Ekonomika Ekonomika

Lietuva susigriebė: Latvija ir Estija pasiima Baltarusišką tranzitą

 

„Beraruskalij“ trąšų tranzitas, kurio ketina atsisakyti Lietuva, gali būti vykdomas per Latvijos uostus. Apie tai pareiškė Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis. Negalima atmesti , jog dalį baltarusiškų kalio trąšų imsis vežti Estija, kuri jau pasiėmė baltarusiškų naftos produktų tranzitą. Jokių juridinių kliūčių tam nėra – ES ir JAV sankcijų režimas leidžia Pabaltijo respublikoms bendradarbiauti su „Belaruskalij“.

Sprendžiant iš lietuviškos šalies pareiškimų, aiškėja, jog ji rimtai ketina sustabdyti baltarusiškų krovinių tranzitą. Ingridos Šimonytės  ir Seimo valdančios koalicijos arsenale yra keletas variantų.

 RuBaltic.Ru analitikos portalas jau aprašė viena iš jų: Lietuva gali organizuoti finansinę „Belaruskalij“ blokadą (tokią pat kaip ir sanatorijai „Belarus“ Druskininkuose). Jei nei vienas bankas neaptarnaus „uždraustų“ krovinių perkrovos Klaipėdos uoste, tranzitas sustos.

Yra dar patikimesnis būdas atsitverti nuo nekenčiamų trąšų: priimti atskirą įstatymą, draudžiantį baltarusiškų krovinių gabenimą Lietuvos teritorijoje.

Atitinkamas dokumentas Seime jau užregistruotas.

Galų gale, „Lietuvos geležinkelis“ (LG) paprasčiausiai, nepaaiškinant priežasčių, gali nutraukti kontraktus su „Belaruskalij“. Bet šiuo atveju jam garantuoti daugiamilijoniniai teismo ieškiniai.

Bendrai paėmus, Pabaltijo respublikos vadovybei reikia spręsti nepaprastą uždavinį: stabdyti baltarusišką tranzitą ir neleisti nacionalinio geležinkelio operatoriui  bankrutuoti.

Kol valdantieji konservatoriai laužė galvas, kaip tai padaryti, pasirodė neramios žinios iš kitų Pabaltijo šalių.

Laikraštis Eesti Paevaleht pranešė, jog Estija didina baltarusiškos produkcijos tranzitą: „Remiantis statistikos departamento duomenimis, spalyje buvo viršytos rekordinės, importuojamų ir Baltarusijos, prekių, kurios pagrinde per Estija gabenamos tranzitu, apimtys. Per šių metų pirmuosius 10 mėnesių iš Baltarusijos į Estiją buvo įvežta prekių už pusę milijardo eurų. Pagrinde, tai sunkieji naftos produktai, tokie, kaip mazutas, kuris sudaro 4/5 importo“.

Jei estų politikai pamėgdžiotų lietuvius, jie sukeltų grandiozinį skandalą: ministrai atsistatydintų, nacionalinės geležinkelio kompanijos vadovą padarytų atpirkimo ožiu, o parlamente pasiūlytų įsteigti „pasipiktinimą keliančio“ baltarusiško tranzito fakto tyrimo komisiją.

Ir nieko tokio neatsitiko.

Estija netgi nepasiteisino.
„Dabartiniu metu užsienio reikalų ministerijoje nėra pagrindo manyti, jog Estijos valstybės įmonė ar kompetentingos įstaigos pažeidė nustatytas sankcijas. Jei apribojimai bus patikslinti arba pakeisti, jų taikymas, suprantama, bus peržiūrėtas. (...)„Prekių judėjimą kontroliuoja Latvijos muitinė ir Estijos mokesčių-muitinės departamentas, o prekių vežėjai patikrino prekių atitinkamumą sankcijuojamų prekių sąrašui ir pažeidimų nebuvo rasta“, - sakė Estijos URM sekretorė spaudai Kristina Ots.

Sektorinės Europos sąjungos sankcijos numato baltarusiškos kilmės naftos produktų transportavimo draudimą.

Bet prekybos apribojimai neliečia iki 2021 m. birželio mėnesio 25 d. sudarytų susitarimų. Estija tuo ir naudojasi.

Kodėl tranzito apimtys siekia rekordus? Tikriausiai, todėl, jog galiojančiais estų-baltarusių kontraktais tai yra numatoma.

Tuo tarpu, Latvijos krovinių vežėjai jau sulaukia užklausų dėl „Belaruskalij“ produkcijos tranzito organizavimo galimybės. Mažiausiai viena kompanija tai oficialiai patvirtino.

