Politika Politika

Baltarusija randa fašistinius ,,skeletus“ Lietuvos eksprezidento spintoje

Vaizdo šaltinis: Artūras Bulota
 

Baltarusijos generalinis prokuroras Andrejus Švedas pareiškė, kad jo vadovaujama žinyba ir toliau planuoja apklausti buusį Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų kaip liudininką baudžiomojoje byloje dėl genocido. Konkretų prašymas iš Minsko išsiustas dar gegužės pradžioje, tačiau atsakymo nėra iki šiol. Šios Pabaltijo šalies valdžia ir buvęs prezidentas atsidūrė labai nepatogioje padėtyje.

Baudžiamoji byla del Baltarusijos gyventojų genocido faktų Didžiojo Tėvynės karo metu pradėta šių metų balandžio mėnesį. ,,Byla pradėta siekiant istorinio teisingumo, dėl istorijos ,,baltujų dėmių“ atskleidimo, šalies konstitucinės santvarkos ir nacionalinio saugumo sustiprinimo“-tokius argumentus pateikė Andrejus Švedas, ir pridūrė, kad Minskas kels klausimus dėl karinių nusikaltėlių išdavimo bei atviro teisminio proceso jų atžvilgiu.

Tuo pačiu Baltarusijos Generalinė prokuratūra atsakė į klausimą: kodėl ji šio tyrimo ėmėsi tik dabar? Anksčiau tokio pobūdzio baudžiamosiios bylos neįėjo i Aleksandro Lukašenkos ,,daugiaplanės“ politikos rėmus. Reikalauti išduoti dar gyvus nacistinius nusikaltėlius tektų kreiptis į JAV bei Europos Sąjungos šalis, su kuriais Lukašenka ilgą laiką stengėsi palaikyti draugiškus santykius.

Ypatingai nerami turėjo būti Pabaltijo kraštų reakcija, kur kolaboravimas su vokiečiais aplamai neskaitomasgėdingu reiškiniu.

Kai kurie asmenys, artimai bendradarbiavę su okupacine vokiečių administracija, net labai pakilo ir užėmė aukštus postus potarybinėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Vieną iš jų Andrejus Švedas panoro apklausti genocido byloje.

Dėmesio centre atsidūrė Valdas Adamkus-tai buves Lietuvos prezidentas, šešiolikos universitetų garbės daktaras, gavęs daug Lietuvos ir įvairių užsienio šalių apdovanojimų. Lietuvos gyventojai du kartus jį išrinko į aukščiausią valstybinį postą, ir kas svarbu-antra kartą jis buvo išrinktas po rezidento Rolando Pakso nušalinimo. Tuomet buvo teigiama-neva labai reikalingas ryškus lyderis. Visa tai būtų puiku, tačiau Adamkaus biografijoje yra kai kurie nemalonūs faktai.

1944 metais jis buvo vienas iš Antano Impulevičiaus (pravarde ,,Minsko mėsininkas“) parankinių. Majoras Impulevičius buvo masinių žydų kilmės asmenų žudynių Baltarusijoje organizatorius.

,,Kauno 9 forte buvo sušaudyta virš 5000 žydų iš Austrijos ir Čekijos. Juos čia atvežė neva paskiepyti-ir žydai ėjo į duobes atsiraitoję rankoves dėl skiepų. Lietuviai taip puikiai darbavosi, kad Impulevičiaus bataliones buvo nusiustas į Baltarusiją-ir ten bataliono kariai nužudė 15 000 žydų. Vokiečiai buvo labai patenkinti“-pasakojo Rūta Vanagaitė savo knygoje ,,Mūsiškiai“.

Ko gero Adamkus galėtų papildyti Vanagaitės pasakojimą vertingais asmeniniais liudijimais. Tačiau apie Impulevičiaus nusikaltimus savo memuaruose jis nerašė. Buvusio Lietuvos prezidento oficialioje biografijoje karo periodas apsiriboja dviem sakiniais: ,,Antrojo pasaulinio karo metu jis dalyvavo judėjime už Lietuvos nepriklausomybę. Valdas Adamkus kartu su savo tėvais pabėgo į Vokietiją 1944 metų liepą“.

