Lietuvos ir Ukrainos santykiai gerokai įsitempė. Anksčiau Kijevas žadėjo paremti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės boikotavimą, bet nuo pat naujų metų pradžios atnaujino pigios elektros importą iš Baltarusijos. Lietuvos politikai privačiuose pokalbiuose su kolegomis iš Ukrainos pasipiktindavo šiuo faktu.
2019 metų vidurį Ukrainoje pradėjo veikti naujas elektros rinkos modelis. Šiuo pasinaudojo valstybinis gamybinis susivienijimas „Belenergo“: vos per šešis mėnesius Baltarusija pardavė Ukrainos treideriams elektros 45,57 milijonams dolerių. Daugiau pirko tik Lietuva.
Bet jau 2020 metais Ukraina netikėtai ir sparčiai pakeitė energetikos politikos prioritetus, beje nutiko tai dar prieš Lukašenkos perrinkimą. Nuo sausio iki balandžio elektros importo iš Baltarusijos dydžiai mažėjo, o gegužės mėnesį komerciniai tiekimai iš vis liovėsi. Tuomet jau buvo paskelbtas moratoriumas elektros tiekimams iš Rusijos bei Baltarusijos iki koronaviruso epidemijos pabaigos.
Šita naujiena labai pradžiugino Lietuvą, kuri vis mėgindavo surengti Baltarusijos energetinę blokadą.
Lenkija parėmė Astravo AE boikotavimą, su Latvija truko įnirtingos derybos, o klausimas dėl Ukrainos išsisprendė pats savaime.
Ukraina buvo tikra, kad lengvai apsieis be baltarusių elektros, užteks nuosavų atominių bei šiluminių elektrinių galingumo.
Tuo pačiu metu gegužę Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas surengė derybas telefonu su Ukrainos energetikos ministro pareigas einančia Olga Buslavec. Jinai įtikindavo, kad kovoje su Astravo AE Vilnius gali tikėtis visiškos paramos iš Kijevo pusės.
„Nepaisant to, kad praėjusiais metais skambėdavo skirtingi pareiškimai, Ukrainos pozicija dabar vienprasmiška: šalis neketina pirkti ir nepirks elektros iš Astravo AE nei artimiausiu metu, nei ilgalaikėje perspektyvoje“, - savo tautiečius įtikino Vaičiūnas.
Galutinė detalė: lapkritį Buslavec surengė pasitarimą su šalies energetikos atstovais ir paskelbė, kad 2021 metais Ukraina neprekiaus elektra iš Baltarusijos – nei eksportuos, nei importuos.
Lietuvos bičiulių tai turėjo visiškai nuraminti. Bet paskui nutiko tai, ko jie net negalėjo tikėtis.
Gruodžio 16 dieną Valstybinė energetikos ir komunalinių paslaugų komisija panaikino apribojimus elektros importui iš Rusijos ir Baltarusijos.
O jau sausį Ukrainos pramonė paskubėjo pasinaudoti šiomis nuolaidomis. Pirmuosius aukcionus dėl prieigos prie Baltarusijos ir Ukrainos tarpvalstybinių elektros tinklų laimėjo Viktoro Pinčiuko „Dneprostal-Energo“ ir Maksimo Jefimovo „Donbasenergo“.
Ukrainos žiniasklaidoje kai kurie paskelbė išdavystės požymius. Nejaugi Ukraina taps realizavimo rinka Putino pastatytai Baltarusijoje atominei elektrinei? O ką pasakys lietuviai?
Jie, kaip išaiškėjo, tikrai daro viską, kad paaiškinti Ukrainai savo pasipiktinimą.
Pažiūrėkime, ką sakė Ukrainos deputatas, buvęs Ukrainos Saugumo tarnybos vadovas Valentinas Nalivaičenka: „Kalbėjau su kolegomis iš Lietuvos ir Europos Komisijos. Pasakyti, kad mūsų partnerių iš Europos nusivylė Ukrainos valdžios sprendimas įsigyti elektrą iš Astravo AE, – nepasakyti nieko. Kaip tai atsitiko, kad jūsų prezidentas ir ministras-pirmininkas pradėjo metus nuo savo elektros rinkos suirimo visiškai nepaisant ES bendros pozicijos dėl sankcijų prieš Baltarusijos ir RF režimus?! Dar 2020-ųjų metų rudenį Ukrainos vyriausybė oficialiai įtikindavo ES partnerius, kad neketina bendradarbiauti su Putino AE Baltarusijoje, o nuo naujųjų metų pradžios pradėjo pirkti jos pagamintą elektrą“.