 „Manau, jie (baltarusiai – RuBaltic.Ru pastaba) bando visus variantus, kurie galimi, įskaitant ir Latviją. (...) Mes kalbėjome apie geležinkelio technologijas, apie kokioje padėtyje randasi Latvijos geležinkelio infrastruktūra. Aš nekalbu apie sankcijas, teisinius niuansus, aš kalbu tik apie technologijas ir techninius dalykus – mes konsultavomės su „Belarusklaij“, taip - pareiškė privačios latvių geležinkelio kompanijos Baltijas Expresis valdybos pirmininkas Maris Bremzė.

Tokia naujiena sunervino Lietuvos užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį.

Jo žodžiais tariant, iš tikrųjų yra grėsmė, jog baltarusiškų trąšų tranzitas bus perkeltas į Latviją, kadangi „privalomo sankcijų režimo nėra“. „Tai, ne nuo vyriausybės (Latvijos -  RuBaltic.Ru pastaba) priklausantys sprendimai. Vyriausybė nusiteikusi labai geranoriškai ir linkusi bendradarbiauti su mumis... Bet yra privačios kompanijos, kurios, matydamos jog nėra jokių teisinių pasekmių, gali tiesiogiai imtis ir  veikti taip, kaip joms rodosi“, - tvirtina Landsbergis.

 „Jei Latvijoje nebus priimtas įstatymas dėl baltarusiškų krovinių tranzito, o Latvija nesiruošia tokio įstatymo priimti, jie gali ramiai pasiimti krovinį ir vežti, kaip tai jie jau labai sėkmingai darė iki 2012-13 metų“, - papildo Lietuvos geležinkelio kompanijų asociacijos vadovas Tomas Keršis.

Tokių būdu, Lietuva pati save įvaro į pinkles.

Europietiškos sankcijos neliečia baltarusiškų trąšų tranzito sferą, o JAV sankcijos nėra eksteritorinio pobūdžio (jos liečia tik amerikietiškus fizinius ir juridinius asmenis). Tai faktas, kurį pripažįstąs pats Landsbergis.

Baltarusiško tranzito atsisakymas –  grynas Lietuvos politikų kaprizas.

Ir jei Latvija bei Estija nestatys papildomų barjerų „Belaruskaliui“, jos turi galimybę atimti iš Klaipėdos nors dalį krovinių.

Buvęs Lietuvos premjeras ir buvęs susisiekimo ministerijos vadovas Algirdas Butkevičius įsitikinęs, jog tai atsitiks. „Tai aš pastebėjau būdamas premjeru ir transporto ministru: prie stalo sėdėjome kartu, vedėme bendrus pasitarimus, o po to kiekviena šalis bandė pritraukti papildomus krovinius iš trečiųjų šalių. (...) Ši konkurencija visada buvo: viešai buvo kalbama vieną, o daroma visai kitą. Jei nėra raštiško susitarimo dėl to jog mes veiksime principingai ir nevežime tam tikrų krovinių, tai tikėtis, jog bus laikomasi žodinių susitarimų nėra ko – to niekada nebuvo“, - aiškino Butkevičius.

Istorija kartojasi: kažkada Lietuva jau priėmė, taip vadinamą, anti-Astravos įstatymą, kuris draudžia elektros energijos importą iš Baltarusijos. O Latvija ir Estija jokių sankcijų BelAE neįvedė. Dar daugiau, latviai netgi perkėlė prekybos elektra su trečiomis šalimis tašką ant savo nacionalinės sienos (anksčiau visos operacijos buvo vykdomos per Lietuvą).

Kokia prasmė boikotuoti BelAE, jei jos produkcija per Rusiją ir Latviją vis vien papuls į Pabaltijį? Ir kokia prasmė stabdyti baltarusišką tranzitą, jei jį perims kaimyninė Latvija?

Butkevičiaus žodžius neverta priimti kaip gryną tiesą: ne faktas, jog Lukašenkai bus atverti latvių uostų vartai. Galų gale, Europos sąjunga gali kopijuoti amerikietiškas sankcijas ir uždrausti baltarusiškų trąšų tranzitą per savo teritoriją.

Bet šiandieną nėra jokių teisinių kliūčių „Belaruskalij“ krovinių perorientavimui į Rygą, Ventspilį ir Liepoją. Jei tai atsitiks, pirmieji Lietuvos asmenys bus pateikti grynais idiotais.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: