Ekonomika Ekonomika

ES nurodė Lietuvai į skurdą ir atmetė jos “sekmės istoriją”

Vaizdo šaltinis: pmo.ee
 

Europos komisija ragina Lietuvą efektyviau spręsti socialinės nelygybės problemas. Briuselis pasisakė dėl skurdo Baltijos šalyje ir gasdina lietuvius socialinio gyvenimo dergradacija, jei Vilnius nesiims veiksmų. Lietuvos politikai piktai urzgia, kad ES biurokratai remiasi senais duomenimis ir Lietuvos valstybė jau yra daug toliau slinkusi prie Europos šalių gyvenimo lygio nei tai matoma iš Briuselio. Va tik šalies gyventojai nenori gyventi šiame socialiniame «rojuje»: gimstamumas krenta, o gyventojai sprunka iš šalies.

Europos komisijos ataskaitos dėl ES šalių-narių socialinio gyvenimo padeties – tai tokia «Švilpiko diena» lietuviškai. Briuselio valdininkai ruošia tokias ataskaitas kas keletą mėnesių.

Lietuva šiose ataskaitose vis lieka vienose paskutiniausių vietų pagal pagrindinius socialinius rodyklius. Jos “kaimynai” paskutiniose vietose stabiliai išlieka Latvija, Rumunija bei Bulgarija.

Lietuvos valdžia vis raginama pakelti socialinius rodyklius iki prieinamų ES šaliai-narei. Vilnius kaskart žado pasiteisinti, praeina dar keli mėnesiai – ir naujoje ataskaitoje Lietuva vėl kovoja dėl “garbingos” paskutinės vietos socialinės gerovės reitinge kartu su Latvija, Rumunija ir Bulgarija.

Paskutinė Europos Komisijos ataskaita pagal Lietuvos rodyklius buvo paskelbta metų pradžioje.

Europos Sąjunga pripažino turto nelygybę ir socialinį susiskladymą Lietuvoje - kritinio lygio, pavadino darbingo amžiaus gyventojų “nutekėjimą” iššūkiu ir pavartojo Lietuvos atžvilgiu žodį “skurdas”.

“Skurdo ir nelygybės lygis vienas aukščiausių Europos Sąjangoje, o mokesčių sistema bei išmokų sistema nedaro didelės įtakos tam, kad sumažinti skurdo lygį Lietuvoje”, - komentavo Briuselio valdininkų išvadas Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. – “Skurdas yra susijęs su senyvo amžiaus žmonių bei nepilnų šeimų gyvenimo lygiu, kaimuose skurdo riskas dukart aukštesnis negu miestuose”.

Po pusmečio Europos Komisija vėl primena Lietuvai, kad šalies nelygybės lygis yra vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Vėl kalbama apie skurdą, vėl reikia ką nors su juo daryti, o kitaip socialinio gyvenimo degradacija Lietuvoje virs neišvengiama.

Atrodo, Lietuvos valdžiai atsibodo teisintis, todėl kad šįkart jie nusprendė nuginčyti Briuselio kritiką.

“Europos komisija turi vien tik 2016 metų statistikos duomenis, kurie vėluoja dviem metais. Įgyvendinamos reformos – visų pirma, pensijų reforma, kurios dėka turime prielaidų sparčiam pensijų dydžių augimui ir lėšų atsargų jų tolimesniam augimui”, - mano Lietuvos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovo pavaduotojas Tomas Tomilinas. – “Šeimų atžvilgiu mes priėmėm beprecedentinį sprendimą: visos šeimos nepriklausomai nuo gaunamų lėšų turi galimybę gauti pinigus vaikams. Anksčiau Lietuvoje tokių pinigų ilgai nebuvo. Manau, tai sumažino daugiavaikių šeimų skurdo lygį, bet išsamią statistiką mes pamatysim vėliau”.

Gal ir galima buvo patikėti seimūno įtikimais, kad gyventi Lietuvoje tapo geriau ir linksmiau.

Tačiau gimstamumo mažėjimo bei emigracijos augimo statistika (kaip lietuviška taip ir europietiška o irgi ir tarptautinė) nenumaldomai liudija, kad Europos Komisijos duomenys dėl skurdo ne kiek neprarado savo aktualumo.

