Politika Politika

Lietuva išsigando RuBaltic.Ru tarptautinio aktyvumo

Vaizdo šaltinis: lrt.lt
 

Lietuvos Valstybės saugumo departamentas paskelbė kasmetinę respublikos nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Tradicinį išmislų paradą ir paranojos triumfą šį kartą papildo Rusijos pilietinės visuomenės aktyvumo baimė. Lietuvos valdžios išsigando RuBaltic.Ru akcijos ginant Jurijų Melį ir kitas „sausio 13-osios bylos“ politinių persekiojimų aukas. Vilniuj akivaizdžiai nepriprasta, kad žmogaus teisių pažeidimais ne Lietuva kaltina Rusiją, o Rusija Lietuvą, ir tuo užsiima ne valstybė, o žmonės.

„Kremliaus propagandos skleidimą lydėjo bauginimas, juo siekta paveikti bylos tyrėjus ir teisėjus. Rusijos valdžios atstovai nedviprasmiškai viešai teigė, kad Lietuvos teismo paskelbto nuosprendžio Sausio 13-osios byloje nepaliks be atsako.
Lietuvoje vykstančius teisinius procesus buvo siekiama diskredituoti tarptautinės bendruomenės akyse. 2019 m. vasario 20 d. Briuselyje, Europos Parlamento pastate, organizuotame renginyje buvo pristatytas agresyvią Rusijos propagandą skleidžiančio informacinio-analitinio portalo rubaltic.ru tyrimas apie politines represijas Baltijos šalyse. Didžioji jo dali skirta Sausio 13-osios bylai. Dar vėliau Kremliaus agresyvią užsienio ir vidaus politiką palaikančios Rusijos nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į ESBO ragindamos atkreipti dėmesį į Lietuvoje tariamai vykdomą politinį persekiojimą”, —teigiama 2019 metų Lietuvos Valstybės saugumo departamento nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitoje.

Čia turima omeny pranešimą „Politinės represijos Pabaltijyje. Baudžiamoji justicija sergėjant Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinius režimus“, kurį RuBaltic.Ru išties pristatė Europos parlamente, o dar ir ESBO. O dar JT, ką budrios Lietuvos specialiosios tarnybos, sprendžiant iš jų paskvilio, pražiopsojo.

Šiose tarptautinėse organizacijose oficialų Vilnių atstovaujantys asmenys dalyvavo RuBaltic.Ru pristatymuose ir net keletą kartų bandė mums prieštarauti. Visa tai atrodė, tiesą sakant, apgailėtinai.

Lietuvos diplomatai nepripratę prie jų šalies kritikos tarptautinėse erdvėse.

Tai jie ten 30 metų lakštingalomis suokė apie „sovietinę okupaciją“, Molotovo–Rybentropo paktą ir Rusijos opoziciją. O kai tose tarptautinėse erdvėse Rusijos visuomenininkai ir žurnalistai ėmė kalbėti apie disidentų ir politinių kalinių Lietuvoje persekiojimą, jos atstovai patyrė šoką ir todėl elgėsi tiesiog kvailai.

Pavyzdžiui, Lietuvos atstovė Europos parlamente leptelėjo, jog kažkaip keista kalbėti apie kažkokius 2-3 kitaminčių Lietuvoje persekiojimus po kančių 130 tūkstančių lietuvių, kuriuos Stalinas ištrėmė į Sibirą. Tai yra, klykiant apie tai, kaip „Kremliaus propaganda šmeižia“ europietišką demokratinę respubliką, kitaminčių persekiojimas Lietuvoje lyg ir neneigiamas.

Dar toliau nukeliavo Lietuvos atstovė ESBO, ryžtingai pareiškusi, kad Rusijos nekomercinių organizacijų skleidžiamas melas — tiesa, ir Lietuvoje tikrai ribojama žodžio laisvė kai kuriomis istorinėmis temomis. Kam nepatinka jų teisių apribojimas, lai kreipiasi į teismą.

Taigi nenuostabu, jog Lietuvos oficialiems veikėjams nepasiruošus atremti smūgį ir nesugebant prieštarauti dėl pateiktų faktų, RuBaltic.Ru tarptautinį aktyvumą VSD pripažino grėsme nacionaliniam saugumui.

