Politika Politika

Lietuvos prezidentas susiriejo su Suomija dėl gerų santykių su Rusija

Vaizdo šaltinis: sputnik.by
 

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos apsilankymas Helsinkyje pasižymėjo viešu ginču su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste) dėl Rusijos. Niinisto žodžius, kad vis daugiau Europos Sąjungos šalių grįžta prie dialogo su Rusija, Nausėda suprato kaip išpuolį prieš Lietuvą ir kartu ragino Suomiją kovoti prieš Baltrusijos Astravo AE. Lietuvos pastangos įtraukti Suomiją į savo Rytų Europos rusofobų klubą atvirai kalbant yra juokingos, nes dialogas su Maskva užtikrina Skandinavijos šaliai neprilygstamai aukštą vietą tarptautiniuose reikaluose. Be viso to, „Rosatom“ stato Suomijai atominę elektrinę, kuri bus tokia pat kaip ir Baltarusijos AE.

Bendroje su Lietuvos prezidentu spaudos konferencijoje Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) pasisakė už dialogą su bendru Rytų kaimynu, pabrėžęs tai, kad Suomija niekada to dialogo nenutraukdavo ir sėkmingai jį tęsia.

„Tai nereiškia, kad tu pritari Kremliui, bet jis (dialogas su Kremliumi) naudingas tam, kad suprasti, apie ką jie galvoja“, - Niinisto patikslino Suomijos poziciją kontaktų su Maskva atžvilgiu ir su pasididžiavimu pabrėžė, kad tokia pozicija dabar periminėjama visoje Europoje.

„Čia aš matau progresą: vis daugiau ir daugiau Europos Sąjungos šalių pradeda dialogą su Rusija“, - pažymėjo Suomijos prezidentas.

Gitano Nausėdos reakcija buvo netikėta.

Lietuvos prezidentas turbūt suprato kolegos iš Suomijos žodžius kaip išpuolį prieš savo šalį nes ėmėsi prieštarauti ir įrodinėti, kodėl Lietuva viską daro teisingai, kai atsisako bet kokių kontaktų su Maskva.

„Aš visada esu dialogo šalininkas, bet mes taip pat privalome turėti principų bei vertybių“, - pasakė Nausėda, pasak kurio vakarų šalys turi ne tęsti dialogą su Putinu, bet stiprinti spaudimą tam, kad priversti jį atsisakyti agresijos prieš Rusijos kaimynus.

„Jeigu šitas elgesys pasikeis į gerąją pusę, mes busime pirmi tarp tų, kas pritars tokiems Rusijos pokyčiams“, - našlaujančios karalienės tonu teigė Lietuvos prezidentas.

Žinoma, stebėti šitą situaciją – juokinga. Prezidentūroje Daukanto aikštėje, matyt, tikrai tiki tuo, kad bendravimas su Vilniumi bus aukščiausiu „atlyginimu“, apie kurį Kremlius tik svajoja. Sėdi Putinas sau savo „Gorki-9“ rezidencijoje ir svajoja apie tai, kada jam paskambins Gitanas Nausėda. Dažniau jis galvoja tik apie tai, kas gi toks yra tas Nausėda...

Juokingiausiai nei tai skamba tik Lietuvos raginimas kartu kovoti prieš Baltarusijos AE, padarytas tuo metu, kai „Rosatom“ stato Suomijai atominę elektrinę, kuri yra analogiška tai, kuri greitai bus paleista Astravo rajone.

Nausėda pasiūlė įtraukti į darbą Suomijos specialistus, kad užtikrinti Astravo AE saugumą. „Mano idėja slypi tame, kad pritaikyti Suomijos patirtį šioje sferoje, nes šita šalis turi daugybę ekspertų, kurie galėtų padėti Baltarusijai pastatyti atominę elektrinę, atitinkančią visus būtinus kokybės standartus. Tai būtų pats optimalus variantas visiems“, - pasakė Lietuvos prezidentas.

Juokas tame, kad šie ekspertai ir taip greičiausiai dirbs Astravo AE, nes Baltarusijos atominė energetika yra kuriama tų pačių žmonių, kurie jau sukūrė ir plečia Suomijos branduolinės energetikos sritį.

Suomijos vakaruose „Rosatom“ stato „Hanhikivi-1“ AE, ir šios atominės elektrinės projektas sutampa su Astravo AE projektu. Be to, Suomijoje jau daugiau nei 40 metų veikia „Loviisa“ AE, kurią pastatė dar Tarybų metų branduolinės energetikos inžinieriai ir už kurios saugų darbą atsako „Rosatom“ ekspertai.

