Politika Politika

Lietuvos propaganda ir Chodorkovskis parodė Rusijos didybę

Vaizdo šaltinis: diena.lt
 

Oficialioji Lietuvos propaganda vykdė užsakymą diskredituoti Rusijos atstovybę Lietuvoje. Rusijos diplomatų juodinimu buvo užsiėmę Lietuvos valdžioms artimi buvusio oligarcho Michailo Chodorkovskio bendrininkai. Jų bendras produktas primena juokingą nesąmonę: tarp tradicinių Lietuvai šnipų šmėklų ir paranojos šmirinėja faktai, kurie jokiu būdu nediskredituoja Rusijos atstovybės — jie rodo Rusijos didybę.

„Prisidengdami diplomatine tarnyba, Rusijos atstovybėse darbuojasi Užsienio žvalgybos tarnybos (UŽT — politinė žvalgyba), Federalinės saugumo tarnybos (FST) tarnautojai, o taip pat oficialūs karinių atašė aparatų šnipai, kaip taisyklė baigę Antrąjį Rusijos gynybos ministerijos Agentūrinės operatyvinės žvalgybos fakultetą (žvalgų žargonu — „Konservatoriją“), — taip prasideda „tyrimas“, kurį pagal Lietuvos valstybinės televizijos ir radijo kompanijos (LRT) užsakymą atliko Michailo Chodorkovskio centras „Dosje“.

Sekantys beveik du tūkstančiai „tyrimo“ žodžių skirti nevykusiems bandymams įrodyti, jog Rusijos atstovybė Lietuvoje yra tokia, nes joje knibždėte knibžda šnipai.

Kokiu tikslu LRT reikia visa tai įrodinėti, matosi jau teksto „įžangoje“. Lietuvos valdžios turi kažkaip motyvuoti eilinį „raganų medžioklės“ sezoną, kurio auka šį kartą tapo Seimo deputatė Irina Rozova. Todėl kad istorijoje su Rozova Lietuvos politikai pasireiškė visiškai beviltiškais paranojikais.

Viena iš „Rusų aljanso“ vadovių kaltinama, jog yra Tarptautinės pravoslavų asamblėjos sudėtyje ir bendrauja su Rusijos atstovybės diplomatais. Abiem temom peršasi sakramentinis klausimas: ir ką?

Tarptautinėje pravoslavų asamblėjoje galima sutikti dviejų dešimčių šalių parlamentarus, Lietuva viena iš tų šalių — šio formato steigėjų, ir 2003 metais asamblėja posėdžiavo Vilniuje. O kas dėl susitikimų su Rusijos atstovybės diplomatais, tai tam jie ir yra diplomatai, kad bendrautų su piliečiais tos šalies, kurioje darbuojasi, ir tuo vystytų tarpvalstybinius santykius.

Taip kad Rozovos kaltinimas valstybės išdavyste atrodo kaip drebėjimas prieš šnipų šmėklas ir sezoninis paranojos paaštrėjimas. Ypač Lietuvos valdžią įsiutino, kad Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas tiesiog pirštu bakstelėjo, pavadindamas Rozovą „politinio persekiojimo auka“.

Ir todėl Lietuvos oficiozas gavo užsakymą surasti kompromatą, įrodantį, jog pats Rusijos diplomatas yra šnipas, bendravimas su šnipų kamuoliu (Rusijos atstovybe) — akivaizdi valstybės išdavystė, o ambasadorius Udalcovas išvis blogas žmogus.

Vykdyti šį užsakymą kartu su Rusijos opozicija LRT ėmėsi energingai. Kas gi išaiškėjo „tyrimo“ metu?

Aleksandras Udalcovas — anūkas revoliucionieriaus Ivano Udalcovo, kurio vardu pavadinta viena Maskvos gatvė. Stalino laikais buvęs pogrindininkas Udalcovas dirbo Maskvos valstybinio universiteto rektorium, tapo vienu iš MVTSI (Maskvos valstybinis tarptautinių santykių institutas) įkūrėjų ir pirmuoju jo vadovu. Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje sūnėnas Sergejus Udalcovas — kairysis radikalas ekstremistas, keletą metų sėdėjęs pagal „Bolotnoje“ bylą.