Susidūrimas su realia Rusijos pilietine visuomene, kuri gina užsienyje gyvenančių tėvynainių teises, tapo Lietuvai labiau nemaloniu netikėtumu, nei susidūrimas su išgarsintu Kremliumi.

„Asmenys, prisilaikantys radikalių pažiūrų ir veikiantys Kremliaus interesais, organizavo Lietuvoje ir užsienyje šalies „politinių kalinių“ palaikymo akcijas. Peticijos, straipsniai, vaizdo įrašai, nukreipti prieš tariamą politinį persekiojimą, buvo aktyviai platinami internete, ypač populiariausiuose socialiniuose tinkluose“, — rašo VSD.

Taip Lietuvos specialiosios tarnybos savo paukščių kalba pasakoja apie RuBaltic.Ru Jurijaus Melio palaikymo akciją — palaikymo sunkiai sergančio Rusijos karininko, kurį Lietuvos valdžios nutarė paversti „kraštutiniu“ byloje dėl žmonių žūties prie Vilniaus televizijos bokšto ir skyrė 7 laisvės atėmimo metus pagal straipsnį „kariniai nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui“ už tai, kad Melis švietė tanko žibintais ir triskart iš patrankos šovė tuščiomis į orą.

Vaizdo kreipimaisi į Jurijų Melį, linkint jam sveikatos, sielos jėgų ir ištvermės, kai tarp autorių buvo Valstybės dūmos ir Europos parlamento deputatų bei eilinių kaliningradiečių — nė už ką persekiojamo karininko žemiečių, buvo įrašyti RuBaltic.Ru paraginus. Tai iš esmės buvo liaudies akcija, kurioje savo poziciją Lietuvos veiksmų atžvilgiu pademonstravo ne Rusijos URM, o vietos gyventojai.

Lietuvos valdžių užgaidas akivaizdžiai nekalto žmogaus atžvilgiu sutelkė tą Rusijos pilietinę visuomenę, prie kurios Vilnius priskyrė tuos „laisvės mylėtojus“, kuriuos tos pačios Lietuvos specialiosios tarnybos kartą pusmetyje suveža į Laisvos Rusijos forumą. To išdavoje pilietinė iniciatyva Lietuvos grėsmių sąraše atsidūrė greta Baltijos karinio jūrų laivyno karinio potencialo stiprinimo.

Atvira, visuomeniškai aktyvi ir žmogaus teises pasaulyje ginanti Rusija Lietuvai tapo daug pavojingesnė nei ta apsamanojusi, totalitarinė, kraujo trokštanti Rusija, kokia ją 30 metų lietuviams vaizdavo valdžios propagandistai.

Ne veltui šioje VSD ataskaitoje atskiras skyrius skirtas Rusijos eksperimentui su nemokamomis elektroninėmis vizomis. Lietuviams, žinoma, kategoriškai nerekomenduojama lankytis Kaliningrado srityje ir kituose RF regionuose pagal supaprastintą vizų režimo programą. Ko čia abejoti — juk elektroninių vizų dėka lietuviai pamatys tikrąją Rusiją, o ne tą, kurią jiems sugalvojo valdžia.

Lietuvos valdančiajam režimui ta Rusija, kurią jis išsigalvojo ir kuria jis gąsdina visus Lietuvoje ir už jos ribų, būtų daug saugesnė ir naudingesnė, nei tikroji Rusija. Nuo viso pasaulio izoliuota, atsilikusi, purvina, gyvenanti svajonėmis apie agresijas ir aneksijas; tokia Rusija pateisintų režimo, sukurto ant rusofobijos pamatų, egzistavimą. Į tokią Rusiją pačios Lietuvos valdžios organizuotų demo-išvykas.

Ir todėl Rusija, atverianti pasauliui savo sienas, švari, su geriausiu pasaulyje internetu ir neabejinga pilietine visuomene atima iš rusofobų režimo prie jo sienų bet kokią prasmę.

Grėsmių Lietuvos ir lietuvių saugumui dėl kaimynystės su Rusija nėra jokių. O štai Lietuvos valdžioms, pagal kurių interesus sukurptas VSD pranešimas, iškyla didžiulė rizika.

 

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: