Politika Politika

„Belarus“ sanatorijos vyriausiasis gydytojas: Nausėda negirdi lietuvių, o Lukašenka išgirdo

Vaizdo šaltinis: twitter.com
 

Į sanatorijos „Belarus“ Druskininkuose (Lietuva), kuriai buvo taikytos sankcijos, problemą atkreipė dėmesį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Savo pasirodymo metu per VI Visos Baltarusijos liaudies susirinkimą jis liepė vyriausybei neatidėliotinai išspręsti šią problemą. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tuo pačiu metu renkasi ignoruoti savo tautiečių – įmonės darbuotojų – kreipinius. Apie tai analitiniam portalui RuBaltic.Ru papasakojo „Belarus“ sanatorijos vyriausiasis gydytojas Ilja Jepifanovas.

Pone Jepifanove, pradėti mūsų pokalbį norėtųsi nuo pačio opaus klausimo – nuo finansų. „Belarus“ sanatorija daugiau nei du mėnesius veikia sankcijų spaudimo aplinkybėmis. Kiek pamenu, jos sąskaitos buvo iš dalies atblokuotos, kad darbuotojai galėtų bent gauti algą už 2020 metų gruodį. O ką daryti su sausio ir vasario mėnesių darbo užmokesčiais?

— Vasario mėnesio darbo užmokesčiai bus pradėti mokėti kovo 4 dieną. Už sausį, žinoma, darbuotojai jau turėjo gauti pinigus tačiau dėl sankcijų veikimo tai nėra įmanoma.

Parašėm krūvą laiškų skirtingoms įstaigoms: į Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijas, tiesiai į Swedbank. Bet kol kas mūsų kreipiniai lieka be atsakymo.

Telieka rašyti iš naujo ir užduoti išvardintų institucijų atstovams konkretų klausimą: kodėl jus neatsakot? Kodėl nesate pasiryžę dialogui? Kodėl tokia situacija susiklostė teisinėje valstybėje?

Manau, jiems tiesiog nėra, ką pasakyti. Ir belieka tik ignoruoti mus.

Atsimenu, kad kai „Belarus“ sanatorijai buvo taikytos sankcijos, tam tikri lietuvių bičiuliai rašė: o prie ko čia Lietuva dėta? Tai gi švedų banko sprendimas. Formaliai respublikos vyriausybė nėra su juo susijusi. Jus patys sau atsakėt į klausimą, ar oficialaus Vilniaus pozicija turi ryšio su sanatorijos sąskaitų blokavimu?

— Manau, kad turi. Mes juk kreipėmės į kitus bankus, domėjomės, ar galime juose atidaryti sąskaitas. Tarp jų SEB Bankas, Medicinos Bankas ir kiti. Visi šitie bankai atmetė mūsų prašymus, teigdami, jog privaloma gauti mūsų padėties – neaiškios padėties – išaiškinimą iš atitinkančių Lietuvos Respublikos valdančiųjų įstaigų.

Anot Jūsų, su kuo susieti šitie „neaiškumai“?

— Norėčiau pabrėžti vieną itin reikšmingą dalyką, kurį visą laiką apverčia aukštyn kojomis. Europos Sąjungos sankcijos buvo taikytos Baltarusijos prezidento administracijos Vyriausiajai ūkio valdybai. „Belarus“ sanatorija niekada nepriklausė, nepriklauso šitai žinybai ir nebus įtraukta į jos sudėtį.

Neturime nieko bendro su ja. Todėl ES sankcijos neturi būti mums taikomos.

Dabartiniu metu pareiškėme ieškinį prieš Swedbank: sieksime, kad šitas mūsų atžvilgiu neteisėtas sprendimas būtų atšauktas teismo tvarka. Laukiame, kol pasibaigs visos biurokratinės procedūros ir prasidės bylos nagrinėjimas.

Irgi atkreipiau dėmesį į tai, kad sanatorija priklauso Baltarusijos prezidento administracijai, o sankcijos buvo taikytos atskirai Administracijos struktūrai. Matyt, kažkas Lietuvoje tiesiog pamatė pažįstamą žodžių junginį ir nepanorėjo leistis į smulkmenas...

— Matot, jeigu kreipsimės į ES sankcijų sąrašą anglų kalba, ten naudojamas prielinksnis „of“ (The Main Economic Office of the Administrative Affairs Office of the President of the Republic of Belarus). Prielinksnį galima išversti kaip „prie“. Tai yra, kalbama apie Vyriausiąją ūkio valdybą prie Prezidento administracijos. Bet vertimo metu prielinksnis kažkodėl buvo išmestas.

