Lietuvoje įvyko prezidento rinkimai. Į antrąjį ratą pateko „Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų“ partijos kandidatė Ingrida Šimonytė ir konservatoriams artimas nepriklausomas kandidatas Gitanas Nausėda. Abu jie — Dalios Grybauskaitės kurso tęsėjai. Už borto atsidūrė dabartinis vyriausybės vadovas, valdančiosios „Valstiečių ir „žaliųjų“ sąjungos“ kandidatas Saulius Skvernelis, jau anonsavęs savo atsistatydinimą.
Šimonytė surinko 31,13 proc. balsų. Maždaug tiek pat (30.95 proc.) rinkėjų balsavo už Gitaną Nausėdą. Paskutinis lyderių trijulėje Saulius Skvernelis su 19,72 proc. rezultatu.
Pirmiausia į akis krinta labai aukštas bendras priešrinkiminio maratono lyderių rezultatas. Nausėda, Šimonytė ir Skvernelis sumoje gavo maždaug 80 proc. elektorato palaikymą. Visuomenės nuomonės apklausos neprognozavo jiems tokio aukšto rezultato.
Tačiau neverta mėtyti akmenukų į sociologų daržą. Kiekviena apklausa rodė jog N procentų rinkėjų dar neapsisprendė, už ką balsuos. Greičiausiai gegužės 12 dieną šių žmonių dauguma balsavo už vieną iš pagrindinių kandidatų, suvokdama, jog kiti kandidatai neturi šansų. Procesas dėsningas. Priešrinkiminės kampanijos Ukrainoje metu reiškėsi tokia pat tendencija — artėjant rinkimams, pirmoji trijulė (Vladimiras Zelenskis, Piotras Porošenka ir Julija Timošenko) didino savo rėmėjų skaičių.
Kas dėl antrojo rato konfiguracijos, tai Lietuvos sociologai šauniai padirbėjo.
Skvernelis nors ir buvo matomas kaip vienas iš galimų laimėtojų, tačiau sociologų apklausose nekilo aukščiau trečios vietos. Rimtą smūgį jo populiarumui praeitų metų pabaigoje sudavė mokytojų streikas, kuriuo konservatoriai bandė pasinaudoti diskredituojant oponentą. Po to Skvernelio reitingas ėmė smarkiai „šokinėti“. Kartais „įšokdavo“ į antrąją poziciją — vieno tyrimo sausio mėnesį metu premjeras lenkė Ingridą Šimonytę 0,9 proc.
Ir vis dėlto Skvernelis tradiciškai buvo trečias. Rinkimų išvakarėse, būdamas trečioje vietoje, jis turėjo 16,6 proc. palaikymą, faktiškai prarasdamas galimybę patekti į antrąjį ratą.
Rinkimų metu jis surinko šiek tiek daugiau, tačiau bendras vaizdas nuo to nepasikeitė. Nuo Nausėdos ir Šimonytės jis atsiliko smarkiai.
Nors balsų skaičiavimo pradžioje atrodė, kad premjerui jau šypsosi antrasis ratas. Į šį momentą verta atkreipti ypatingą dėmesį. Pradėjus skaičiuoti balsus, Šimonytė buvo trečia. Paskui ji nustūmė Skvernelį, ėmė tolti nuo jo ir artintis prie Nausėdos. Rinkimų rezultatų pokyčius Vyriausioji rinkimų komisija skelbė kas 15 minučių, ir Šimonytės rezultatas vis labiau gerėjo. Pagaliau, 6 val. 15 min. ji aplenkė pagrindinį oponentą 0,01 proc.
Ir šia proga norisi priminti žodžius buvusio VRK vadovo Zenono Vaigausko, perspėjusio, jog rinkimai bus sufalsifikuoti masiškai įmetant iš anksto paruoštus biuletenius su „varnele“ prie Šimonytės pavardės! Beje, Skvernelis nebando kaltinti konservatorių purvų drabstymu. Ir tai suprantama: atsiliekant daugiau nei dešimčia procentų, kovoti dėl pergalės beviltiška.
