Politika Politika

Dabar jau viešai skelbiama: Grybauskaitė „praskrido” virš visų ES pareigų


Vaizdo šaltinis: golos-ameriki
 

Europos lyderiai aptarė ir suderino kandidatus į aukščiausius valdžios postus Europos Sąjungoje. Tarp jų nespėjamai neatsirado Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vardo. Istorijos analų vertas Grybauskaitės „šuolis“ į Europos Sąjungos valdžios viršūnę nevirto tikrove: buvusios kolegos leido suprasti baigiančiai prezidentės pareigas Grybauskaitei, kad jos griežta antirusiška pozicija nedomina Europos.

Nauja Europos Komisijos – aukščiausiojo ES vykdomosios valdžios organo – pirmininke Europos Vadovų Taryba nusprendė paskirti Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen. Pačios Europos Vadovų Tarybos pirmininku taps Belgijos premjeras Charles Michelis. Europos Parlamento pirmininku tapo italų socialistas Davidas-Maria Sassoli.

Europos Centrinio Banko vadovo pareigos užims Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė, buvusi Prancūzijos ekonomikos ministrė Christine Lagarde. ES užsienio politika ir gynyba vadovaus Ispanijos užsienio reikalų ministras Josepas Borrellis. Europos Parlamento pirmininko pareigas buvo nuspręsta pavirsti rotacinėmis: pirmąją kadencijos pusę jas eis Europos liaudies partijos atstovas, o antrąją pusę – socialdemokratų atstovas.

Kandidatų skirimą į aukščiausias ES valdžios pareigas dar turi patvirtinti Europos Parlamentas, bet šita procedūra yra techninė. Pagrindinės ES šalys apsisprendė ir susitarė dėl kandidatų, o jų deputatai Europos Parlamente turi daugumą balsų.

Bet kokiu atveju apie labai ambicingos Baltijos valstybės ir jos tokios pat ambicingos prezidentės rezultatus galima kalbėti jau dabar.

Dalia Grybauskaite „praskrido“ virš visų ES aukščiausiosios valdžios pareigų lyg fanera virš Briuselio.

Europos gigantai, įsitraukę į viliojančią Briuselio administracinio pyrago dalybą, net nepastebėjo, kad Europos Sąjungos skubiame valstybių vadovų susitikime dalyvavo ir Lietuvos prezidentė, kuri irgi norėjo gauti kokias nors aukštas pareigas.

Grybauskaitei teko su savo norais likti vienai, kol Vokietija ir Prancūzija dalino jėgas ir įtaką „Vieningoje Europoje“ artimiesiems 5 metams.

Tuo tarpu visa Lietuva pastaraisiais metais tikėjo, jog „mūsų Daliai“, kai pasibaigs prezidentės kadencija, lemta padaryti išskirtinę karjerą Europoje. Lietuvos politikai tikėjo, kas Jos Prakilnybė priklauso pačių įtakingiausių žmonių skaičiui Briuselyje, lygiai taip pat, kaip Nikolajaus Gogolio kūrinio veikėjai-biurokratai įtikino vienas kitą, kad Chlestakovas Peterburge – asmuo išskirtinis.

Jie ginčijosi tik dėl to, kuo taps Grybauskaitė, kai baigs eiti prezidentės pareigas – Europos Vadovų Tarybos arba Europos Komisijos pirmininke? Turint atmintyje konfūzą su Ukraina per „Rytų partnerystės“ viršūnių susitikimą Vilniuje, po kurio Grybauskaitės galimybės pirmininkauti Europos Komisijai išnyko, dauguma susitarė, kad ji vadovaus Europos Tarybai.

Niekas negalėjo patikėti tuo, kad po 2019 metų Baltijos „geležinė ledi“ Briuselyje liks niekuo. Nors, o ko stebėtis?

Dalia Grybauskaitė išskyrus savo rusofobiją neturi jokių kitų pasiūlymų pasaulio bendruomenei; Lietuvos prezidentė aiškiai nepriklauso tai veikėjų rūšiai, kuri galėtų pretenduoti į pareigas tarptautinėje arenoje.