Nenusimanantis žmogus gali pagalvoti, kad viskas yra ta pati institucija. Iš tikrųjų, Baltarusijos prezidento Administracija yra didžiulė struktūra, kuriai priklauso dešimčiai valdančių subjektų, jų tarpe – sanatorija „Belarus“.

Jau turime oficialų dokumentų, kurie paaiškina situaciją ir patvirtina, kad Swedbank priėmė neteisėtą sprendimą.

Išvertėme juos į lietuvių kalbą ir išsiuntėme visoms įstaigoms. Bet mūsų vis tiek niekas nenori klausyti.

Sanatorijos temą Aleksandras Lukašenka pabrėžė per savo pasirodymą VI Visos Baltarusijos liaudies susirinkime, beje, jis buvo labai rimtai nusiteikęs. Citata: „Prašau vyriausybę nedelsiant imtis šios problemos ir priimti atitinkamą sprendimą. Arba pateikite ją svarstyti prezidentui“. Kas nors iš Baltarusijos valdininkų su jumis susisiekdavo?

— Žinoma. Šita situacija buvo atidžiai išnagrinėta Baltarusijos Prezidento administracijoje, vyriausybė skiria jai daug dėmesio. Minske, žinoma, bus priimami sprendimai dėl sanatorijos. Ir tikiuosi, kad jos padės nugalėti krizę.

Noriu pastebėti: sausio 20 dieną sanatorijos kolektyvas paruošė peticiją Lietuvos prezidentui, ministrui-pirmininkui, Seimo pirmininkui ir komisijoms. 371 darbuotojas pasirašė šioje peticijoje.

Iki šiol (interviu paimtas vasario 24 dieną - RuBaltic.Ru pastaba) mes gavome tik formalų atsakymą iš prezidento. Pabrėžiu: tai yra tik formalus atsakymas! Jame nėra jokios konkrečios informacijos, nėra atsakymų į mūsų klausymus.

Žodžiu, Nausėda negirdi savo žmonių, Lietuvos Respublikos piliečių. O kaimyninės šalies prezidentas juos išgirdo, nors tiesiai į jį mes nesikreipėme.

— Beje, tai labai parodomasis atvejis: sanatorijos darbuotojus Lukašenka pavadino „mūsų žmonėmis“. Nors jų absoliučią daugumą sudaro lietuviai, ar ne?

— Mūsų žemės sklypas – 5 hektarai – išnuomoti 99 metams Baltarusijos Respublikai. Jai priklauso pastatai, kurie yra šitoje teritorijoje. Iš viso - beveik 22 tūkstančiai kvadratinių metrų. Tai yra Baltarusijos valstybinė nuosavybė. Bet tuo pačiu metu sanatorija yra Lietuvos Respublikos valdantis subjektas, yra pavaldi jos įstatymams, veikia Lietuvos jurisdikcijoje.

Visi mūsų darbuotojai – arba Lietuvos piliečiai, arba baltarusiai (jų labai nedaug), kurie turi visus būtinus dokumentus ir leidimus legaliam įsidarbinimui Baltijos šalies teritorijoje.

Iš vis, aš nesveikinu skirstymo pagal tautybę. Koks skirtumas, kas yra baltarusis, o kas – lietuvis?

— Prezidento ir vyriausybės požiūris į sanatorijos „Belarus“ darbuotojus yra suprantamas. Bet tuo pačiu metu, kiek suprantu, jus labai uoliai palaiko vietos valdžia? Jų tarpe Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

— Su meru turime bendrą tikslą – Druskininkų vystymąsi ir klestėjimą, miesto gyventojų gyvenimo sąlygų gerėjimą. Ir mums itin skaudu, kad „viršuje“ priimami sprendimai, kurie ketina pribaigti šitą nuostabią vietą.

Lietuvos žiniasklaidoje skambėjo klausimas: kokią įmonę reikėtų panaikinti Vilniuje, kad jos likvidavimas būtų lygiavertis sanatorijos „Belarus“ uždarymui Druskininkuose? Aš jums atsakysiu – šita įmonė privalo turėti beveik 12 tūkstančių darbuotojų!

Vieną kartą pas mane svečiavosi lietuvių korespondentai. Aš jiems apie tai papasakojau ir paprašiau pavadinti bent vieną įmonę Vilniuje, kur dirbtų 12 tūkstančių žmonių. Jie nesugebėjo.

Ir meras, ir miesto savivaldybė labai nerimauja ir jaudinasi. Jie supranta, kad reikia gelbėti sanatoriją ir, vadinasi, visą miestą.

Nes esame miestą formuojanti įmonė. Visus mokesčius mes mokame Lietuvoje. Ir iš dalies sanatorijos „Belarus“ dėka Druskininkai per pastaruosius metus grožėja ir keičiasi į gerąją pusę.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: