Politika Politika

„Kovokite prieš valdžią!“ — Lietuvos tėvai pradininkai ragina liaudį išeiti į gatves

Vaizdo šaltinis: BaltNews.lt
 

„Lietuvos liaudis ant kraštutinumo ribos“. „Taip daugiau negalima gyventi“. „Lietuva tapo totalitarine valstybe“. Tokias mintis paviešino laisvės kovotojai – Nepriklausomybės Akto signatarai ir „Sąjūdžio“ veteranai. Jų manymu, lietuviai vėl turi vienytis po „Sąjūdžio“ vėliavomis kovoje prieš korumpuotą valdžią.

 

GANA  KENTĖTI

Lietuvoje kyla nauja protestų banga, galinti išjudinti visą šalį. Šį kartą visuomenės pasipriešinimą inicijuoja Antrosios Lietuvos Respublikos pradininkai. Tie patys, kurie beveik prieš 30 metų ragino tautą eiti į aikštes, kovoti prieš „sovietinius okupantus“ bei už teisę gyventi laisvoje ir nepriklausomoje šalyje.

Jų žodžiais, šiandien visa valdžios politika nukreipta prieš eilinius piliečius. „Valdžią šalyje užgrobė oligarchai ir korumpuoti politikai, aptarnaujantys tuos oligarchus“, — teigia protestų iniciatoriai. Lietuva — priklausoma valstybė. Lietuva — mirštanti šalis. Lietuva neturi ateities. Tai pagrindiniai signatarų ir nepriklausomų politikų skambių pareiškimų akcentai.

„Tautos tėvų“ logika visiškai suprantama. Praeito amžiaus pabaigoje jie geraširdiškai tikėjo laisvės idealais, šviesia ir laiminga nepriklausomos Lietuvos ateitimi. Jie ragino liaudį kilti į barikadas, jie gyveno viltimis, ir žmonės jais patikėjo.Tada šimtai tūkstančių lietuvių tapo jų pasekėjais ir išsikovojo teisę būti nepriklausomi.

Deja, po dešimtmečių laukimų visos viltys ir svajonės tapo niekais. Lietuva sparčiai sensta, Lietuva lėtai miršta. Lietuvą masiškai palieka geriausi žmonės, Lietuvos ekonomika pasmerkta žūti, gyventojai iš savo namų dumia į užsienį darbo ir padoraus atlyginimo ieškoti, pensininkai nepajėgia pragyventi iš tų pensijų, kurias jiems moka valstybė.

O tuo tarpu valdžia nuduoda nepastebinti problemų. Ji kalba apie laimėjimus, sugalvoja naujas rinkliavas, varo jaunimą į kariuomenę, parduoda šalį užsienio bankams, smaugia mažojo verslo atstovus ir vidutinę klasę.

Nepriklausomybės Akto kūrėjai, o su jais ir kovos dėl tautinio atgimimo pradininkai, ragina žmones nelaukti išmaldos iš valdžios rankų. Dėl savo teisių reikia patiems kovoti.

Dalia Grybauskaitė laiko Lietuvos nepriklausomybės AktąDalia Grybauskaitė laiko Lietuvos nepriklausomybės Aktą

NAUJASIS  TOTALITARIZMAS

Pagrindiniai šios naujos „Atgimimo bangos“ šalininkai — Zigmas Vaišvila, Rolandas Paulauskas, Vytautas Radžvilas, Vytautas Čepas ir buvęs prezidentas Rolandas Paksas. Pastarasis atlieka pagrindinį vaidmenį. Būtent jis, neseniai kreipdamasis į tautą, pasakė, kad Lietuva tampa totalitarine valstybe, kurioje nėra vietos žodžio laisvei.

„Ar įmanoma šiandien mūsų šalyje vesti atvirą pokalbį apie politinius sprendimus, kurie yra reikšmingi visuomenei, jei didžioji visuomenės dalis privalo tenkintis pasyvaus stebėtojo vaidmenimi?

Šiandien Lietuvoje neįmanoma bet kokia valdžios kritika, jeigu ji nesurežisuota pagal saviškių standartus.

Priešingu atveju, pareiškę, jog pilietiškai nepritaria politinei elito linijai, žmonės rizikuoja tapti specialiųjų tarnybų ir kitų teisėtvarkos įstaigų stebėjimo objektais. Jus pastoviai gali persekioti ikiteisminiais tyrimais arba kitomis procedūromis.

Kalbėti apie įstatymo viršenybę, nekaltumo prezumpciją arba prokurorų nepriklausomybę — beviltiškas lošimas kortomis“, — teigia Rolandas Paksas.

Rolandas PaksasRolandas Paksas

TEISĖ  BŪTI  NEPRIKLAUSOMU

Tokios nuomonės prisilaiko ir Zigmas Vaišvila. Prieš 30 metų jis stovėjo prie lietuviškosios nepriklausomybės ištakų ir atgimstančios Respublikos įtvirtinimo. Jis aktyviai kovojo prieš tarybų valdžią, o paskui tapo neparankus saviškiams.

