Vilnius pasirašė tiesioginių paskolų 600 milijonams dolerių susitarimą su JAV Eksporto – Importo banku (Ex-Im Bank). Apie tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba. Pabaltijo respublikos URM vadovas Gabrielius Landsbergis šį sandorį pateikia kaip didelę pasipriešinimo Kinijai pergalę. Noras amerikiečiai, teikdami paramą Lietuvai priešintis KLR „prekybinei agresijai“, faktiškai remia patys save.
Oficialus vizitas į Vašingtoną Gabrieliui Landsbergiui įvyko pačiu tinkamiausiu metu. Lapkričio pradžioje sociologai paviešino apklausos rezultatus, kurie rodo, jog Lietuvos užsienio reikalų ministras – vienas iš pačių nepopuliariausių savos šalies politikų. Jį negatyviai vertina 57,2% apklaustųjų.
Blogesni reikalai tik pas ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę. Ji, tarp kitko, nepretenduoja į naujojo „tautos tėvo“ ir būsimo prezidento vaidmenį.
Nieko nėra nuostabaus tame, jog kelionę į JAV Landsbergis bandė paversti savęs liaupsinimo akcija.
Visuose pranešimuose apie vizito rezultatus raudona gija eina mintis, jog amerikiečiai vos tik nesižavi Lietuvos užsienio politika.
Netgi Landsbergio priėmimo laikas, jei juo tikėti, buvo parinktas specialiai. „Simboliška, kad Valstybės sekretorius (JAV Antoni Blinken - RuBaltic.Ru pastaba) mus priėmė Tarptautinę demokratijos dieną ir kad susitikimo metu buvo paskelbta apie Baltarusijos reikalų skyriaus įkūrimą JAV ambasadoje Vilniuje, kuriame bus sutelktos JAV pastangos siekti demokratinių pokyčių Baltarusijoje. Tai irgi ženklas, kad Lietuvos indėlis, kovojant už vertybėmis grįstą valstybių bendradarbiavimą, Vašingtone yra vertinamas“, – sakė ministras G. Landsbergis.
Su Blinkenu jis aptarė pačius „aktualiausius“ klausimus: regioninio saugumo stiprinimą, amerikiečių karinių pajėgų buvimą Lietuvoje, bendro atsako „hibridinėms grėsmėms“ parengimas. Nebuvo apsieita ir be kaltinimų Rusijai, kuri, esą, stiprina įtampą pasienyje su Ukraina.
Bet pagrindine derybų tema, be abejo, buvo Kinija. Landsbergio vizitas į Kiniją įvyko praėjus tik 5 dienom, po to kai Lietuvoje buvo atidaryta Taivano atstovybė.
Atsakydamas į tai, Pekinas pažemino diplomatinių santykių su Vilniumi lygį. Dabar Lietuvos verslas skaičiuoja potencialius nuostolius, kylančius dėl prekybinių-ekonominių santykių su Padangių šalimi nutraukimo. Todėl nenuostabu, jog iš Jungtinių Valstijų Landsbergis atvežė, jo nuomone, naudingą susitarimą su Ex-Im Bank.
Lietuvos šalies pareiškimai byloja, jog iš JAV Eksporto-Importo banko ji gavo 600 milijonų dolerių sumos tiesioginių paskolų garantiją, Šiais pinigais galės pasinaudoti abiejų šalių kompanijos, kurios yra orientuotos į JAV ir Lietuvos prekybinių – ekonominių ryšių stiprinimą.
Kitaip sakant, kalbama tik apie lengvatinį kreditavimą.
Jei amerikietiškas verslas pageidauja išplėsti savo produkcijos realizavimo rinkas Pabaltijo respublikoje, jis gali tikėtis Ex-Im Banko paskolų. Tas pats liečia ir lietuvius, kurie pageidauja eksportuoti į JAV.
Pati technologija nėra nauja. JAV Eksporto – Importo bankas buvo įkuriamas specialiai tam, kad stimuliuoti Amerikos eksportą į konkrečias šalis. Panašios įstaigos egzistuoja ne tik Amerikoje.
