Karo su Rusija atveju Estijos vyriausybė ruošiasi konfiskuoti savo piliečių automobilius. Estijos gynybos resursų departamentas jau sudarė sąrašą maždaug 2700 transporto priemonių, kurių savininkai privalo perduoti juos valstybei, jeigu respublikoje bus paskelbta ypatingoji padėtis. Kaip apsaugos Estiją nuo „rusų įsiveržimo“ piliečių transportas, galima tik spėlioti, tačiau panašios iniciatyvos Pabaltijyje pasireiškia reguliariai. Analitinis portalas RuBaltic.Ru surinko 8 atkirčio rusų agresijai receptus, sugalvotus Pabaltijo respublikose karo su Rusija atveju.
1. Apsirūpinti kariais
2015 metais Latvijos vidaus reikalų ministerija parašė gyventojams rekomendacijų projektą karo pradžios atveju. Latviai raginami pasitraukti iš pavojingų vietų su iš anksto surinktu krepšiu, kuriame turi būti reikalingiausi daiktai, tame tarpe kirviai.
O kad agresoriai būtų greičiau nugalėti, respublikos piliečiai turi būti budrūs ir pranešinėti teisėsaugininkams apie įtartinus asmenis, kurie kuo nors skiriasi nuo vietos gyventojų. Arba apie tuos, kurie šalį pasiekė desantu oru arbas jūra.
Tinklalapyje buvo juokaujama, kad karo atveju latviams siūloma pasiimti kirvius ir keliauti prie kranto linijos: gal statyti plaustų ir „dingti iš šalies“, gal taip atbaidyti priešą. Kas gi surizikuos pulti Latviją iš jūros, jeigu juos pasitiks kirviais apsiginklavusi kariuomenė?
2. Viliamasi Dievu
Lietuvos krašto apsaugos ministerija karo pradžios su Rusija atveju viliasi, jog padės Aukščiausiasis. Tiksliau, jo tarnai: paruošta įstatymo pataisa dėl karo prievolės siūlo visuotinos mobilizacijos metu imti kariuomenėn dvasininkus.
Gynybos žinyboje manoma, kad taikos metu dvasininkų nereikia liesti, tačiau karo atveju jie turi praeiti bazinius karinius apmokymus ir tapti kapelionais.
Lietuvos vyskupų konferencija šias pataisas palaikė.
3. Išplėsti partizaninį judėjimą
Dėl galimos „rusų agresijos“ Lietuvoje pilnu tempu vyksta partizanų ruošimas. Apie tai skaitytojams papasakojo The Time žurnalistas Tom Parfit, kuris, Šaulių sąjungos pakviestas, stebėjo, kaip apmokomi jos šauliai savanoriai. Suprasdami, jog Lietuvos kariuomenė prieš Rusijos karo mašiną neatsilaikys, šauliai ketina pasinaudoti „miško brolių“ patirtimi — mušti maskolius lengvai apginkluotų mobilių nereguliariosios kariuomenės dalinių jėgomis.
Šaulių štabe žurnalistui papasakojo, jog po 2014 metų įvykių organizacijos narių skaičius ženkliai ūgtelėjo. Tame tarpe pasipildo ir jaunasis sparnas. Žodžiu, karo pradžios atveju pakilti su ginklu rankose bus pasiruošę ir senas, ir mažas.
Lietuvos Seime taip pat užsidegta šia perspektyva, nes šauliams leista įsigyti ir saugoti namuose pusiau automatinius ginklus ir šovinius.
„Mes kalbame apie tai, kad šauliai ir savanoriai sugebės savomis priemonėmis prisijungti prie mūsų valstybės gynybos, o būtent — įsigyti pusiau automatinį ginklą, — iniciatyvą komentavo Sąjungos narys Robertas Juodka. — Tokiu būdu mes didiname sulaikymo potencialą, nes galimas priešas nežinos tikslaus skaičiaus piliečių, kurie turi ginklą ir sugebės pasipriešinti. Tuo padidėja ir mūsų valstybės gynybos potencialas“.
4. Išmokyti kariauti vaikus
Kariniam patriotiniam augančiosios kartos auklėjimui Pabaltijyje skiriamas didelis dėmesys: vaikai nuo vaikystės turi žinoti, kas jų priešas ir kaip jam pasipriešinti. Lietuvoje šiuo klausimu užsiiminėja jau minėta Šaulių sąjunga, Latvijoje — šauktiniai „Zemessardze“, Estijoje — Gynybos sąjunga „Kaitselijt“.