Pasak Vaišvilos, valdžią šalyje uzurpavo siauras asmenų ratas — taip vadinamas „elitas“, kuris atstumia visus su juo nesutinkančius, o tuos, kurie nebijo prieštarauti jų pilitikai, vadina išdavikais.

Vaišvila neslepia, jog jis tapo užmirštas. Ir tai padarė konservatoriai — „landsbergininkai“, uzurpuojantys visuomenės nuomonės monopoliją. Jis paverstas liaudies priešu. Praeitais metais Lietuvos specialiosios tarnybos pavadino Vaišvilą žmogumi, keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui dėl jo aštrių pasisakymų „komunistės“ Dalios Grybauskaitės atžvilgiu, raginimų bendradarbiauti su Rusija ir prieštaravimo valdžios sprendimams dislokuoti NATO karines pajėgas.

„Valdžia — ne valstybė. Jeigu anksčiau galėjome kritikuoti valdžią, tai šiandien jau negalime? Dėl to tu tampi Lietuvos valstybės priešu. Nesąmonė! Kodėl, pavyzdžiui, Suomijos užsienio reikalų ministras turi teisę pareikšti, kad Suomija saugi todėl, kad ten nėra NATO bazių?

O Lietuvos URM vadovas Linas Linkevičius tokios teisės neturi. Jis kalba antraip ir be jokių argumentų. Tai tikra propaganda. Jis su prezidente Dalia Grybauskaite savo karingais pareiškimais varo Lietuvą pavojingon padėtin. Kodėl aš šia tema negaliu išsakyti savo nuomonės?

NATO bataliono dislokavimas Lietuvoje — provokacinis veiksmas. Tai siekis „pasirodyti“, pademonstruoti nerealią jėgą, kurios kaina — vienas šūvis. Menas išvengti karo mūsų elitui nesuvokiamas“, — pasakė savo interviu vienas iš Lietuvos tėvų  pradininkų.

Zigmas VaišvilaZigmas Vaišvila

Paradoksas tame, kad Zigmas Vaišvila buvo vienas iš Lietuvos specialiųjų tarnybų ir saugumo organų kūrėjų. 1991–1992 metais jis vadovavo Valstybės saugumo departamentui. Likimo ironija: praėjus trims dešimtmečiams, jo sukurtos tarnybos ir jo išauklėti agentai medžioja jį patį.

PO  29  METŲ

Tėvai  pradininkai ir atnaujinto „Sąjūdžio“ nariai ragina tautą eiti į gatves. Kol kas protestuojama visiškai taikiai. Protestuotojai nori su valdžios atstovais dialogo ir išgirsti atsakymus, tačiau pastarieji neskuba diskutuoti.

„Jeigu valdžios tylėjimas tęsis, mes imsimės ryžtingesnių veiksmų, išvesim žmones į gatves — protestuosime“, — sako šio visuomeninio judėjimo dalyviai.

Šio pasipriešinimo dalyvių judėjimo veiklos pradžia jau akivaizdi. Gegužės pabaigoje „nepatenkintieji“ pirmą kartą po 29 metų išėjo į gatves. Anuomet jie ėjo protestuoti prieš tarybų valdžią ir reiškė lietuvių norą atkurti nepriklausomą valstybę, o šiandien jiems tenka kovoti prieš laisvos Lietuvos valdžios atstovus.

Organizacija atsiuntė į sostinę savo atstovus iš įvairių miestų, kad būtų pareikšta, jog jų netenkina dabartinė padėtis šalyje ir vyriausybės veiksmai. Taip šių metų gegužę buvo pradėta pastovi akcija „Atgimimo banga“, kurios pagrindinis tikslas, kaip ir prieš daugelį metų, — išvesti į gatves visuomenę ir kita linkme nukreipti šalies politiką.

„Sąjūdis“ — visuomeninė politinė organizacija, vadovavusi Lietuvos TSR pasitraukimo iš TSRS sudėties procesui„Sąjūdis“ — visuomeninė politinė organizacija, vadovavusi Lietuvos TSR pasitraukimo iš TSRS sudėties procesui

Oficialiame visuomeninio judėjimo pareiškime sakoma: atnaujintas „Sąjūdis“ kviečia kovotojus už laisvę, inteligentiją, kaimo žmones, jaunimą, dvasininkus, profsąjungų aktyvistus ir visus, kuriems rūpi Lietuvos likimas, visuomeniškai diskutuoti.

Atskiras kvietimas adresuotas prezidentei ir prezidentūros darbuotojams, Seimo nariams ir politikams. 

Kaip buvo pasakyta RuBaltic.Ru korespondentui organizacijos Vilniaus skyriuje, „deja, lietuvių tautos sąžinės ir garbės neparėmė nei Seimo nariai, nei plačioji visuomenė, tačiau tai tik veiklos pradžia. Kad valdžia mus parems, nelabai tikimės, bet žmonės, kaip ir anksčiau, bus su mumis“.

