Politika Politika

Lietuvos prezidentas „sudegino visus tiltus“, kurie galėjo padėti normalizuoti santykius su Rusija

Vaizdo šaltinis: diena.lt
 

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tebedidina rusofobijos laipsnį. Praėjusiame NATO samite paskelbęs, jog Rusija — „grėsmė pasaulinei tvarkai“, Pabaltijo respublikos lyderis priminė Europos Sąjungai, jog būtina pratęsti sankcijas, pagyrė Zelenskį, kad nenuolaidžiavo Putinui derybų Paryžiuje metu, o konferencijoje užsienio politikos klausimais išdrožė kažką panašaus į Čerčilio „Fultono kalbą“. Atrodo, jog metų pabaigoje Nausėda tikslingai „degina tiltus“ , nepalikdamas jokių šansų Lietuvos — Rusijos santykių normalizavimui.

Nausėda priėmė Zelenskį Vilniuje lapkričio 27 dieną ir patarė jam „jokiu būdu nenuolaidžiauti Rusijai“. Kažkokias papildomas instrukcijas jam pateikė privataus pokalbio metu. Po „Normandijos ketvertuko“ susitikimo paaiškėjo, kokias.

„Ukrainos pusė, kaip jai patarė Gitanas Nausėda, sutarė iki Kalėdų apsikeisti belaisviais ir nutraukti ugnį, — pranešė Lietuvos prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. — Tačiau Paryžiuje nepavyko susitarti dėl Rusijos kariuomenės dalinių išvedimo iš Donbaso ir jo perdavimo visiškai Kijevo kontrolei. Tikėkimės, kad sprendimas atsiras kitų etapų metu“.

Pareiškimo tonas primena Dalios Grybauskaitės toną. Buvusi Pabaltijo respublikos prezidentė ne šiaip rėmė Ukrainą, bet matė joje šalį, kuriai labai reikalinga vyresnių draugų globa. Ir tai suprantama. Su „Rusijos agresija“ Lietuva susidūrė dar prieš Tarybų Sąjungos subyrėjimą. Kas, jei ne ji, geriausiai supranta šios temos svarbą?

Nausėda išsako norą tapti Zelenskiui tokiu kovos draugu, kokiu Porošenkai buvo Dalia Grybauskaitė.

Ir visiškai taip pat jis pervertina savo vaidmenį užsienio politikoje: esą būtent taip, kaip jis patarė, elgėsi Ukrainos pusė derybų Paryžiuje metu.

Tačiau dar labiau stebina tas faktas, jog pokalbio su Zelenskiu metu Nausėda palietė skaudžius derybų klausimus, susietus su apsikeitimu belaisviais ir ugnies nutraukimu. Ir tai galima įvertinti kaip diplomatinį įžūlumą. Kodėl gi buvęs Lietuvos finansininkas ėmė įsivaizduoti, jog puikiai susigaudo taikos pasiekimo Donbase klausimuose? Ar gali svaidytis patarimais, kaip elgtis derybose su Putinu, žmogus, nė karto nesusitikęs su Rusijos prezidentu? Ir, tikriausiai, nesusitiks…

Beje, dėl savo nemokšiškumo Nausėda jau apsižioplino.

Iš pradžių jis užsiminė, jog dar iki vietinių rinkimų atskiruose Donecko ir Lugansko sričių rajonuose tikslinga sugrąžinti Ukrainai sienos kontrolę, o vėliau, susitikęs su Europos Sąjungos šalių ambasadoriais, pareiškė, jog antirusiškos sankcijos „turi galioti kol nebus įgyvendinti visi Minsko sutarties punktai“.

Už liežuvio Lietuvos lyderio niekas netimptelėjo: visi, vadinasi, visi. 9-ame „Minsko–2“ punkte teigiama, kad Ukraina pradeda kontroliuoti Donbase valstybinę sieną nuo kitos dienos po vietinių rinkimų. Vadinasi, jį taip pat būtina vykdyti. Tačiau Zelenskis priešinasi. Ir peršasi klausimas: jeigu sankcijos siejamos su Minsko nutarimų vykdymu, tai kam jas reikėtų taikyti? Ar ne tai pusei, kuri atsisako juos vykdyti?

