Priešiška Kinijos atžvilgiu Lietuvos politika sukelia vis daugiau problemų lietuviškam verslui. Kaip ir pas Lietuvos eksportuotojus, problemos atsirado ir pas Lietuvos importuotojus: verslininkai skundžiasi, jog negali gauti Kinijoje užsakytų prekių. Lietuvos politikai skundžiasi, jog Pekinas grasina neleisti į kinų rinką bet kokias užsienio kompanijas, kurios bendradarbiaus su Lietuva. Akivaizdu, kad KLR rimtai ėmėsi Vilniaus ir priešiškiems Lietuvos veiksmams atsako savo demonstratyviais veiksmais, kurių esmė – ekonomiškai sunaikinti šunelį, kuris išdrįso amsėti ant Padangių šalies.
„Dirbančios logistikos sferoje Lietuvos kompanijos, kurios visada vežė krovinius per Klaipėdą, mane nustebino – prieš dvejas savaites atsiuntė pasiūlymą vežti per Rygos uostą. Aš dabar supratau, kodėl. Mes tik šiandien rytą sužinojome, jog kiti jau seniai taip planuoja. Aš baiminuosi kamšaties Rygoje, neaišku, kas bus, jei visa Lietuva važiuos per Rygą“, - kalba Lietuvos verslininkas, kuri 20 metų vežą kinų prekes į Lietuvą.
Rygos uosto pasirinkimas yra susijęs su tuo, jog vežėjai bijo nurodyti prekių paskirties šalį Lietuvą: kinų muitinė, pastebėjusi, jog KLR produkcija skiriama Lietuvai, nieko neaiškindami sulaiko krovinį ant sienos.
„Reikia pradėti kalbėtis dėl pavasario sezono, vakar kaip tik apmokėjome depozitą – 10 tūkst. dolerių už vieną konteinerį. Kitą planavome vėliau apmokėti. Bet sulaukėme žinios: „Po patikrinimo su logistikos kompanija apie prekių siuntimą mes negalime pabaigti muitinės deklaracijos. Negalime prekių išsiųsti į Lietuvą dabar, informuosime, kai situacija pagerės“, - skundžiasi verslininkas.
Prieš porą savaičių Lietuvos kompanijos susidūrė su daug rimtesne problema. Lietuva staiga prapuolė iš kinų muitinio apiforminimo sistemos. Tokia šalis buvo – ir daugiau jos nebėra. Atitinkamai, kaip galima vežti į Kinijos liaudies respubliką produkciją, kuri pagaminta neegzistuojančioje šalyje.
Tada problema išsisprendė per keletą dienų. Lietuva grižo į KLR muitinės registrą taip pat netikėtai, kaip ir buvo prapuolusi. Kodėl prapuolė, kodėl, kodėl sugražino – dėl to kinai nieko nepaaiškino. Jų muitinis registras – jų reikalas. Kaip ištrynė, taip ir įrašė. Kaip įrašė, taip ir vėl ištrins.
Tarp kitko, niekas neklausė, kodėl Lietuvos verslininkams prasidėjo problemos su kinų muitine. Visiems ir taip aišku.
Lietuvos verslą kankina pastovios problemos su Kinija nuo to meto, kai galutinai buvo suformuotas priešiškas KLR Vilniaus kursas.
Dar vasarą Lietuvos gamintojai pradėjo skųstis, jog bendradarbiavimas su kinų partneriais tampa vis sudėtingesnis. Kinai nepasirašo kontraktų su lietuviais, nenori pirkti jų produkcijos. Jie supranta, jog turi reikalų su nedraugiškos KLR valstybės piliečiais, o Kinijoje tai nėra sveikintina.
Lietuvos ištrynimą iš KLR muitinio apiforminimo sistemos galima skaityti kaip „paskutinįjį kinų perspėjimą“ Vilniui. Peržiūrėkite savo politiką mūsų šalies atžvilgiu, kitaip sekantį kartą Lietuva į Kinijos liaudies respublikos muitinės registrą jau nebebus sugražinta.