KREIPIMASIS  Į  PREZIDENTĘ

„Sąjūdiečiai“ nori būti išgirsti. Jie pasirengę dialogui su valdžia. Jų tikslas — organizuoti plačią diskusiją skausmingiausiais klausimais. Lietuvos intelektualų vadovas — „Sąjūdžio“ lyderis filosofas ir profesorius Vytautas Radžvilas net pasiuntė oficialų kreipimąsi prezidentei Daliai Grybauskaitei. Jame jis reikalauja keisti Lietuvos ekonominės ir socialinės politikos vektorių, nes šiandien labiausiai kenčia eiliniai piliečiai.

Intelektualai inicijavo parašų rinkimą, nes mano, jog liaudies balsas bus išgirstas tik tuomet, kai kreipimasis į valdžią bus gausiai paremtas.
Vytautas RadžvilasVytautas Radžvilas

Pats Vytautas Radžvilas pabrėžia, jog apie šį kreipimąsi mažai kas žino, nes žiniasklaida šio dokumento egzistavimą arba visiškai nutyli, arba pateikia tik ištraukas.

„Nors kai kurios žiniasklaidos priemonės ir paminėjo kreipimąsi, tačiau bendrai oligarchų valdoma spauda stengiasi nutylėti šį faktą arba sumenkinti jo reikšmę“, — sako profesorius Radžvilas.

Jis nepuola neviltin ir primena, jog informatorių tinklas savo laiku pradėjo pralaužti Lietuvos TSR informacinę blokadą ir cenzūrą, ir tikisi, jog panašus tinklas pramuš ir šių dienų informacinę blokadą.

SKAUDŪS  SKAIČIAI

Naujos „Atgimimo bangos“ aktyvistai ragina liaudį pabusti ir suprasti, kad pokyčiai šalyje galimi tik tuo atveju, jei žmonės nepabijos susivienyti ir atvirai išreikšti savo nepasitenkinimą. Valdantieji imsis ką nors veikti tik tuomet, kai pajus pavojų. Iki tol pokyčiai neįmanomi.

„Valdžion patekusios politinės partijos net nesusimąsto, kas pas mus dedasi... Žmonės bėga iš Lietuvos ne todėl, kad nėra darbo. Bėga nuo socialinės nelygybės, nuo žemo gyvenimo lygio, nuo valdžioje sėdinčių abejingumo jų atžvilgiu“, — teigia vienas iš „Sąjūdžio“ pradininkų Vytautas Čepas.

Vytautas ČepasVytautas Čepas

Kaip buvo skelbta anksčiau, pagrindinė Lietuvos gyventojų masiškos emigracijos priežastis — nedarbas ir menki atlyginimai. 2016 metais išvykimą iš šalies deklaravo 51 tūkst. žmonių — 6,4 tūkst. (14,5 proc.) daugiau, nei 2015 metais. Šių metų pradžioje Lietuvoje pastoviai gyveno 2 mln.849 tūkst. žmonių — tai 39,2 tūkst. (1,4 proc.) mažiau, nei prieš metus.

Tokiu būdu, emigracija tapo masišku reiškiniu. Neoficialiais statistikų duomenimis, kas valandą iš šalies išvyksta 4-5 žmonės. Per parą — 100-120.

O tuo metu JT Ekonomikos ir socialinių klausimų departamentas prognozuoja, kad Lietuvos gyventojų išvykimo greitį 2017 metais sudarys 125 žmonės per dieną.

Paskutinieji Eurostato duomenys apie situaciją Lietuvoje liudija: 29 proc. gyventojų atsidūrė ant skurdo ribos — ir padėtis šalyje nesikeičia jau aštuoneri metai. Ir tuo metu Lietuva stabiliai laikosi tarp ES rekordininkių pagal skurdžius atlyginimus gaunančių darbuotojų skaičių.

Nepaisant to, kad minimalus atlyginimas jau pasiekė 380 eurų, jis yra vienas iš mažiausių Europoje, o tuo metu kainos auga sparčiau, nei atlyginimai. Visuomenės nuomonės apklausos rodo: 59 proc. lietuvių teigia, jog gyvenimo lygis šalyje nuolat blogėja.

Valdžia skelbia ekonomikos pasiekimus, tai kasmet argumentuodama BVP augimu. Tačiau kvalifikuoti ekonomistai ir analitikai prognozuoja Lietuvos ekonomikos griūtį. Neseniai apie tai atvirai pareiškė pats Centrinio banko vadovo pavaduotojas Raimondas Kuodys. Jo žodžiais, ekonomika atsidūrė agonijos stadijoje, o BVP augimas neatspindi realių tendencijų.

Raimondas KuodysRaimondas Kuodys

Atsižvelgdamas į masišką emigraciją, žemą gimstamumą ir regionų tuštėjimą, jis prognozuoja šalies išmirimą. Po 20-30 metų Lietuvoje liks tik trys miestai: Vilnius, Kaunas, dalinai Klaipėda. Didžioji Lietuvos teritorijų dalis taps dykviete be žmonių.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: