Seimo rinkimai Lietuvoje turi įvykti spalio 11 dieną. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau priėmė saugumo priemones balsavimo metu. Bet ar jų užteks, kad atlaikyti COVID-19 plitimą? Epidemiologinė būklė Baltijos šalyje nesigerina, o antroji koronaviruso banga, anot ekspertų, užklups Europą kaip tik rugsėjo-spalio mėnesį. Lietuvoje ji gali sukelti rinkimų datos perkėlimą ir paveikti gyventojų rinkimines pirmenybes.
Daugelyje šalių, kurios žengė karantino apribojimų silpninimo keliu, stebimas koronavirusu užsikretusių žmonių skaičiaus augimas. Visai neseniai Danijos sveikatos apsaugos ministras Magnus Heunicke, remiantis Valstybinio infekcinių ligų instituto duomenimis, teigė, kad jo šalį apėmė antroji koronaviruso banga. Beje, ar dera išvis kalbėt apie bangas?
Pasak Kento universiteto virusologijos eksperto Džeremio Rossmano, kol kas nepanašu, kad koronavirusas priklausytų nuo sezoniškumo. Ir pastarųjų mėnesių statistika tai liudija. Viltys į tai, kad saulėti vasaros orai užkirs kelią viruso plitimui, nepasiteisino.
Dėsninga reakcija – tam tikrų apribojimų grąžinimas.
Šiuo keliu žengė ir Lietuva, kurios valdžia atšaukė karantiną nuo birželio 17 dienos, o paskui nusprendė grąžinti privalomo kaukių nešiojimo režimą viešajame transporte, uždarose prekybos patalpose ir per masinius renginius.
Nuo rugpjūčio 10 dienos atvykusiems į Baltijos šalį iš Lenkijos, Olandijos, Islandijos, Kipro ir Turkijos vėl liepiama izoliuotis dviem savaitėms.
Turbūt, šituo Lietuvos vyriausybė neapsiribos. Eilinį COVID-19 susirgusių skaičiaus šuolį (nepriklausomai nuo to, ar tai antroji banga, ar pirmosios pratęsimas) virusologai prognozuoja jau šį rudenį, tai yra jau už 1-2 mėnesių. Europos šalių vadovybės ruošiasi tam.
Iš kitos pusės, naujas kovos su koronavirusu etapas greičiausiai smarkiai skirsis nuo to, ką mes stebėjome pavasarį.
„Noriu aiškiai pareikšti, kad antrosios bangos metu mes neketinome sustabdyti visos ekonomikos ar atskirų jos sektorių, - pažymi Lietuvos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. – Naujojoje realybėje mes žengsime „saugaus aktyvumo“ keliu – tai yra kaukių nešiojimas, dezinfekcija, saugaus atstumo laikymasis ir kitos priemonės, priklausančios kovos prieš COVID-19 strategijai. Pirmenybė suteikiama maksimaliam individualios apsaugos priemonių vartojimui, o ne apribojimams“.
Akivaizdu, kad Skvernelio „naujojoje realybėje“ Seimo rinkimai privalo įvykti pagal grafiką. Jų datos perkėlimas Lietuvoje net nesvarstomas, rinkimų komisija dirba įprastu grafiku.
Neseniai pasibaigė dokumentų priėmimas – prasideda kandidatų į Seimo deputatus atitinkamumo įstatymams patikra (galutiniai sąrašai bus paskelbti rugsėjo 11 dieną). Prieš tai VRK įtvirtino rekomendacijas bei nurodymus rinkimų dalyviams. Ir komisijos nariai, ir rinkimų stebėtojai, ir savanoriai, ir rinkėjai privalo naudotis individualios apsaugos priemonėmis, kiekvieną balsavimo apygardą ketinama aprūpinti kaukėmis.
Žodžiu, nieko ypatingo.
Net tuo atveju, jei bus rimtas koronaviruso plitimo situacijos pablogėjimas, Lietuvos vadovybė turės papildomų priemonių rinkimų saugos užtikrinimui.