Tai buvo aiškiai suprantama visur, išskyrus Lietuvą, kurios politikai ir gyventojai buvo įsitikinę jog Briuselyje Grybauskaitė gaus pelnytas pareigas. Europos Sąjungos šaltiniai ne kartą sakė amerikiečių bei lenkų žiniasklaidai, kad Lietuvos lyderės šansai tapti ES lydere artėja į nulį, bet Lietuvos respublikos atstovai Briuselyje vis įtikindavo šalies gyventojus, kad prezidentės likimas jau sprendžiamas per aukščiausiųjų pareigų dalybos derybas, o Jos Prakilnybės dalyvavimas Europos Vadovų Tarybos susitikime nėra vien tik formalybė.

Lietuvos valdžia kažkodėl pati save įtikino, kad jų prezidentė yra politikos genijus, kurį Vakarai griebte griebs. Neaišku, kuo buvo pagrįsta šita nuomonė. Grybauskaitė yra išskirtinis postsovietinis "persivertėlis". Vilniaus aukštosios partinės mokyklos mokslinis sekretorė, įtarta bendradarbiavimu su KGB, kuri po TSRS žlugimo pasiskelbė kovotoja už Lietuvos nepriklausomybę ir pradėjo bendradarbiauti su amerikiečiais.

Kiekvieno iš šių Grybauskaitės biografijos faktų užtenka tam, kad Europa pasibjaurėtų nuo perspektyvos pamatyti buvusią Lietuvos prezidentę savo aukščiausiojoje valdžioje.

Būdama Lietuvos prezidente Grybauskaitė tapo žinoma pasaulyje savo klinikinės neapykantos Rusijai dėka. Iš esmės daugiau nieko kito Lietuvos užsienio politikoje per Grybauskaitės vadovavimo laikotarpį nebuvo.

Jeigu Europos Komisijoje būtų įsteigtas eurokomisarės rusofobijai postas, Lietuvos prezidentė jam tiktų idealiai. O šiuo metu net tie žmonės kurie patys nejaučia Maskvai simpatijos abejoja, kam Europos viršūnėje reikalingas toks primityvus ir vienmatis politikas, kuris per visus tarptautinius renginius kalba apie tą patį?

Lietuvos prezidentės atvejis įformino reikšmingą tendenciją.

Ambicingi lietuviški rusofobai, svajonės apie išskirtinę tarptautinę karjerą apimti, Vakaruose praskrenda lyg fanera virš karštai trokštamų pareigų.

Vienas pirmųjų tapo Lietuvos buvęs premjeras Andrius Kubilius – dar vienas patentuotas kovotojas prieš Kremliaus „imperinę agresiją“, atnaujintos „Rusijos nulaikymo strategijos“ autorius, kuris pageidavo tapti Europos Sąjungos Tarybos generaliniu sekretoriumi. Kai buvęs konservatorių partijos lyderis aukštų pareigų nesulaukė, išgirdęs apie savo itin konfliktinį pernelyg antirusiškos pozicijos potencialą, jis apkaltino pralaimėjimu Maskvą.

Grybauskaitei pasisekė: ji dar turi šansą gauti darbą Briuselyje. Lietuva turi kvotą savo eurokomisarui ir teoriškai vyriausybė gali deleguoti į ES vykdomosios valdžios organą Dalią Grybauskaitę.

Va tik realybėje tai yra beveik neįmanoma. Lietuvos premjero pareigas dabar eina Saulius Skvernelis, su kuriuo pastaraisiais metais Grybauskaitė barėsi net viešai.

Baigiančiai savo pareigas prezidentei reikia kuo greičiau paleisti Seimą ir paskelbti skubus rinkimus, jeigu ji tikisi, kad rinkimus laimės jos šalininkai-konservatoriai, kurie greitai suformuos vyriausybę ir rudenį spės deleguoti Grybauskaitę į Briuselį iki Europos Komisijos formavimosi pabaigos.

Abejotina, ar tai įmanoma įgyvendinti. Bet kuriuo atveju vieta po Europos saule Daliai suteiks ne Europa bet Lietuva.

Europa gi Baltijos „geležinę ledį“ jau atstūmė. Dabar jau galutinai ir oficialiai.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis:
Aptarimas ()