Lietuvos Statistikos departamentas praneša, kad vaikų skaičius šalyje nuo metų pradžios sumažėjo beveik 5%. Buvo atšvesta 320 mažiau santuokų nei praėjusiais metais, užtat emigracija paliginus su praėjusiais metais padidėjo ketvirčiu.

Nuo 2015 metų Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 113 tūkstančiais. JTO išprognozavo Lietuvos gyventojų skaičių sumažėjimą 20% jau 2050-iems metams. JTO reitinge Lietuva kovoja dėl paskutinės vietos Europos Sąjungoje su vis tais pačiais varžovais. Tokia pati depopuliacijos prognozė Rumunijai, aukštesnė tik Latvijoje (28%) bei Bulgarijoje (30%).

“2019 metais socialiniams reikalams skyrė 12,3% nuo BVP, tuomet kai vidutinis rodiklis Europos Sąjungoje sudaro 18,8% nuo BVP. Tai ir yra lėšų problemų sprendimui stygio priežastis. Lėšų stygio priežastį gali pakomentuoti ir Finansų ministerija, tačiau Europos Komisija savo rekomendacijose nurodė išeitį: mokestinių įsipareigojimų vykdymo skatinimas (kova prieš mokesčių slėpimą) ir mokestinės bazės plėtra”, - komentavo socialinės nelygybės situaciją Lietuvoje Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.

Pagal Lazutką, nelygybė Lietuvoje vis auga, Europos Komisija viską nurodė teisingai, tuomet kai Lietuvos vyriausybė ir seimūnai nori išduoti savo norus už realybę.

“Pensininkų įplaukos neaukštos, skurdas jų tarpe vis auga, už skurdo ribos gyvena 36% pensininkų. Darbo užmokestis auga sparčiau, nei pensijos, tai reiškia, kad nelygybė auga. Dėl to Tomilinas gali būti nusiteikęs optimistiškai, statistika atspindi ne viską, bet skirtumas reikšmingas ir problemos rimtos, strukturinės, ilgalaikės, todėl pokyčius galima laikyti “kosmetiniais”, - sako Vilniaus universiteto profesorius.

Lietuvos valdžių mėginimas atrėžti ginče su Briuseliu – mėginimas apginti mitą apie išdidžios Baltijos šalies “sėkmės istoriją”, kuris negali egzistuoti, kai jį neigia ne iš rytų, o iš vakarų.

Mėginimas neabejotinai nesėkmingas todėl kad per stipriai lietuvių biurokratų manipuliacijos ir statistika skiriasi su gyvenimo Lietuvoje realijomis.

Jeigu Lietuva budriai juda prie visuotinės gerovės valstybės standartų, kodėl, tuomet, iš šio beveik socialinio rojaus vis išvažiuoja žmonės ir kasmet čia gimsta vis mažiau vaikų?

Jeigu Lietuva yra sėkmingo post-socialistinio vystymosi pavyzdys, kodėl Europos Sąjunga kas pusmetį apkaltina ją skurdu? Metų pradžioje Europos Komisija jau nebe pirmą kartą reikalavo iš Vilniaus, kad stambiuose kaimuose ir miestuose neliktų tualetų be “vaterklozetų”.

Pilnaverte Europos Sąjungos nare negali būti šalis, kurioje kas penktas “savo reikalus” yra priverstas daryti medinių lentų būdoje, teigė Briuseliuje. Lietuva – kaip tik tokia šalis: 20% gyventojų privesrti naudotis lauko tualetais.

Vilniui nebe pirmą kartą grėsė didžiulės sankcijos, jeigu Lietuva nesiliaus daryti gėdos Europos Sąjungai ir neprisijungs gyvenviečių prie centrinės kanalizacijos.

Tačiau perspektyva mokėti 2,8 tūkstančius baudos kasdien iki tol, kol lietuviai nesiliaus tuštintis lauke, nei suteikė jokio entuziazmo šalies valdžiai nei davė pageidaujamo rezultato.

Šimtai tūkstančių ES šalies-narės gyventojų iki šiol yra priversti tuštintis medinėj būdoj savo kieme. Vargu ar šitie piliečiai laiko Naujausiųjų laikų Lietuvos istorija jos «Europos pasirinkimo» «laimės istorija». Taip negalvoja ir «užspaudžianti nosį» Europos Sąjunga.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis:
Aptarimas ()