Politika Politika

Lietuvos propaganda vėl įvarė save į kampą: kažkas ne taip DELFI tekstuose apie Rusiją

Vaizdo šaltinis: liveinternet.ru
 

Lietuvos DELFI nutarė duoti atkirtį mūsų portalui, nutvėrusiam juos meluojant apie Kaliningradą. Ir tada didžiausias Lietuvos internet-portalas vėl tūpė balon, įveldamas daug faktinių klaidų. Beje, skleisti neapykantą ir meluoti apie viską, kas liečia Rusiją, jau tapo būtinu elementu Lietuvos „nepriklausomos“ žurnalistikos darbe.

Pasakojimas giliai žvelgiančio lietuvio Chuberto, kurio estetinius jausmus papiktino išvyka į Kaliningrado sritį, iššaukė galingą rezonansą ir Lietuvoje, ir Kaliningrade. Rezonansas tik negatyvus — ir ten, ir čia.

Pakanka paskaityti komentarus rašiniui apie Lietuvos pilietį, kuris po apsilankymo Kaliningrade nutarė daugiau niekada ten nevažiuoti, kad suprastumėt ką galvoja brangūs skaitytojai apie portalą DELFI. Įdomu tai, kad komentarų skaičius pastarosiomis dienomis tai didėjo, tai mažėjo; akivaizdu, „brangioji redakcija“ šalino „dėkingų“ skaitytojų atsiliepimus apie save.

Ignoruoti kritikos srautą DELFI redakcija nepajėgė, o atsakinėti į kritiką šis garbus portalas gali vieninteliu būdu: skelbti kritikuojančius „Kremliaus propagandistais“. Taip atsitiko ir šį kartą.

Redakcija skubotai iškepė tekstą „DELFI provokacija Rusijoje išprovokavo isteriją“, kurio liūto dalis skirta analitiniam portalui RuBaltic.Ru, apkaltinusiam Lietuvos valdžiai paklusnų internet-portalą neapykantos ir melo skleidimu apie Kaliningradą.

Bandymas duoti „atkirtį šmeižikams“ užsibaigė tuo, jog DELFI vėl primelavo tris pintines, suteikdama Lietuvos skaitytojams akivaizdžiai melagingą informaciją apie RuBaltic.Ru.

Aukštyn kojom apversta viskas: juridiniai RuBaltic.Ru ryšiai, jo auditorijos kiekis ir struktūra. Neanalizuosime faktų ir nesiimsime DELFI redaktorių darbo. Visa informacija apie portalą lengvai prieinama: tik būtina mokėti naudotis internetu.

Pakanka pasakyti, jog „liūdnai pagarsėjęs“ šių eilučių autorius jokiu būdu nėra įkūrėjas RuBaltic.Ru „propagandinių naujienų kalvės“, o pusės metų mūsų portalo auditoriją sudaro ne 350 tūkstančių, o 3,2 milijono skaitytojų.

Ir čia jaučiasi kažkokia patologija. Lietuvos leidinys bando parodyti dantis straipsniui, kuris nutvėrė jį meluojant, ir vėl pateikti suklastotą informaciją.

Į tai dėmesys buvo atkreiptas visų pirma Kaliningrado srityje. Gal irnevertėtų kreipti dėmesio į paistalus apie nuostabius lietuvio nuotykius Kaliningrade ir mafijų tinklus miesto viešbučiuose, apie gyventojų rūbus „lyg iš sovietinio turgaus“, apie „visišką bardaką“ keliuose. Visa tai galima vertinti kaip asmeninius pasakotojo įspūdžius, kurie neįrodomi ir nepaneigiami. Chubertas — menininkas, jis taip matė.

Bet kodėl reikėjo meluoti, kad Kaliningrade tik vienas prekybos centras? Juk tai pats kvailiausias melas, kurį tik galima sugalvoti.

Psichologijoje egzistuoja mitomanijos ir patologinio melo sąvokos. Tai kada žmogus meluoja nesustodamas, nes negali nemeluoti. Jam nėra reikalo meluoti, jam nesėkminga meluoti, jo melas akivaizdus, klastotė tuoj pat atskleidžiama ir atstumia nuo jo žmones. Ir net pats patologinis melagis tai supranta. Tačiau jis vis tiek tebemeluoja, nes nepajėgia savęs kontroliuoti.

Mitomanija — sunkus psichinis susirgimas, kurį iššaukia, kaip taisyklė, menkas savęs įvertinimas, nepilnavertiškumo kompleksas. Žmogus liguistai varžosi tokio savęs, bijo aplinkinių patyčių, bando nuslėpti kamuojančią apie save tiesą ir todėl pradeda meluoti, kad jis buvo pilietinio karo Amazonėje didvyris arba pakerėjo tūkstančio moterų širdis.

Ypač artima Lietuvos valdžioms žiniasklaida, sprendžiant iš kai kurių publikacijų, skausmingai gėdinasi savos šalies ir todėl išpila Rusijos adresu neapykantos ir melo srautus.

