Lietuvos valdžia dvejus migracinės krizės mėnesius elgėsi kaip višta nukirsta galva, lakstanti po kiemą. Savo elgesiu ji parodė fatalų nesugebėjimą valdyti krizės sąlygomis, o iš jų antikrizinių sprendimų kvatojosi visi stebėtojai. Analitinis portalas RuBaltic sudarė kvailysčių, kurias per praėjusią savaitę padarė Lietuvos vadovybė, reitingą.
5 vietą
Migrantų įkurdinimas slapta nuo vietinių gyventojų
Po to, kai vietiniai gyventojai, protestuodami prieš neprašytų „svečių“ iš Azijos ir Afrikos įkurdinimą, pradėjo mitinguoti ir blokuoti kelius, Lietuvos valdžia nesugalvojo nieko gudresnio, kaip užslaptinti migrantų buvimo vietas. Arabus ir afrikiečius susigalvojo pervežinėti į laikino įkurdinimo stovyklas naktimis, slepiant nuo vaizdo įrašų kamerų bei gyventojų.
Atsižvelgiant į anksčiau anonsuotą planą pastatyti 40-čiai tūkstančių migrantų palapinių miestelį, tokio miestelio buvimo vietos įslaptinimas atrodė labai įspūdingai.
Lietuvos valdžia tikėjosi nuslėpti nuo vietinių gyventojų ištisą naują rajono centrą, kartu su tuo, atsižvelgiant į šalies dydį, pakankamai stambų. Tikimybė, jog lietuviai tokį arabų miestą ne aptiks, buvo maždaug tokia pati, kaip ir tikimybė, jog pasiseks jame sulaikyti arabus.
Tai yra lygi nuliui.
4 vieta
Užuominos apie vietinių gyventojų nelojalumą
Apėmusios Lietuvos pietryčius panikos dėl svetimšalių invazijos sąlygomis šalies vadovybė susigalvojo aiškinti natūralų gyventojų pasipiktinimą jų nelojalumu ir antivalstybine veikla.
„Šie veiksmai yra gerai organizuoti. Kaip žinia, proteste dalyvaujančių žmonių didžioji dalis buvo ne vietos gyventojai, tai buvo ne bendruomenės atstovai. Gerai suplanuota, gerai suorganizuota akcija prieš valstybę“, – pareiškė Lietuvos Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė apie vietinių gyventojų bandymus blokuoti kelius ir neleista pas save sunkvežimių su arabais.
Po tokio pareiškimo Lietuvoje pradėjo sklisti kalbos, jog šalies pietryčiuose pagrinde gyvena etniniai lenkai, ir jie protestuoja, kadangi yra nusistatę prieš Lietuvą.
Nežiūrint į akivaizdų tokių spėlionių kvailumą, jos iki šiol vyrauja. Kaip Lietuvos lenkų lyderis Valdemaras Tomaševskis nesiteisintu, jog jo partija jokių mitingų ne organizavo, jam vis viena primena Georgijaus juostelę gegužės 9 ir kartoja, jog Lietuvos lenkai gerbia Putiną ir Lukašenką labiau nei Lietuvą.
Įdomu, kodėl?
3 vieta
Siūlymas atsisakyti sankcijų Baltarusijai
Rugpjūčio pradžioje panika dėl migrantų skaičiaus padidėjimo iki tūkstančių ir užvilkinto laukimo Vilniuje Europos Sąjungos reakcijos pasiekė tokį mastą, jog Lietuvos vadovai pradėjo siūlyti tai, ko anksčiau nebuvo įmanoma įsivaizduoti. Taip, Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pažadėjo, kad Lietuva ir ES neįves naujų sankcijų Minskui, jei Baltarusija sustabdys migracinį srautą. «Tam tikras dialogas [su Minsku] yra vedamas, ir mes pasakėme, jog nei Lietuva, nei Europos Sąjunga nesiūlys naujų sankcijų [Baltarusijai], jei nelegalių migrantų srautas sustos“ – patvirtino URM vadovas.
Ką Landsbergis – jaunesnysis besakytų6 po to, pasakyto jau negražinsi
Pasirodo, Lietuva veda derybas su Lukašenkos vyriausybe, apie kurios neteisėtumą ji jau metai įtikinėja visą pasaulį, teisėtu Baltarusijos atstovu laikydami išskirtinai tik Svetlaną Tichonouskają. Pasirodo, Lietuvos vadovybė sugeba atsižadėti principų, ir Lietuvos nepalenkiama užsienio politika, ne tokia jau nepalenkiama, jei į ją kaip reikiant paspausti.