Skaidrią kinų užuominą Vilniuje ignoravo. Po sugražinimo į KLR muitinės sistemą Lietuva paskelbė apie diplomatinį Olimpiados Pekinę boikotą.
Ir štai jau Lietuvos politikai skundžiasi jog Pekinas grasina neleisti į kinų rinką bet kokias užsienio kompanijas, kurios bendradarbiaus su Lietuva.
„ [Kinija] siunčia transnacionalinėm kompanijom pranešimus apie tai, jog jeigu jos naudos komplektuojančias dalis ir medžiagas iš Lietuvos, tai daugiau negalės parduoti prekių kinų rinkoje“, - sakė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.
Ar gali Pekinas iš tikrųjų užkirsti kelią į pačią didžiausią pasaulyje rinką kompanijoms, kurios bendradarbiauja su Lietuva. investuoja į Lietuvą? Atsakant į tai reikia suprasti, jog Kinija jau ir taip žengė daug toliau, negu iš jos buvo laukiama, ir pas ją yra priežasčių nesustoti.
Vilnius pasiekė tai, jog Lietuvos – Kinijos santykiai tampa įdėmaus tarptautinio dėmesio objektu. Jų vystymąsi seka Amerikoje, Europoje, Rusijoje, Azijoje ir taip toliau iki pat Australijos ir Okeanijos. Šiame konflikte, bendrai pasakius, visiems nusispjauti į Lietuvą, kuri pati nieko nereiškia, o dar ir elgiasi standartiškai. Visus domina Kinija, kuri dabartiniu metu aktyviai ateina į pasaulį, ir kurią visi stebi, kaip ji elgsis.
Dispozicija tokia. Yra mažas, bet piktingas rytų europietiškas šunelis, kuris per 30 metų politikoje specializavosi nebaudžiamai aploti kitus, idant atkreipti vakarų sąjungininkų-globėjų dėmesį į save ir gauti jų paramą. Atvejyje su Kinija Lietuvos valdžia jau neslepia, jog amsėti ant jos su Taivano palaikymu ir „uigūrų genocidu“ pradėjo dėl to, kad gražinti Lietuvai JAV dėmesį.
Ir yra šalis, turinti naujojo globalinio lyderio potencialą, iš kurios laukiama, kokias tarptautinės politikos taisykles pasiūlys ta šalis.
Jei konfliktą su Lietuva dabar seka visas pasaulis, tai Pekinas suinteresuotas pademonstruoti visiems, jog nenubaudžiamai amsėti ant Padangių šalies niekam nėra leista, ir kiekvienas, kuris savo politikoje pasirinks priešiškumą Kinijai – dėl to stipriai pasigailės.
Todėl lietuvius muš. Atsargiai bet stipriai. „Kaip aš suprantu, Lietuvą nusprendė paversti į pavyzdinę bokso kriaušę, kaip šalį, kurios negaila ir su kuria galima ramiai nutraukti bet kokius santykius“, - rašo rusų Kinijos žinovas, Aukštosios ekonomikos mokyklos Kompleksinių europietiškų ir tarptautinių tyrimo centro direktorius (KETTC) Vasilij Kašin.
Taip kad dabar Vilniui pačios radikaliausios prognozės nebus neįmanomos. Lietuvos pavertimas tarptautiniams investoriams tabu zona, lietuviškos produkcijos paklausos tarptautinėje rinkoje degradavimas, Lietuvos verslininkų pavertimas nepageidaujamais partneriais užsienio ekonominėje veikloje.
Pas Kiniją pakanka resursų ir pasaulinės įtakos, idant užsmaugti Lietuvą ekonomiškai, ir tam ji yra pakankamai stimuliuotą.
Vilniuje netgi dabar iki galo nesupranta ant ko jie užšoko, kai iš įpročio pabandė truputi paloti.