Apie įvykius prieš šį pabėgimą Baltarusijos teisėsaugos atstovai panoro sužinoti išsamiau. Ir gegužės mėnesį jie kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą su prašymu apklausti Adamkų.

,,Nacizmas ir genocidas neturi senaties termino, ir asmenys( prisidėję pe karinių nusikaltimų vykdymo-RuBaltic.ru pastaba), turi būti nubausti. Dėl to mes rengiame konkrečius duomenis, kuriuos išsiusime įvairių šalių teisėsaugos žinyboms, tikėdamiesi, kad šios žinybos imsis tam tikrų procesinių priemonių ir apklaus dar gyvus nacistinius nusikaltėlius. Toliau yra pasirinkimas : arba teisti juos tose šalyse, arba išduoti mums, arba perduoti bylų svarstymą tarptautiniam tribunolui“-tokią poziciją visai neseniai išsakė generalinis prokuroras A.Švedas.

Adamkaus klausimu atsakymo iš Lietuvos nėra iki šiol. Ka gi, suprantama, Baltarusijos generalinė prokuratūra pastatė kolegas iš kaimybinės šalies į nepatogią padėtį.

Apklausti buvusį prezidentą pagal ,,neligitimaus režimo“ užklausą tiesiog neįmanoma. Tačiau visiskška atsiriboti nuo Minsko žvelgiant iš viešujų ryšių linijos vėlgi nenaudinga. Jei Adamkus be nuodėmių, tai kodėl gi jis negali pateikti Švedui atsakymų į konkrečius klausimus, kurie domina Baltarusijos prokuratūrą? Aišku, būtų gerai publikuoti apklausos stenogramą, tikrai tokia stenograma bus plačiai skatoma ir Lietuvoje, ir Baltarusijoje.

Kokius būtent klausimus norima užduoti Adamkui ? Generalinis prokuroras A. Švedas išvardijo klausimus neseniai duotame interviu : ar eks-prezidentass davė priesaiką fašistiniam Reichui? Ar jis savo noru įstojo į baudžiamojo SS bataliono gretas? Koks buvo jo bendravimo su ,,Minsko mėsininku“ pobūdis?

Žinoma, Adamkus gali vykdyti savo liniją, atsakydamas į klausimus. Tačiau bet kuriuo atveju jam teks prisiminti ,,tamsujį“ savo biografijos laikotarpį.

Bet kokia Lietuvos reakcija ir atvira Adamkaus pozicija dėl Baltarusijos užklausos-tai ėjimas link pralaimėjimo.

Be to, nesunku suvokti, kaip gali vystytis baudžiamosios bylos eiga. Bet kuriuo mementu buvęs Lietuvos prezidentas gali tapti įtariamuoju, o po to kaltinamuoju, gali būti nuteistas už akių.Ypač jei Baltarusijos teisėsaugos atstovai ras svarbius duomenis.

,,Liudininkų yra nemažai. Mes jau apklausėme virš keturis tūkstančius žmonių. Ir tyrimas tęsiasi.... Tai liudininkai Baltarusijos teritorijoje. Ir kitose valstybėse : tiek potarybinėje erdvėje, tiek ir dar kitose šalyse, tokių liudininkų yra nemažai. Tai jau sekantis mūsų tyrimo etapas“-pareiškė Andrejus Švedas.

Ir egzistuoja galimybė, kad kai kas iš tūkstančių liudininkų prisimena 18-metį Valdemarą Adamkevičių iš ,,Minsko mėsininko“ komandos.

Dar viena svarbi aplinkybė: šiais metais Baltarusija planuoja kreiptis į tarptautinį tribunolą, rengiamas pirmasis dokumentų paketas dėl kreipimosį į šią instanciją.

Beveik nėra abejonių, kad krepimasis bus atmestas. Ir Generalinė prokuratūra tai puikiai supranta. Tačiau Švedas ir jo pavaldiniai ir nekelia uždavinio patraukti išgyvenusius budelius į realią baudžiamąją atsakomybę. Reikia kelti į viešumą koloborantų temą, priminti pasauliui apie tai, kokiose šalyse gyvena budeliai, tarnavę Hitleriui. Ir kas svarbu-kur jie sugebėjo iškilti ir tapti ryškiais politiniais lyderiais.