Galima, pavyzdžiui, sekti Rusijos Federacijos balsavimo dėl konstitucijos pataisų patirtimi, kai referendumas tesėsi kelias dienas. Arba žengti neseniai įvykusių prezidento rinkimų Lenkijoje keliu: gyvenvietėse, kur buvo daug užsikrėtusių, balsavimas vyko paštu. Kiti rinkėjai irgi galėjo pasinaudoti šia galimybe, iš anksto perspėdami rinkimų komisiją.
Rinkimų perkėlimo variantą atmesti, žinoma, negalima. Koronavirusas dar gali padaryti staigmenų Lietuvai ir kitoms šalims. Bet kol kas viskas įrodo, kad po spalio 11-os dienos Baltijos respublikoje susiformuos naujas Seimas.
Ir dabartinė valdžia, kaip keistai tai bebūtų, turėtų būti tuo suinteresuota.
Visų pirma, pats rinkimų įvykdymo pagal grafiką faktas pažymės tai, kad vyriausybė kontroliuoja padėtį. Valdančiajai partijai tai gali suteikti kelių rinkimų taškų. Antra, nauja sociologija yra palanki valdančiajai „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai“ (LVŽS).
Iki neseniai viešosios nuomonės apklausos fiksavo konservatorių, t.y. „landsbergiečių“, atstovaujamos opozicijos pirmavimą. Bet birželio mėnesį jų pranašumas prieš „valstiečius“ tapo minimalu (14,3% prieš 13,4%), o liepos mėnesį LVŽS užėmė pirmaujančią poziciją.
Vis dėlto, priešrinkiminė sociologija nėra tokia akivaizdi. Nurodytus tyrimus atliko „Vilmorus“ įmonė. Kitos įmonės – „Spinter tyrimai“ – birželį atliktų tyrimų rezultatai liudija 3,5% konservatorių pranašumą prieš „valstiečius“. Ta pati apklausa liudija, kad žmonių, pritariančių vyriausybės veiksmams, skaičius sumažėjo 6% paliginus su balandžio mėnesio rodikliu. Mes akivaizdžiai matom dvejų visuomenių grupių mažąjį sociologinį rungtyniavimą.
Net jeigu „Vilmorus“ duomenys atspindi realią jėgų išsidėstymą, mažytis „valstiečių“ pranašumas gali išnykti rinkimų dieną, nes jų oponentų šalininkai yra daug aktyvesni: 61% „Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų“ (TS-LKD) rinkėjų pareiškė įsitikinimą, kad spalio 11 dieną jie ateis į balsavimo apylinkes. Tarp LVŽS šalininkų tokie rinkėjai sudaro vos 42%. Taigi „valstiečiams“ teks kovoti ne tiek prieš konservatorius, kiek prieš savo rinkėjų pasyvumą.
Bet kuriuo atveju rinkimų perkėlimas nesiūlo nieko gero valdančiajai partijai.
Spalio 11 dieną Karbauskis ir kompanija sutinka būdami „geroj formoj“: pirmą išbandymą koronavirusu jie įveikė puikiai.
Bent jau geriau, nei Italijos, Ispanijos ar JAV vyriausybės. Kol kas sunku įvertinti Lietuvos ekonominio smukimo rimtumą, bet ir čia niekas nežada katastrofos. Laukiamas BVP sumažinimas 7-8% skaičiuojant metams – toli gražu ne blogiausias scenarijus.
Todėl šiomis aplinkybėmis konservatoriams nėra dėl ko priekaištauti oponentams. Tenka priešrinkiminiais tikslais išnaudoti skandalus aplink sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir kovos su Astravo AE pralaimėjimą, už kurį neva yra atsakinga Lietuvos Energetikos ministerija. Jeigu rinkimai bus perkelti, „valstiečių“ kritika taps nuoseklesne.
Iš kaimyninės Lenkijos patirties aiškiai suprantama, kokią įtaką perkelti rinkimai turi valdžios reitingui.
Vos per kelius mėnesius prezidentas Andrzejus Duda iš priešrinkiminių varžybų favorito pavirto kandidatu, kuris beveik „iškando“ nugalėjimą rinkimuose iš savo oponento rankų. „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tikrai nenorėtų kartoti tą patirtį.