Tad net kai Vilnius ragina Baltarusiją įleisti į Astravo AE statybvietę branduolinio saugumo ekspertus iš Suomijos tai skamba lyg klaiki nesąmonė. Paminėti ekspertai greičiausiai jau dirba ten.

Beje, kalbant apie kitas Lietuvos pridarytas nesąmones, Suomijos „Loviisa“ AE – yra tokio pat tipo atominė elektrinė, kaip ir Ignalinos AE Lietuvoje. Jos buvo pastatytos tų pačių žmonių ir beveik vienodu laiku.

Lietuva savo atominę elektrinę uždarė, nes 1) ją tai padaryti privertė Europos Sąjunga; 2) ekologinio saugumo vardan; 3) „energetinės nepriklausomybės“ nuo Rusijos vardan. Suomija savo AE išsaugojo, suremontavo ir pratęsė energoblokų eksploatacijos ribas, nes 1) tapo ES narė kaip turtinga šalis-donorė, o ne išlaikytinė, ir primesti jai sąlygų niekas nedrįso; 2) padarė visus reikalingus tikrinimus ir dėl AE saugumo neabejojo; 3) neturi antirusiškų neurozų.

Galų gale Suomija išsaugojo ir net padidino savo eksporto galimybes kaip vienas pagrindinių elektros energijos pardavėjų Baltijos regione, kol Lietuva virto iš elektros pardavėjo į elektros pirkėją ir dabar kovoja su Astravo AE visų pirma dėl Lietuvos politikų, supratusių savo kvailumą, kompleksų.

Tas nemalonus savo menkumo pojūtis, kai prieš akis – sėkmės istorija, greičiausiai ir nulėmė Lietuvos prezidento kelionės į Suomiją nuotaiką.

Suomija yra tai, kuo Lietuva ketino tapti kovos už nepriklausomybės nuo TSRS atkūrimo metu. Suomija yra ta šalis, į kurią Lietuva orientavosi savo plėtroje, kurią daugybę metų mėgindavo pavyti, bet taip ir nesugebėjo tai padaryti, nes Vilnius nepadarė nieko iš to, ką padarė Helsinkis.

Suomija palaikydavo ir plėsdavo ekonominius ryšius su Rusija, kai Lietuva tuos ryšius panaikino. Dviejų atominių elektrinių istorijų lyginimas – chrestomatinis, deja ne vienintelis pavyzdys.

Suomija išsaugojo savo neutralitetą net Karibų krizės laikais, o Lietuva, pirmai galimybei pasitaikius, įšoko į NATO ir dabar iš visų jėgų tempia prie Rusijos ir Baltarusijos ribų amerikiečių tankus. Suomija visais laikais buvo „tiltu“ tarp Rytų ir Vakarų, o Lietuva mato save tik kaip „buferinė zona“ ir talpina visas savo užsienio politikos kuklias jėgas tam, kad paversti postsovietines šalis į „sanitarinę apsaugos zoną“ nuo Rusijos.

Ką, galų gale, turime?

Suomija – Europos Sąjungos donorė, viena pačių turtingų ir aukšto ekonominio bei socialinio lygio pasaulio šalių.

Šita šalis užima neproporcingai svarbią palyginus su jos kukliu potencialu vietą tarptautiniuose reikaluose. Suomija turi nepriklausomą poziciją tarptautinėje arenoje, ja žavisi JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kai renkasi Suomiją kaip vietą deryboms su Vladimiru Putinu.

Lietuva yra pavyzdingas Rytų Europos „užkaboris“.

Dotacijų remiama ES periferija, kuri su kaimyninėmis Latvija, Bulgarija bei Rumunija dalina paskutines vietas visokiuose Europos Sąjungos socialinės gerovės reitinguose.

Lietuvos prezidentą Vašingtone priima kartu su Latvijos ir Estijos lyderiais, painioja šalis su Balkanais, o Donaldas Trumpas pasakoja prezidentams apie „labai kvailus žmones“, kuri nenori turėti gerų santykių su Rusija.

Gana skriaudus tačiau teisingas apibrėžimas. Kas gali nuvažiuoti į Helsinkį agituoti Suomiją atsisakyti dialogo su Rusija ir visos jos dabartinės padėties tam, kad įstoti į Rytų Europos rusofobų klubą? Ir kas tam pritars ir nuspręs būti ne turtingu ir sveiku, bet vargšu ir ligoniu?

Tik „labai kvaili žmonės“.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis:
Aptarimas ()