Politika Politika

Per merginą pervažiavo tankas — lūžių nenustatyta: melas apie 1991 metų sausio 13-osios įvykius Lietuvoje

Vaizdo šaltinis: bukdetektyvas.lt
0  

Lietuvių chirurgas Kęstutis Vitkus sausio 11 dieną davė interviu kažkokiai Evelinai Ustinavičiūtei. O sausio 12 dieną jis apsireiškė Lietuvos TV ekranuose fone prie Seimo pastato liepsnojančių laužų ir papasakojo, kaip 1991 metų sausio 13-osios naktį sandėliavo žuvusių prie Vilniaus televizijos bokšto lavonus ligoninėje po laiptais, o paskui nukentėjusiems siuvo rankas ir kojas. Vitkaus pasakojimas — parodymai kaltinimo, kuris turi patvirtinti tarybinių kariškių kaltę sausio 13-osios naktį žudant žmones. Tačiau chirurgo liudijimai — melas nuo pradžios iki galo (tęsinys. Pradžia čia).

Taigi paanalizuosime Vitkaus prisiminimus. Jis papasakojo apie Kęstutį Briedelį, kuris neva patyrė daug sužalojimų nuo tanko patrankos tuščio šūvio.

„Jis nukentėjo nuo pirmųjų tankų patrankų šūvių. Visas apdegęs, veidas smarkiai pajuodavęs paraku, lyg keptuvė išpaišytas, plaučiai atmušti, nepajėgia kvėpuoti, trachėjoje vamzdelis, atitrūkusi tinklainė — nieko nemato, visiška kontūzija, visur kraujas. Suprantu, kad man nėra kas veikti...”

Iš šių žodžių reikia suprasti, jog chirurgas Vitkus priėjo išvados, kad Briedelio laukia neišvengiama mirtis, ir paliko jį be pagalbos. Tačiau žinoma, jog jis liko gyvas!

Lietuvių separatistas „didvyriškai sustabdo” stovintį tarybinį tanką — sausio 12–13 naktis. / Nuotr.: specnaz.ruLietuvių separatistas „didvyriškai sustabdo” stovintį tarybinį tanką — sausio 12–13 naktis. / Nuotr.: specnaz.ru

Oficialiais duomenimis, kuriuos Lietuvos prokurorai 1991 metais pranešė tarybiniams kolegoms, sausio 13-osios naktį 48 žmonės buvo sužeisti šaunamasiais ginklais, 550 pareiškė patyrę akustines traumas nuo tankų patrankų tuščių šūvių.

Tanko patrankos tuščias šūvis sukelia 140 decibelų garsą. Ausų membrana plyšta tik tankų patrankoms šaudant koviniais užtaisais, kurių sukeliamas garsas — apie 210 decibelų. Nuo tokio šūvio tikrai gali plyšti ausų membrana, jei žmogus stovi greta tanko. Tačiau tokių šūvių prie televizijos bokšto ir Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pastato nebuvo.

Medicina dar neturi prietaiso, kuriuo būtų galima nustatyti žmogaus apkurtimo laipsnį. Čia svarbiausia faktas, kaip žmogus girdi arba negirdi.

Yra žinoma, jog nė vienas tarybinis kariškis arba draugovininkas, buvęs greta tanko, kuris šaudė tuščiais užtaisais, nesikreipė pas gydytojus dėl sutrikusios klausos.

Užtat 550 1991 metų mitingo prie televizijos bokšto dalyvių pareiškė Lietuvos gydytojams, kad jie pradėjo blogai girdėti. O 2012 metais tokių apkurtusių žmonių skaičius jau siekė tūkstantį.

Nuotr.: specnaz.ruNuotr.: specnaz.ru

Kaltinamajame akte pranešama: „A“ grupės kariškiai, prie LRT radijo pastato panaudoję šviesos garsinius sprogstamuosius užtaisus, Briedelį smarkiai suluošino: plėštinės žaizdos ir veido, odos, krūtinės, pilvo ir gaktos, klubų ir blauzdų, rankų plaštakų sumušimai su veido odos impregnavimu suodžiais (paraku) ir galvos plaukų nudegimais...“

Tai yra Vitkus net nepatikslino, nuo ko Briedelis patyrė tiek traumų. Puikus chirurgas!

Yra žinoma, jog „Alfos“ kariai buvo apginkluoti šviesos garsinėmis granatomis. Bet jos buvo gaminamos ne tikslu mechaniškai skeveldromis nukauti priešą, o jį neutralizuoti padarant akustinį (garsinį) ir šviesos poveikį, dėl ko žmogus patiria šoką.

Lietuvos kariūnai, veikę prie LRT pastatų, turėjo savadarbius sprogstamuosius užtaisus, kurių gamybos technologiją jiems pateikė buvęs lietuvių kilmės amerikiečių „žaliasis beretas“ Andrius Eiva–Eitavičius.

