
Tai daug mažiau, nei reikalinga Trumpui, todėl „sulys“ ne vien tik Europos atgrasymo iniciatyva, bet ir visos kitos išlaidos taip vadinamoms užsienio nepaprastosioms operacijoms. Omeny turima amerikiečių sąjungininkų parama Afganistane, Irake, Sirijoje ir kitose valstybėse.
Atsižvelgiant į istorinės reikšmės JAV ir talibų taikos sutarties pasirašymą ši kryptis atrodo logiškai. Jeigu nekils netikėtų situacijų, per 14 mėnesių Afganistane nebeliks nei vieno amerikiečių kariškio.
Vadinasi, išsilaisvins didžiulės lėšos, kurios kasmet buvo išleidžiamos šios šalies „sutramdymui“. Kodėl nepritaikyti šiuos pinigus kovai su nelegaliais migrantais?
Analitinis portalas RuBaltic.Ru jau rašė, kad rinkimų išvakarėse Trumpas suinteresuotas ilgiausio JAV istorijoje karo užbaigimu. Ir čia dėlionės fragmentai sutampa idealiai, nes pasitraukimas iš Artimųjų Rytų ir sienos statyba pasienyje su Meksika – esminiai Trumpo priešrinkiminės kampanijos pažadai. Telieka visai nedaug laiko tam, kad juos įvykdyt.
Tuo tarpu reikalai su „Trumpo siena“ nesikloja. Pagal paskutiniausius pranešimus statybos darbai užbaigti tik 131 mylių ruože. Tai reiškia, kad užbaigti projektą Trumpui vis tiek teks po rinkimų (žinoma, tuo atveju, jei jis išlaikys prezidento pareigas). Dabar jis tegali parodyti tautiečiams, kad Kongreso pasipriešinimas nekliuvo jam išspręsti finansavimo problemą.
Šio priešrinkiminio žingsnio aukomis tapo Europos atgrasymo iniciatyva ir kiti panaši projektai.
Iš viso iš užsienio programų „Trumpo sienos“ statybai atims beveik pusę reikalingos sumos (1,8 milijardų dolerių).
Bet yra ir kita medalio pusė. Trumpas, kaip yra plačiai žinoma, nuosekliai kritikuoja Europą už nepageidavimą didinti išlaidas savo gynybai. Nedaugelis ES valstybių pasak Vašingtono reikalavimą padidino savo karinį biudžetą iki 2% nuo šalies BVP. Tai yra suprantama: Pentagono bendrų išlaidų didinimas ir amerikietiškos Rusijos „atlaikymo“ programos „išpūtimas“ jų neskatina.
Dabar situacija turėtų pasikeisti. Pasak JAV gynybos sekretorių Marką Esperį Vašingtonas tikrai duoda ženklą savo europiečių sąjungininkams.
Jeigu jiems rūpi EDI išlaidų mažinimas atėjo pat laikas savarankiškai imtis už tuos reikalus, kuriems amerikiečiai pagailėjo pinigų. O jeigu juos tai iš vis nejaudina, tad ir Jungtinėms Valstijoms nėra ko teisintis.
Įsidėmėtina tai, kad Trumpo impičmento istorija iš dalies yra susieta su EDI. Per šitą fondą yra teikiama karinė parama Ukrainai, ir anais metais JAV prezidentas šitą paramą nusprendė apriboti. Tuo būdu, pasak demokratus, jis šantažavo Kijevą.
Trumpas turėjo tam net du paaiškinimus: iš pradžių buvo kalbama apie šių lėšų taikymo racionalumą, paskui Baltųjų rūmų šeimininkas prasitarė, kad norėtų įteikti Ukrainos paramos naštą Europai.
Bet kuriuo atveju, po grandiozinio skandalo 250 milijonų skirtų Ukrainai naujo Pentagono biudžeto projekte niekas „nelietė“. Už Ukrainą atkentės ES šalys. Bet kas tiksliai?
Atsakymą randame jau paminėtame sąraše, į kurį įtraukti projektai, kurių įgyvendinimą Pentagonas nusprendė atidėti tam, kad finansuoti sienos su Meksika statybą. Tarp Europos šalių pagal šių projektų skaičių pirmauja Vokietija, nors pagal EDI prie „ilgalaikius“ buvo priskirtas vos vienas sandėliavimo patalpos statybos projektas Ramštaino oro bazėje. Tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių „kliuvo“ Vengrijai, Rumunijai, Slovakijai, Estijai bei Lenkijai.
Lenkai, pavyzdžiui, liks be šaudmenų ir kuro sandėlių, dviejų karinių bazių bei geležinkelio stoties, Estija – be JAV specialiųjų operacijų pajėgų (SOF) operatyvinio ir mokslinio centrų.
Žinoma, kalbama apie labai kuklias sumas. Pentagonas atėmė iš visų po truputį. Pamažu iš viso pasaulio – Trumpui užteks jo sienai pastatyt. Bet pats lėšų perskirstymo faktas vargu ar džiugina Rytų Europos JAV globotinius. Septynerius metus jie atlaiko nesiliaunančią „Rusijos agresiją“. Ir staiga paaiškėja, kad Putino Baltuosiuose rūmuose bijo mažiau nei kažkokių meksikietiškų nelegalų.