Rinkimų metu pasitvirtino dar viena sociologų prognozė — susilygino Nausėdos ir Šimonytės reitingai.
Paskutinės apklausos lydere vardijo konservatorių kandidatę. Ir tas skirtumas tarp jos ir Nausėdos netapo statistine paklaida — Šimonytė surinko balsų 2500 daugiau.
Intrigos požiūriu tokia antrojo rato konfiguracija įdomesnė, nei galima Nausėdos–Skvernelio pora. Į antrąjį ratą patekęs Skvernelis neabejotinai būtų pralaimėjęs, nes jo aršiausios oponentės Šimonytės balsai gegužės 26 dieną būtų atitekę Nausėdai.
O kam atiteks Skvernelio balsai? Greičiausiai – nė vienam. Dabartinio vyriausybės vadovo šalininkai antrojo rato metu balsuoti neateis, nes jame susirungs du konservatorių — aršiausių „valstiečių“ priešų kandidatai. Apie tai kalbėjo pats Skvernelis, teigdamas, jog Nausėda ir Šimonytė — dvi to paties medalio pusės.
Žinoma, tam tikra logika tame buvo. Nausėda atsisakė kandidatuoti kaip konservatorių atstovas, tačiau tai nepaneigia fakto, jog konservatoriai bandė jį priglausti po savo sparnu. Tai yra nepriklausomo kandidato figūra Landsbergiui ir jo kompanijai priimtina ir todėl nepriimtina „žaliesiems“.
Dalis Skvernelio rinkėjų vis dėlto rinksis tarp „blogai“ ir „labai blogai“ ir balsuos už Nausėdą. Tačiau Skvernelio elektorato pasyvumas antrąjame rate mažins bendrą aktyvumą.
VRK duomenimis, balsuoti buvo atėję 56,46 proc. rinkėjų. Lietuvai tai neblogas rezultatas — prieš penketą metų savo pilietinę pareigą neatliko virš 50 proc. turinčių teisę balsuoti respublikos piliečių. Gegužės 26 dieną vaizdas gali būti kitoks, nes antrąjame rate rungsis tos pačios stovyklos atstovai.
Jei vadovautis balsų „pertekėjimo“ logika, Šimonytė vargu ar laimės. Tačiau šioje poroje galima sulaukti siurprizų.
Konservatoriai tuomet gali atsipalaiduoti. Jų pagrindinis tikslas pasiektas — distancijoje nėra premjero.
Analitinis portalas RuBaltic.Ru jau rašė, jog prezidento rinkimai Skverneliui tampa referendumu. „Žaliesiems“ jo rezultatai nemalonūs.
„Priimu tai kaip savo, kaip politiko, kaip premjero darbo įvertinimą“, — balsų skaičiavimo naktį pareiškė vyriausybės vadovas. O „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis po to, kai užsibaigė balsavimas, patvirtino partijos ketinimą Skvernelio pralaimėjimo atveju pasitraukti iš koalicinės daugumos. Dar ir papriekaištavo žmonėms, manantiems, kad „valstiečiai“ gali neištęsėti žodžio.
Dabar trauktis jau nėra kur. Po to, kai pasikeis Lietuvos prezidentai, vyks pokyčiai vykdomojoje valdžioje.
Kaip jie vyks? Ar sugebės konservatoriai performuoti parlamentą? Ar pavyks suderinti naujo premjero kandidatūrą? Pagaliau, ar įvyks priešlaikiniai parlamento rinkimai?
Variantai galimi įvairūs. Nausėda aną naktį pareiškė, kad Skvernelio kapituliavimas palieka „daug alternatyvų“. Todėl įdomiausi įvykiai Lietuvoje prasidės po naujai išrinkto prezidento inauguracijos.