Toks užtaisas akivaizdžiai sprogo greta Briedelio, dėl ko jis patyrė daugybę traumų. Yra žinoma, jog LRT radijo pastato prieangyje savadarbis sprogstamasis užtaisas sprogo po Alvydo Kanapinsko striuke. Ir sprogo jis tarp striukės ir megztinio. Tai buvo gerai matoma nuotraukoje, kai Kanapinskas lavoninėje buvo nurengiamas. Kanapinsko striukės skivytai buvo nukreipti į viršų, o megztinio gabalai įsprausti į žaizdą krūtinėje.

Alvydas Kanapinskas neva nukentėjo nuo „šviesos garsinių sprogstamųjų užtaisų”, kuriuos panaudojo „Alfos” grupės kariai. / Nuotr.: specnaz.ruAlvydas Kanapinskas neva nukentėjo nuo „šviesos garsinių sprogstamųjų užtaisų”, kuriuos panaudojo „Alfos” grupės kariai. / Nuotr.: specnaz.ru

Tas nuotraukas tardytojas R.Judickas rodė draugovininkui Aleksandrui Bobyliovui, apkaltintam Kanapinsko nužudymu. Kai šis argumentuotai paaiškino Judickui, kad nuotraukos patvirtina jo nekaltumą, jos tuoj pat dingo iš Bobyliovo ir kitų įtariamųjų baudžiamųjų bylų medžiagų.

Tokio savadarbio sprogstamojo užtaiso aukomis prie keturių aukštų LRT radijo pastato tapo ne tik Briedelis ir Kanapinskas, bet ir kapitonas desantininkas Jevgenijus Gavrilovas. Pastarasis, sprogus savadarbiam užtaisui, vos neprarado kojos.

Yra žinoma, jog du tokius užtaisus lietuviškieji kariūnai susprogdino televizijos bokšte. Keli tokie nesprogę užtaisai ten buvo aptikti. Tai akivaizdus liudijimas, jog sausio įvykių išvakarėse kariūnai gamino savadarbius užtaisus.

Loreta Asanavičiūtė

Paskui Vitkus prisiminė Loretą Asanavačiūtę, kuri į „Raudonojo kryžiaus“ ligoninę buvo atvežta viena iš pirmųjų:

„Paliečiau kojas — oda apdegusi, ant jų tanko vikšrų pėdsakai. Tada paliečiau dubens dalį, o ten lyg kruopų maišas — ją visiškai sutraiškė vikšras. Ji dar kalbėjo, pasakė adresą. Sušnabždėjo: „Ar aš gyvensiu?“ Aš supratau, kad jos pilvas sutraiškytas ir kad jos niekas neišgelbės. Klaikus organizmo šokas, vidinis kraujavimas. Kuo daugiau įpilti skysčio, kraujo pakaitalo, tuo labiau kris spaudimas, ji uždus ir numirs. Loreta numirė.“

Karo lauko chirurgas Vitkus pareiškė, jog Asanavičiūtės kojos buvo apdegusios ir ant jų matėsi tanko vikšrų pėdsakai. O štai ant Loretos klubo sąnarių, per kuriuos neva pervažiavo 58 cm pločio tanko vikšras, to vikšro pėdsakų Vitkus nepastebėjo. Tačiau, palietęs dalį dubens, jis suprato, jog ta dalis —lyg kruopų maišas.

Prieš savo interviu Vitkui vertėjo pažiūrėti Broniaus Talačkos vaizdo filmą, kuriame Asanavičiūtę matome „Raudonojo kryžiaus“ ligoninės priimamajame, kai jos kūnas nuo palatos lovos buvo perkeliamas ant vežimėlio, kuriuo turėjo būti nugabentas į lavoninę. Loretos kūnas anatomiškai buvo visiškai sveikas, be jokių tanko vikšrų pėdsakų.

Ant merginos klubų tik matėsi kruvini plėštiniai įdrėskimai — žaizdos nuo galų trūkusios vielinės tvoros, prie kurios ją buvo prispaudusi šarvuota mašina.

Stebina, jog tos žaizdos ant Asanavičiūtės klubų, kurios atsirado smigus trūkusios tvoros vielų galams, beveik dviejų valandų trukmės chirurginės operacijos metu nebuvo sutvarkytos ir kraujavo net mirties metu — ji mirė praėjus po operacijos 2 valandoms 40 minučių.

Galimai neatstatomą kraujo kiekį Asanavičiūtė prarado ne tik dėl vidinio kraujavimo, bet ir kraujuojančių žaizdų. Kyla įtarimas, kad ji turėjo būtinai mirti kaip užvažiavusio tanko auka.

Prieš išvažiuojant nuo televizijos bokšto Greitosios pagalbos mašinai nežinomas vyriškis priėjo prie joje gulėjusios Loretos ir jai suleido neva širdį stiprinančių vaistų. Šio fakto prokurorai netyrė. Medikų žodžiais, Asanavičiūtei galimai buvo suleistas antiaguliantas, neleidžiantis krešėti kraujui, kas galėjo paskatinti kraujavimą ir mirtį.

Asanavičiūtės ligos istorijoje nebuvo nurodyti lūžiai dubens, klubų ar kitų kaulų. Lūžių nebuvimas neužfiksuotas ir chirurginės operacijos metu.