Šiuo metu oficialus Vilnius apskritai ir URM vadovas atskirai bando gelbėti reputaciją: Baltarusijai žada „pragariškas sankcijas“, Lukašenkos veiksmus įvardina valstybiniu terorizmu, netgi grasina
Batkai ant pykčio nusišaldyti ausis: užblokuoti baltarusiškų trąšų tranzitą, kuris sudaro pagrindinį Klaipėdos uosto ir „Lietuvos geležinkelio“ pajamų šaltinį (dar viena kvailystė, verta vietos šiame reitinge).
Bet žodis ne žvirblis, išlėks – nepagausi.
2 vieta
Pinigai migrantams už sugrįžimą
Kad greičiau atsikratyti migrantų, Lietuvos valdžia sugalvojo jiems mokėti pinigus už išvykimą iš Baltijos kranto į savo gimtinę. „Oro uoste sėdant į lėktuvą šiems asmenims bus įteikiama 300 eurų dydžio grynais vienkartinė parama“ – pažadėjo Lietuvos VRM Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Nors kam Vilniuje atėjo į galvą, jog tokiu sprendimu jie sukuria naudingo verslo schemą, sureguliavus kurią, į Lietuvą pradės plūsti „migrantai“ iš visos Azijos ir Afrikos.
Verslo schema, kaip ir viskas kas genialu, paprasta: atskridai, pasirodei, kad čia tu esi, gavai 300 eurų, išskridai. Jei iš ten skristi loukosteriais, o atgal – Lietuvos sąskaita, išloši. Jei Lietuva neduoda pinigų arba duoda mažiau nei 300 eurų, galima pasilikti palapinių miestelyje, nusilengvinti į vietinių gyventojų termosus ir maištauti.
Toliau – gryna aritmetika: migrantų skaičių per mėnesį dauginam į 300 eurų ir gauname greitį, kurio iki cento bus išsemtas Lietuvos biudžetas. Biudžetas, kuriame ir be to nelabai kas: netgi tvorą atsitverti nuo Baltarusijos statys kreditu, o spygliuotą vielą tvorai gavo iš Estijos ir Ukrainos kaip humanitarinę pagalbą.
1 vieta
Perėjimas prie smurto
Paskutiniu metu Minskas sprendė Lietuvos kovos su Lukašenka ir veiksmų, nukreiptų į Baltarusijos opozicionierių palaikymą diskreditacijos klausimą tarptautinėje arenoje. Vilnius siekė tarptautinio tribunolo Baltarusijai steigimo, kuriame teisiamaisiais turi būti visa Baltarusijos valdžia.
Tarptautinis Lietuvos aktyvumas šiuo klausimu buvo grindžiamas kova už žmogaus teises Baltarusijoje. Atitinkamai, reikėjo pademonstruoti Vakarams, jog Lietuva ir žmogaus teisės – diametraliai priešingi dalykai, Lietuvos politikai – apsišaukėliai žmogaus teisių gynimo judėjime, ir žmogaus teisių gynimo ideologija jiems svetima.
Migracijos krizė šį klausimą išsprendė.
Po oficialaus leidimo mušti nelegalus jiems bandant kirsti sieną, Lietuvos politikų pasisakymų palaikant „pačias griežčiausiais“ fizinio poveikio priemones, maištų numalšinimo, naudojant ašarines dujas, pabėgėlių stovyklose ir užmušto ant sienos Irako piliečio, Lietuvai apie kovą už žmogaus teises geriau neužsiminti.
Dabar į visas lietuviškas tiradas apie nusikaltimus asmenybei Baltarusijoje bus atsakoma sakramentaliu „jūs arba kryželį nusiimkite, arba trumpikes apsimaukite“. Todėl kad smurtą pabėgėlių atžvilgiu Vilnius pateisina lygiai tais pačiais argumentais, kuriais prieš metus Lukašenka teisino protesto akcijų išvaikymą.
Baltarusija šį argumentą jau naudoja, bet jei tik ji viena. Jungtinių Tautų organizacija (JTO), Tarptautinis Raudonasis kryžius – visi jie pasmerkė Lietuvos pasieniečių žiaurumą pabėgėlių atžvilgiu.
Sugebėjęs Vakarus atkreipti dėmesį į problemą, Vilnius atkreipė dėmesį ir į jos sprendimo priemones. Dabar, atsakydami įkyrius Lietuvos bandymus atkreipti dėmesį į savo geopolitinį aktyvumą kalbomis apie kovą už žmogaus teises sąjungininkai visada galės nusikratyti lietuvių klausimu: „Jūs juokaujat?“