Dauguma Udalcovo darbuotojų taip pat baigė MVTSI (tiesiog keista, kad būsimieji diplomatai pasirinko būtent šią aukštąją mokyklą). Pirmasis atstovybės sekretorius — žinomo mokslininko sūnus ir anūkas Raudonosios armijos generolo, Didžiojo Tėvynės karo metais TSRS gynybos ministerijos Generalio štabo viršininko pavaduotojo. Antrojo sekretoriaus tėvas dirbo „Gazprome“, vieno atašė brolis prokuroras, o patarėjo tėvas tarnauja Rusijos atstovybėje Berlyne.

Susipažinus su visais šiais „šokiruojančiais demaskavimais“ kyla tas pats klausimas: ir ką?

Kaip Rusijos diplomatų giminystės ryšių išvardinimas įrodo, kad atstovybės tikslas — užverbuoti kuo daugiau Lietuvos piliečių? Kad ir visi atstovybės darbuotojai būtų Štirlico proanūkai, kuo gali motyvuoti Irinos Rozovos kaltintojai?

„Dosje“ centro ir LRT „tyrimai“ labiausiai primena klasikinį anekdotą apie erotomaną, kuris visur mato lytinį organą. „Daktare, ir iš kur pas jus tokie paveikslėliai?“

Taip ir čia stengiamasi visur matyti ryšį su Rusijos žvalgyba. Juk apie MVTSI sakoma, jog ten knibžda visokiausios specialiosios tarnybos, o Rusijos ambasadoje darbuojasi vien tik šio instituto diplomais apginkluoti žmonės. Ir ką? Visose atstovybėse darbuojasi diplomatinę priedangą turintys žvalgai, o Rusijos atstovybė Lietuvoje tokia pat, kaip visos kitos. Ir ką?

Vieno Aleksandro Udalcovo darbuotojo automobilis įregistruotas name, esančiame gatvėje... kieno gi? Teisingai, Ivano Udalcovo. Šio namo butai esą buvo išdalinti Užsienio žvalgybos tarnybos darbuotojams, todėl jis esą vadinamas „šnipų namu“. Jeigu Rusijos atstovybės darbuotojas priregistruotas „šnipų name“, tai jau akivaizdus įrodymas, jog jis pats šnipas. O jeigu „šnipų namas“ Maskvoje stovi Udalcovo gatvėje, tai Rusijos ambasadorius Lietuvoje taip pat šnipas.

Ir todėl su užduotimi įrodyti, jog kiekvienas lietuvis, sutikęs bendrauti su Rusijos diplomatais, yra nusikaltęs valstybei, taigi tėvynės išdavikas, visiškai nesusidorota.

Neturint nė vieno Lietuvos piliečio verbavimo fakto, neišaiškinus nė vieno bandymo įsibrauti į valstybines Lietuvos paslaptis, Chodorkovskio vargšai tyrėjai nuostabiai parodė Rusijos didybę.

Vienoje iš mažiausiai įtakingų Europos šalių Lietuvoje Rusijos atstovybėje dirba iškilių valstybės veikėjų, kariškių, mokslininkų palikuonys. Įžvelgti šiame kartų tęsiamume „blatą“, apie kurį įkyriai kalba Chodorkovskio centras, gali tik žmogus, nežinantis, kokie diplomatų atlyginimai, nekalbant apie tai, kokie jie „laimingi“, dirbdami tokioje palaimingoje šalyje kaip Lietuva.

Ir vis dėlto jie dirba, dirba sėkmingai, jei jau pagrindinis Lietuvos žiniasklaidos ruporas de-fakto ir de-jure ant greitųjų iškepa apie juos užsakymo blyną. Dirgina nervus. Erzina.

Gal ir tuo, jog pati Lietuva savo bandymą tapti galinga šalimi sužlugdė dar XVI amžiuje.

Ir ką dabar Vilnius gali priešpastatyti Rusijos diplomatijos mokyklai ir valstybingumo tradicijai? Keletą dvigubų agentų kartų — profesionalių Landsbergių išdavikų?

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: