Politika Politika

Dauguma lietuvių – prieš konfrontaciją su Rusija

Vaizdo šaltinis: tourist.club
 

Absoliuti lietuvių dauguma mano, kad valstybės politika Rusijos atžvilgiu yra pernelyg drastiška, ir pasisako prieš išlaidų karinėms reikmėms augimo. Lietuvos valdžia net pradėjo viešą ginčą su savo žmonėmis: prezidentas Gitanas Nausėda priekaištavo lietuviams dėl politinio nesąmoningumo kylančio iš nenoro gaišti pinigų armijai. Pirmą kartą valdžios konfrontacinės politikos Rusijos atžvilgiu nepopuliarumas tapo toks akivaizdus Lietuvoje.

Lietuvoje beveik iš eilės buvo paskelbti sociologinių tyrimų sensacingi rezultatai. Pirmas – kompanijos „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausa – parodė, kad daugiau nei pusė lietuvių prieštarauja tolimesniam karinio biudžeto augimui.

Šiems metams Lietuva pagaliau pasiekė NATO ir JAV prezidento Donaldo Trumpo normatyvuose reikalaujamo 2% nuo šalies BVP didžio karinio biudžeto. Deja Lietuvos valdžiai ir to neužtenka: dabar jie su iškėlė uždavinį padidinti išlaidas gynybai iki 2,5% nuo šalies BVP.

Sociologija įrodė, kad absoliuti Lietuvos piliečių dauguma šiuo klausimu valdžios neremia.

Tolimesniam karinių išlaidų augimui nepritaria ir greičiau nepritaria 55% šalies gyventojų. Dėl militarizacijos tęsimo maždaug įsitikinę yra 30% respondentų, o 14,5% susilaikė nuo atsakymo.

Oficialios politikos nesutapimas su gyventojų nuomone taip smarkiai rėžia akį, kad net prezidentas nusprendė “sugėdinti” lietuvius dėl jų politinio nesąmoningumo.

“Aš sieksiu to, kad mes suprastumėme vieną paprastą dalyką – jeigu norime sutaupyti, gailėdami pinigų saugumui, tokiu atveju pensijas mes, žinoma, galime gauti ir iš kitos šalies. Lietuvoje valdžia didina išlaidas gynybai viešai besiskelbdama, kad tai daroma “Rusijos agresijos atrėmimui”, - teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda per pasirodymą, kas yra svarbu, Pabradės poligone netoli Baltarusijos valstybinės sienos, kur jis atvažiavo įsigyti amerikietiškų tankų.

Pirmąkart valdžios ir šalies gyventojų konfliktas dėl esamos politikos pasireiškė taip smarkiai.

Besąlygišku prioritetu šalies gyventojai laiko socialinių reikalų srities problemų sprendimą. Nieko keisto. Šalis, kuri pirmauja pasaulyje pagal alkoholizmo lygį ir Europoje – pagal savižudybių skaičių, taip pat “lyderiauja” skurdo, nužudymų, gyventojų mirtingumo, emigracijos reitinguose. Aišku, kad su tuo reikia ką nors daryti.

Valdžia, atrodo, prieš tai neprieštarauja. Tas pats Nausėda su pasipiktinimu sako, kaip jam gėda už tas socialines garantijas, kurias užtikrina Lietuvos valstybė savo gyventojams. Už skurdo lygį Lietuvoje, už pasigailėtinas pensijas.

Logiška išvada: pensijas reikia didinti, o socialines garantijas pavirsti tokiomis, kad jos nedarytų gėdos. Bet Lietuvos valdžia tik skėsčioja rankomis: norimų pinigų tam šalies biudžete nėra.

Bet kaip gi taip – pasipiktina gyventojai. Valdžia ką tik įsigijo iš JAV 200 šarvuotų visureigių už 150 milijonų dolerių. “Abrams” tankus į šalį atgabeno, karinius biudžetus kasmet didina. Tankams pinigai yra, šarvuočiams ir karinėms pajėgoms – irgi yra, o pensininkams – nėra?

