3-iojo Baltarusijos fronto Kontržvalgybos SMERŠ valdybos generolo leitenanto ZELENINO specialus pranešimas dėl nacionalistinės organizacijos „Šaulys“ veiklos.
Visiškai slaptai, 1944 metų rugsėjo 3 dieną.
Pagal 3-iojo Baltarusijos fronto Kontržvalgybos SMERŠ valdybos turimus duomenis tarp visų Lietuvos TSR egzistuojančių ir mūsų atskleistų nacionalistinių organizacijų okupacijos laikotarpiu labiausiai savo veikla pasižymėjo organizacija „Šaulys“.
Sovietų kariuomenės pasitraukymo gilyn metu „šauliečiai“ organizuotai puolė pasitraukiančius smulkus padalinius, žudydami Raudonosios armijos karius ir vadus.
Nustatyta, kad labiausiai savo veikla organizacija „Šaulys“ pasižymėjo Lietuvos TSR nacių okupacijos laikotarpiu.
11-osios gvardijos armijos SMERŠ skyriaus sulaikytas „šaulietis“ PAVLAITIS Germanas tardymo metu parodė:
„1941 metų rugpjūtį pagal vokiečių vadovybės įsakymą Marijampolės apskrities policija surengė masines apskrityje gyvenančių žydų gaudynes. Visa policija, įskaitant mane, buvo išsiųsta į gyvenvietes, iš kur mes išveždavome sulaikytas žydų šeimas kartu su kūdikiais, sodindavome į vežimus ir su ginkluota palyda atgabendavome į Marijampolės miestą.
Už tris operacijos dienas mūsų pastangomis buvo suvaryti apie 7700 žydų – moterų, senių, vyrų ir visų amžių vaikų.
Pasmerktus žūti sergėjo 3 dienas, nesuteikdami jiems nei vandens, nei maisto.
Trečią dieną, Šventojo karaliaus Liudviko minėjimo dieną, visi jie, apie 7700 žmonių, buvo policijos sušaudyti. Aš, kaip ir visi kiti, dalyvavau pasmerktų žūti sergėjime ir sušaudyme...“.
Pasakodamas apie Marijampolės apskrities žydų žudynių aplinkybes, 1944 metų rugpjūčio 12 dieną Pavlaitis parodė:
„Prieš sušaudymą visi pasmerkti žūti buvo užrakinti arklidėse.
... Po kalinių kratos iš jų skaičiaus išrinko fiziškai stiprus vyrus, kurie buvo priversti kasti duobes. Iš viso buvo iškastos 8 duobės, iš jų dvi – 150 metrų ilgio, 5 metrų gylio ir 4 metrų pločio, o likusios 6 duobės – 100 metrų ilgio, 4 metrų pločio bei 5 metrų gylio.
Kai visi žydai buvo priversti nusirengti ir liko tik su apatiniais, prasidėjo sušaudymas.
Pirmiausia sušaudė vyrus, atvesdami juos po 100-200 žmonių grupes.
Kai visi vyrai buvo sušaudyti, tokia pat tvarka pradėjo moterų ir visų amžių vaikų šaudymą.
Sušaudymo metų daug žmonių buvo sužeisti, juos pribaigė pavieniais šūviais, bet žymesnę jų dalį užkasinėjo gyvus, dėl ko po lavonų užkasimo žemė judėjo kelias valandas...“.