„Plečiame ekonominius ryšius su strateginiais partneriais ir ieškome įvairių naujų alternatyvų Lietuvos verslui, patiriančiam prieš Lietuvą nukreiptą ne rinkos ekonomikos šalių ekonominį spaudimą.“, − kontekste su Ex-Im Bank sakė G. Landsbergis.
Aišku, jog ne rinkos ekonomikos šalimis jis supranta Kiniją ir Baltarusiją (šiandieną, būtent su jomis yra susijusios pačios didžiausios lietuviško verslo rizikos). Nesamprotausime, kaip tai teisinga. Landsbergis gali visada prisidengti tų pačių JAV ir Europos parlamento pozicija, kurie atsisako pripažinti KLR ekonomiką rinkos ekonomika.
Kaip ten bebūtu, Lietuvos užsienio reikalų ministro mintis paprasta ir banali : amerikiečiai kompensuoja Lietuvai netekimus dėl prekybinių santykių su Padangių šalimi nutraukimo.
Iškrentančias importo iš Kinijos apimtis dalinai pakeis amerikietiškos prekės, o Lietuvos kompanijos, kurios eksportuoja savo produkciją į Kiniją, persiorientuos į Jungtinių Valstijų rinką. Tame juos parems Ex-Im Bank paskolos.
Aišku, Kinijos nėra pagrindinių Pabaltijo respublikos užsienio ekonominio bendradarbiavimo partnerių sąraše. Praeitais metais jo prekių apyvarta sudarė apie 1,5 milijono dolerių, iš kurių tik 300 milijonai dolerių atiteko lietuviškam eksportui.
Tačiau, dar prieš keletą metų oficialus Vilnius ragino verslininkus aktyviai vystyti prekybą su Kinija.
Taip atsirado atskiros lietuviškos kompanijos, kurios gali bankrutuoti dėl Ingridos Šimonytės vyriausybės vedamos užsienio politikos.
Pavyzdžiui, prekiaujanti mediena Medvita Kinijos liaudies respublikoje realizuoja 99 % savo produkcijos.
„Kinų partneriai naudojasi bet kokia proga idant nutraukti santykius“, - pažymi Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas
Jam ir kitiems, susirūpinusiems verslininkams Landsbergis, iš esmės, siūlo įsisavinti amerikietišką rinką, pasinaudojant susitarimo su JAV Eksporto – Importo Banku rezultatais.
Bet ar efektyvus bus šis instrumentas? Ex-Im Bank gali tik teikti lietuviams paskolas, Bet tai nėra neatlyginama parama – pinigus vis vien prisieis gražinti. Ir niekas negarantuoja Kinų „prekybinės agresijos“ aukoms, jog jų prekės turės paklausą Jungtinėse Valstijose.
Taip pat lieka klausimas, kokiu būdu bus skirstoma bendra paskolų apimtis tarp lietuviškų ir amerikietiškų kompanijų. Tikriausiai, Ex-Im Bank pirmenybę teiks pastarosioms.
„Remdamas“ Lietuvos kovą su Kinija, jis visų pirmą, remia savo tėvyninį verslą.
Be to, amerikiečiai jokiu būdu negalės kompensuoti Klaipėdai kinų krovinių netekimą.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika prognozuoja, jog šalies tranzito verslui tai bus stiprus smūgis: „Konteinerių perkrova Klaipėdos uoste sumažės maždaug 30 – 50 % ir dėl to kentės ne tik uosto kompanijos, bet ir visa logistikos grandinė – kompanijos rinksis Lenkijos ir Latvijos uostus, dėl ko kils pervežimų kainos ir brangs prekės“.
Landsbergis ir toliau tvirtina, jog „kinų grėsmės“ akivaizdoje Lietuvą visokeriopai remia JAV.
Na o iš tikrųjų, visa ši parama atsiriboja Valstybės departamento pareiškimais ir Ex-Im Bank paskolų lėšomis. Kuriomis pasinaudos patys amerikiečiai.