Vietoj atsakymo gyventojai išgirsta valdžios pamokslavimą su sakramentiniu posakiu – “tiems, kas nenori išlaikyti savo armijos, teks išlaikyti svetimą”. Norite, kad pensijas jums mokėtų rusų okupantai? Juk nepamirškite, kad turime smurtaujantį kaimyną, kuris greit mus užpuls.

Pats įdomiausia, kad šiuo klausimo atžvilgių tarp valdžios ir gyventojų atsirado prieštarimų.

Po daugelio metų nesiliaujančios valstybinės isterijos, vadinamos “rusai puola”, absoliuti lietuvių dauguma laiko antirusišką politiką netinkamu.

Lietuvos vyriausybė paskelbė apklausos, kuo didžiuojasi lietuviai, rezultatus. Taigi tik 11% gyventojų didžiuojasi nepalenkiamai negatyvia Lietuvos pozicija santykiuose su Rusija. Pernelyg drastiška šią poziciją laiko 53% lietuvių.

Tai yra, daugiau nei pusės gyventojų neįkvepia tai, kuo sužavėjo oficialią propagandą buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė – antirusiškas lojimas, pavadintas politine drąsa, ir griežta pozicija. Rusija per visus šiuos metus taip ir nepuolė, neokupavo Lietuvos ir neparodė nei mažesnio ketinimo tai daryti. Kam ir toliau pirkti iš amerikiečių šarvuotus visureigius, darant dar labiau žalos pensijoms ir vienišoms motinoms skirtoms pašalpoms, niekas ryžtingai nebesupranta.

Valstybinės apklausos rezultatuose daugelis įdomų rodyklių. Pavyzdžiui, net 70% lietuvių laiko savo šalį korumpuota, o net 52% mano, kad Lietuva yra mažiau sėkminga šalis, nei regiono kaimynai. Tuo pačiu laiku tik ketvirtadalis apklausos dalyvių didžiuojasi respublikos orientacija į JAV ir tik 26% žavisi Lietuvos vaidmenimis NATO ir Europos Sąjungoje. Nes tas vaidmuo – riekiančio apie “Rusijos grėsmę” dykumoj.

Taigi politikai, kurios besilaiko šalies valdžia, nepritaria dauguma jos piliečių, o konfliktas dėl šio nuomonių skirtumo jau pavirsta viešu draskymusi liežuviais.

Konflikto epicentre – šalies prezidentas Gitanas Nausėda, kuris pavasarį triumfavo per rinkimus, nes žadėjo laikytis teigiamų pokyčių politikos. Įskaitant tokį ekstremalų šiuolaikinės Lietuvos aplinkybėmis pokytį kaip politinio dialogo su Rusija atkūrimą.

Deja vietoj naujos politikos Lietuva iš įpročio seka Dalios Grybauskaitės ir jos rėmusių “landsbergiečių” pramintu taku. O ateities pokyčių simbolis Nausėda po rinkimų pasisako prieš derybas su Maskva ir pasmerkia savo rinkėjus už pasiryžimą paaukoti išlaidas karinei technikai tam, kad padidinti pensijas ir pagerinti socialines garantijas.

Nenuostabu, kad naujo prezidento reitingas, pasiekęs už kelis mėnesius itin aukštų reikšmių, dabar iškart sumažėjo net 10%.

Vis dėlto, akivaizdus dabartinės politikos nepopuliarumas visai nepriverčia valdžios jos atsisakyti. Valdžia laikosi savo linijos tam, kad nepaisant gyventojų nepasitenkinimo ir toliau pirkti tankus iš JAV ir skanduoti antirusiškus lozungus.

Jeigu tokia yra demokratija tai tik kažkokia labai savotiška lietuviška jos versija. Tai yra Rusijos ir Vakarų pasienyje esančios šalies-limitrofo demokratija, kurioje joks piliečių valios pareiškimas negali būti vertinamas labiau nei paskirta šaliai istorinė “Rusijos agresijos atlaikymo” misija.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis:
Aptarimas ()