Paimkime Delfi. „Rusija aneksavo Krymą. Rusija dislokavo kariuomenę. Rusija pasmerkė, Rusija parėmė, pasodino, pareiškė, paneigė. Kiekvieną dieną atsiranda šimtai ir net tūkstančiai naujienų apie tai, ką vėl padarė Rusija. Dažniausiai tai nelabai geros naujienos — apie politinius teisminius procesus, santykius su Ukraina arba, geriausiu atveju, kovinių delfinų mobilizavimas pasienio tarnybon“, — teigiama viename reportaže apie Rusiją.

Pirmasis šio ciklo straipsnis pavadintas savotiškai: „Ten, kur Rusija. Kelio pradžia ir baimės kvapas“.Užbaigiamas šis straipsnis sakramentiniu klausimu: „Po dviejų savaičių, keliaudamas atgal, kai priartėjau prie rusų muitinės, vėl klausiau savęs, ko gi aš bijau?“

Ir iš tiesų, ko gi bijo šis lietuvaitis, jeigu masiškas lietuvių antplūdis į Kaliningrado sritį iššaukia tokias liguistas fantazijas, kaip pasakojimas apie nuostabius lietuvio Chuberto nuotykius Kaliningrade, iš kurių šaiposi patys lietuviai?

Gali būti, jog valdžiai tarnaujantiems žurnalistams kelia baimę tai, jog Lietuva pasirodė ne tokia progresyvi ir sėkminga, o Rusija besivystanti ir ne tokia atsilikusi, kaip dešimtmečiais tvirtino Lietuvos valdžios?

Kuo paaiškinti, jog Lietuvos didžiausio ir skaitomiausio internet-portalo žurnalistai nepajėgia Google žemėlapiuose sužinoti, kiek Kaliningrade prekybos centrų, ir paskui skelbia akivaizdžią nesąmonę? Nebent tuo, jog normalūs žurnalistai iš šios šalies išvyko į Airiją rūšiuoti dėžučių, o liko tik kreivarankiai kopijuotojai, kuriuos Lietuvos prezidentas apdovanoja ne už profesionalizmą, o už „teisingą“ požiūrį į Rusiją.

Lietuvos žurnalistikos degradavimas — vienas iš Lietuvos humanitarinės sferos degradavimo pasireiškimų. Jeigu šalies vadovybės myluojamas vedantysis internet-portalas nemato nieko tokio, jog prasta žmonių apranga siejama su jų tautybe, tai jau dugnas.

Beje, lietuviškosios DELFI panašiuose dugnuose atsiduria dažnai.

Rusišką šio kadaise gerbiamo Kaliningrade portalo šaką jau tiesiog neįmanoma skaityti, nes joje apstu orfografinių klaidų.

„Mane stebina DELFI, vieno iš stambiausių lietuvos naujienų portalo, lygis. Norėtųsi palinkėti jo kolektyvui daugiau savigarbos kaip profesionaliems žurnalistams, o svarbiausia — gerbti savo skaitytojus“, — ryšium su tuo pareiškė RuBaltic.Ru Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.

Mes neketiname pamėgdžioti Lietuvos DELFI — neraginsim jų neskaityti. Skaitykite ką tik norite, brangūs mūsų kaimynai lietuviai, ir lankykitės Kaliningrado srityje, į kurią dabar galima važiuoti nemokamai, apiforminus elektroninę vizą.

Patys viską pamatysite ir patys padarysite išvadas apie savo politikus ir jų ruporus, kurie neleidžia, draudžia ir meluoja, siekiant sulaikyti jus savame ribotame ir baimingame pasaulėlyje.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis:
Taip pat skaitykite
Šeši „landsbergininkų“ pralaimėjimai, dėl kurių Landsbergis kraustosi iš proto
11 rugsėjo
Pastaruoju metu Lietuvos politikos „patriarchą“ akivaizdžiai kamuoja psichinė negalia. „Tautos tėvas“ prognozuoja, jog po to, kai rikiuotėn bus įvesta Baltarusijos AE, jo šalį lauks „branduolinė mirtis“.
Lietuvos „miško brolių“ gynėjai demaskavo „žydų–Kremliaus“ sąmokslą
12 rugpjūčio
Po to, kai Vilniuje buvo uždaryta sinagoga, vietos nacionalistai apkaltino Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkę Fainą Kuklianski dirbant Kremliaus labui.
Elektroninių vizų efektas: atvira Rusija nugąsdino Lietuvos rusofobus
8 rugpjūčio
Veikiant elektroninių vizų režimui, per mėnesį Kaliningrado srityje apsilankė dešimt tūkstančių užsieniečių.
Rusofobijos eurokomisarė: Grybauskaitei tikimasi sukurti naujas pareigas
30 liepos
Europos komisijoje (EK) ES šalių atstovams dalinami portfeliai: Lietuvos prezidentas ir premjeras ta proga kalba, kaip svarbu „nugriebti“ solidų postą atsinaujinusios Europos sąjungos vadovybėje.
Aptarimas ()