Štai ištrauka iš šios operacijos aprašymo: „Buvo prapjauta Asanavičiūtės L. pilvo sritis. Dubenyje ir kairėje strėnų pusėje aptiktos hematomos. Perrištos dvi klubų arterijos, išorėn išvestas gofruotas vamzdelis. Gilios plėštinės žaizdos tarpvietėje su vietomis apnuogintu kaulu užtampuotos. Operacija tęsėsi iki 4 val. 20 min.“ (b.b. Nr. 10-09-057-96, b.t. 3, b.l. 154 – 172).

Pasirodo, jokių „kruopų“ kaulų vietoje, operuojant Asanavičiūtę, nebuvo aptikta.

Titas Masiulis

Duodamas interviu Vitkus prisiminė, jog po Loretos buvo atvežtas Tito Masiulio lavonas. Praeitame straipsnyje buvo aprašyta nuotrauka, kurioje Masiulis ir Viktoras Šatskich guli ligoninėje ant grindų.

Tačiau Vitkaus interviu nėra pastraipos apie Masiulio sužeidimus. Turbūt todėl, kad jis buvo nužudytas dviem taikliais šūviais. Šaudė į Masiulį du žudikai, stovėję kairėje ir dešinėje. Viena kulka smigo iš priekio į krūtinės ląstą, į širdies sritį, kita — į nugarą, taip pat į širdies sritį.

Labai profesionalus nužudymas, kurio trumpos atakos metu negalėjo atlikti nei „Alfos“ kariai, nei desantininkai.

Viktoras Šatskich ir Titas Masiulis ant „Raudonojo kryžiaus” ligoninės grindųViktoras Šatskich ir Titas Masiulis ant „Raudonojo kryžiaus” ligoninės grindų

Judėjimo „Vienybė“ lyderis Valerijus Ivanovas mano, jog vietoj Masiulio nužudytas turėjo būti jis. Ši versija atrodo įtikinama, nes Masiulis buvo gana panašus į Ivanovą ir patamsėse prie televizijos bokšto juos buvo galima lengvai supainioti.

Socialistinis judėjimas „Vienybė“, apjungęs Lietuvoje rusus, lenkus ir lietuvius, landsbergininkams buvo tapęs kaulu gerklėje. Neveltui visus Lietuvos Komunistų partijos/TSKP veikėjus Landsbergis savo knygose vadina „jedinstvenikais“.

Prisiuvo koją

Savo interviu Vitkus baigė pasakojimu apie fantastiškas operacijas, kurias jis neva atliko sausio 13-osios naktį.

Mūsų herojus prisiminė, jog po to, kai nukentėjusieji buvo šiek tiek surūšiuoti, jis nuėjo į operacinę.

„Operuoti reikėjo nedelsiant. Nukentėjusieji buvo kontūzyti, su peršautomis blauzdomis, pėdomis, rankomis, kūno audiniai buvo išplėšti tomis kulkomis su perstumtais centrais <...>. Teko operuoti moterį, kurios koja buvo visiškai sutrupinta ir kabojo tik ant sausgyslių. Ištraukiau tokį blauzdikaulį iš kitos jos kojos blauzdos, persodinau į sutrupintos kojos blauzdą. Paleidau kraujotaką, ir paskui ta moteris vėl vaikščiojo savo kojomis. Akivaizdu, jog tokia rekonstravimo operacija buvo atlikta ne tik tą naktį, bet ir vėliau“.

Šio rašinio autorius neturi medicininio išsilavinimo, tačiau puikiai supranta: atgaminti ant sausgyslių kabančią koją dabartinė chirurgija dar nepajėgi. O 1991 metais tuo labiau negalėjo to padaryti.

Papasakoti apie tokią fantastišką operaciją Vitkaus paprašė Lietuvos generalinės prokuratūros falsifikatoriai, juk sausio 13-osios byloje figūruoja panašūs Loretos Tručiliauskaitės parodymai. Neva sausio naktį ant jos kojos užvažiavo tankas, pastovėjo, apsisuko ir nuvažiavo.

Yra žinoma, kad toje vietoje, kur apsisuka tanko vikšrai, lieka tik kraujo dėmė. Tačiau Lietuvos prokurorai Tručiliauskaitės parodymus pripažino pagrįstais.

Tačiau 1997 metais į teismo posėdį minėto Ivanovo byloje Tručiliauskaitė atėjo net be lazdelės. Tada Ivanovas pateikė jai atitinkamus klausimus, po kurių dama pravirko ir apleido posėdžių salę. Šį Tručiliauskaitės fantastišką atėjimą savo kojomis į teismą ir bandė paaiškinti chirurgas Vitkus.

Į baudžiamąją bylą dėl susidūrimo prie Vilniaus televizijos bokšto, nuosprendžiai kurioje bus paskelbti vasario 18 dieną, prikaišiota falsifikavimo rinkinių, sumanymų ir tokių absurdiškų parodymų, kuriuos pateikė Tručiliauskaitė ir „chirurgas“ Vitkus.
Turbūt Dievas atėmė iš landsbergininkų protą, jeigu jie nesugeba net sumeluoti taip, kad melas būtų panašus į tiesą.
Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis:
Aptarimas ()