Nausėdai pamirštama pranešti, jog kai kas pasikeitė.

Tai anksčiau Rusija buvo bloga, nes nenorėjo vykdyti „Minsko“. Dabar ji bloga todėl, kad nenori peržiūrėti „neteisingų“ sutarčių.

Nenorint patekti į nepatogią padėtį, Lietuvos prezidentui vertėtų pasitikslinti, kad įgyvendinti turi būti visi Minsko sutarties punktai, išskyrus 9-tą — jį būtina perrašyti. O gal ne tik jį. O kodėl neparuošti teksto visiškai naujos sutarties, kurią Maskva esą privalo vykdyti?

Gali keistai atrodyti, kad Putino ir Zelenskio „dvikovoje“ nugalėtoju Nausėda paskelbė pastarąjį. Tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Jei gerai pagalvoti, Lietuvos prezidentas mato esmę. Svarbiausias ketvertuko susitikimo rezultatas — karo tęsinys. Todėl nugalėjo tas, kuriam nereikia taikos.

Neatsitiktinai Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas prasitarė, jog būtent Zelenskis su kompanija atsisakė atitraukti karinius dalinius nuo visos susidūrimo Donbase linijos — esą, jiems dabar tai nenaudinga.

Pabaltijo politikai baiminasi Kijevo ir Maskvos santykių normalizavimo. Dabar jau aišku, jog normalizavimas atidedamas iki geresnių laikų.

Ir kad įtvirtintų „sėkmę“, Gitanas Nausėda paruošė kažką panašaus į Čerčilio „Fultono kalbą“. Figūra, žinoma, nepalyginamai menkesnė, bet esmė ta pati.

„Mes neturime apgaudinėti savęs paviršutiniškomis kalbomis apie mūsų didžiąją kaimynę. Deja, aš girdžiu daug tokių kalbų.Vakarų pasaulis turi vieną kartą padaryti išvadas iš atvejų su Gruzija ir Ukraina. Rusija pastaruoju metu net ėmėsi neigti Pabaltijo šalių aneksijos ir okupacijos 1940 metais. Visi ankstesnieji bandymai pažvelgti Rusijos vadovybei į akis ir užsiiminėti savęs apgaudinėjimu nedavė norimo rezultato“, — pareiškė Nausėda konferencijoje Lietuvos užsienio politikos klausimais.

Pergalės prieš „agresorę“ receptas paprastas: didinti išlaidas gynybai, neįteisinti Rusijos „neteisėtų veiksmų“, reikalauti iš jos atsakomybės visuose įmanomuose formatuose. Tačiau Lietuvos prezidentas pamiršo vieną labai svarbią detalę: būtina nuleisti naują „geležinę uždangą“.

Iš esmės, Pabaltijis savo ruože ją jau nuleido.

Santykiai tarp Rusijos ir Lietuvos vargu ar šiltesni, nei kadaise tarp Tarybų Sąjungos ir Vakarų Europos. Tačiau kitoje Europoje girdisi daug „paviršutiniškų pokalbių apie mūsų didžiąją kaimynę“. Situaciją tenka taisyti.

Zelenskis, žinoma, nelaikė galvoje Nausėdos patarimų, vesdamas derybas su RF prezidentu. Dar mažiau jo patarimai reikalingi prancūzams ir vokiečiams.

Todėl Lietuvos lyderio „Fultono kalbos“ efektas gali būti tik vienas: „šaltasis karas“ prieš Rusiją prasidės jam asmeniškai.

Kremliuje po išsišokimo pagal geriausias Dalios Grybauskaitės tradicijas net nepagalvos apie galimybę derybų su naujuoju Lietuvos prezidentu. Nors visai neseniai tokia galimybė egzistavo.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis:
Aptarimas ()