Paskui Nalivaičenka „piešia“ klaidingą įvykusios situacijos vaizdą: „Mūsų partnerių vieningumo dėka Astravo AE iš esmės prarado realizavimo rinką, kuriai buvo taikyta. Bet čia įvyko tai, ko europiečiai net negalėjo tikėtis: Lukašenkai ir Putinui į pagalbą atėjo Ukraina“.
Toks pareiškimas, žinoma, skirtas ne labai išsilavinusiai publikai. Visų pirma, kokios sankcijos prieš Astravo AE galioja Europos Sąjungoje? Jokių. Antrą, apie kokį tokį „partnerių vieningumą“ kalbama, kai Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys viešai kaltina Latviją Astravo AE blokados žlugimu?
Galų gale, pati Lietuva nesustabdė elektros fizinį srautą iš Baltarusijos, nors privalėjo tai įvykdyti anot savo įstatymų. Astravo AE pagaminta produkcija irgi patenka į jos rinką, tai kokios pretenzijos gali būti taikomos Ukrainai?
Vietoj to, kad užduoti savo kolegoms iš Lietuvos šituos klausimus, ponas Nalivaičenka pritarė jų nuomonei. Tą patį padarė ir kitas Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas – plačiai žinomas kaip Petro Porošenkos šalininkas Aleksejus Gončarenka.
Laidos "Saviko Šusterio žodžio laisvė" eteryje Gončarenka skelbė, kad ir jam teko rausti iš gėdos prieš draugus iš Lietuvos: „Šiandien kalbėjau su kolega, Lietuvos Seimo tarptautinių reikalų komiteto vadovu. Jis sako: „Mes visada remiame Ukrainą. Bet šiandien mes atsisakome elektros iš Baltarusijos Astravo atominės elektrinės, esančios mūsų pasienyje, ir jus pradedat ją pirkti“.
Ir vėl, paminėtas lietuvių deputatas pamiršo pridėti, kad jo šalis atsisako Astravo AE produkcijos tik formaliai: prekyba neva yra vykdoma Latvijos biržoje, kadangi iš esmės elektra tiekiama tiesiai iš Baltarusijos.
Šita schema pradėjo veikti dar esant senai vyriausybei. Dabar gi Dainius Kreivys viešai pripažįsta, kad Astravo AE blokada žlugo. Niekas jos nesilaiko. Tuomet kodėl Ukraina privalo atsisakyti baltarusiškos elektros?
Baltarusiškos ir rusiškos elektros importo atnaujinimą Nalivaičenka paaiškina „Rusijos agentų“ intrigomis Ukrainoje.
Bet realybėje viskas kur kas paprasčiau: pigi elektra reikalinga oligarcho Igorio Kolomojskio ferolydinių gamykloms (tai yra jo verslo imperijos pagrindas). Akivaizdu, kad būtent jis po Zelenskio pergalės lobavo vadinamąją „Geruso pataisą“, kuri leido Ukrainai atnaujinti baltarusiškos ir rusiškos elektros importą.
Bet šita schema visiškai netenkina Rinato Achmetovo, kuris valdo Ukrainos anglies gavybą bei šilumos generaciją. Konkurencija energetikos rinkoje jam nereikalinga.
Kol du įtakingiausi Ukrainos oligarchai kovoja dėl viešpatavimo, eiliniams gyventojams sekamos politinės pasakos. Tie, kas nori importuoti elektra – Kremliaus agentai. Tie, kas nenori – irgi Kremliaus agentai, nes neleidžia Ukrainos pramonei vystytis. Žodžiu, kaip ir visada: Putinas prieš Putiną...
Kol kas Lietuvos politikai neplauna nešvarius skalbinius viešai, tai yra nesipiktina viešai dėl Kijevo energetikos politikos. Bet tik kol kas.
Laikui bėgant Astravo AE gali žymiai sugadinti santykius tarp dviejų valstybių, kurie atrodo nepriekaištingi.