„Tarp paramilitarinių būrių — baikeriai, buvę kareiviai, medžiotojai ir gyvulininkystės darbuotojai, — įspūdžiais to, ką matė Pabaltijyje, žurnale The Atlantic dalinosi Siddehartcha Machanta. — Kiekviena grupė turi savo dalinį, kuris moko jaunus vyrus ir moteris karo taktikos ir patriotiškumo, kai kuriems savanoriams tik 12 metų. Šios grupės teigia, kad jų nedomina politika. Jos siekia apginti savo sienas ir apmokyti rytdienos karius, kad pasiruoštų pasitikti tai, ką jiems paruošė Putinas“.
Ką gi, kaip rodo RF uždraustos Islamo valstybės patirtis, vykdydami kai kurias kovines užduotis ir nesukeliantys įtarimų vaikai gali būti naudingesni nei suaugę kariai. Tad kodėl ir juos nepanaudoti tautos gelbėjimo „dieviškajam“ reikalui?
5. Slėptis mobiliose slėptuvėse
Estijoje sugalvojo gana nepaprastą išsisaugojimo nuo bombardavimo būdą: slėptis transportuojamuose požemio bunkeriuose, kuriuos prieš keletą metų nutarė gaminti Terramil firma.
Slėptuvę, kuri kainuoja maždaug 20 tūkstančių dolerių, galima pastatyti tik per 90 minučių ir paslėpti joje 12 žmonių. Atrodytų, labai praktiška, tačiau ypatingos paklausos Terramit bunkeriai nesusilaukė. Yra žinoma, jog Estijoje firmos įkūrėjas Krist Kirs vedė derybas su kitų šalių potencialiais piekėjais.
6. Įpareigoti piliečius priešintis agresijai
Praėjusių metų pradžioje Latvijoje buvo paruoštos pataisos įstatymų, įpareigojančių visus šalies piliečius priešintis agresoriui kovinių veiksmų pradžios atveju ir remti reguliarią kariuomenę.
Komentuodamas iniciatyvą, Nacionalinių karinių pajėgų vadas Leonidas Kalninš priminė liūdną 1940 metų patirtį, kai Latvijos prezidentas Karlis Ulmanis paragino gyventojus nesipriešinti tarybinei kariuomenei.
Kad tai nepasikartotų, būtina keisti įstatymus.
„Todėl dabar, jeigu staiga atsitiks kažkas absoliučiai nerealaus ir mes prarasime vyriausiąją vadovybę, kareiviai ir jų tiesioginiai vadai neprivalės laukti kokių nors įsakymų, kad pradėtų kovą už suverenumo išsaugojimą“, — tvirtina Kalninš. Jo manymu, yra dar vienas svarbus įstatymo pataisų aspektas: jos pavers karių veiksmus kovojant su agresija visiškai teisėtais, ir nė viename tarptautiniame teisme žmogų esą negalės teisti už jo nepaklusnumo akcijas.
Tačiau ne visi Latvijoje pritaria Kalninš entuziazmui. „Kol kas pataisos, kurias nacionalinės gynybos įstatymui pateikė Gynybos ministerija, man atrodo lyg tai būtų komanda mobilizuoti reikiamu momentu patrankų mėsą, kad savimi apgintų valstybę, o valdžia tuo metu turėtų galimybę susikrauti į lagaminus mantą ir pasislėpti saugesnėse vietose“, — pažymėjo publicistas Viktoras Avotinš.
7. Pasitelkti pagalbon emigrantus
Iš visko sprendžiant, Latvija karo atveju pasikvies pagalbon didžiulį būrį savo emigrantų, kurie įsikūrė Vakarų Europoje. Kitose šalyse gyvenantys rezervistai šiandien gauna kvietimus atvykti į karo stovyklos vietą ir dalyvauti mokymuose. Tiesa, atitrūkti nuo darbo (kad ir laikinai) sutinka toli gražu ne visi. Gal karo pradžios atveju jų prioritetai pasikeis?
8. Mobilizuoti rusų rezervistus
Estijoje būtų galima pasiųsti į frontą rusakalbius rezervistus — net tuos, kurie nemoka estų kalbos. Įsakinėti jiems planuojama anglų kalba. Kaip sklandžiai bus koordinuojami karo veiksmai, nesunku nujausti.
Pačiam rusakalbių piliečių mobilizavimui pritaria ne visi estai. Juk rusai, kaip žinia, penktoji kolona.
Neveltui Estijos Konservatyviosios liaudies partijos pirmininkas Mart Chelme perspėjo tėvynainius, kad apie 5000 gerai paruoštų ir apmokytų „jaunų rusų žmonių“ jo šalyje neva pasiruošę kautis prieš valstybę. Ir po to juos mesti mūšin rytų fronte?