„Belaruskalij“ partneriai Pabaltijyje gali nepergyventi, jog juos paveiks amerikiečių sankcijos. Apie tai pranešė „Lietuvos geležinkelių generalinis direktorius Mantas Bartuška, nurodydamas į JAV iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biurą (OFAC). OFAC pareigūnų paaiškinimai jam reiškia, jog Klaipėdos uostas neprivalo atsisakyti baltarusiškų trąšu tranzito. Paprasčiausiai, Lietuvos valdžia ieško formalių pretekstų verslo, kuris neatitinka jų „vertybių politikai“, sunaikinimui.
Gruodžio 8 dieną baigiasi sandorių užbaigimo su „Belaruskalij“ terminas, kurį Jungtinės Valstijos nustatė saviems kompanionams. Čia pagrindinis žodis –„saviems“. Kai Lietuvos susiekimo ministras Marius Skuodis pirmą kartą pareiškė apie tai, jog baltarusių trąšos palieka Klaipėdos uostą, analitikos portalas RuBaltic.Ru ne atsitiktinai atkreipė dėmesį į tai kad JAV sankcijos liečia išimtinai amerikietiškus asmenis (U.S. persons).
Prie ko čia Lietuva? Belaukiant „iks valandos“ dabar ir pats Skuodis patvirtina, jog ne viskas yra vienareikšmiška: „Europinės sankcijos kaip ir aiškios, dėl JAV sankcijų vyksta daug diskusijų. Be to, per vieną dieną gali daug kas pasikeisti, JAV ir ES gali imtis naujų sankcijų, jeigu mūsų kaimynystėje niekas nesikeis. (...) Sankcijos nėra įvestos dėl sankcijų, režimui tereikia pakeisti savo elgesį ir tranzitas, kuris vyko, tarp mūsų šalių ir apskritai galės toliau tęstis“.
Taip kalbėjo Skuodis 2021 metų lapkričio mėnesį. O štai ką jis sakė rugpjūtyje: „Bankai nepriims atsiskaitymų už suteiktas paslaugas. Įmonės, jeigu yra sankcionuotas subjektas, atsisako su juo turėti bet kokių verslo santykių vengdami rizikos ir galiu tvirtai teigti, kad nuo gruodžio, kai sankcijos įsigalios, trąšos per Lietuvą nustos judėti“.
Kas atsitiko? Kodėl prieš trejus mėnesius baltarusiško tranzito klausimas rodėsi jau išspręstas, o dabar jau viskas ne taip jau vienareikšmiška? Reikalas tame, jog „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška kreipėsi paaiškinimų į amerikietiškąją „specialiąją sankcijų tarnybą“ - į JAV iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biurą (OFAC).
Ten jam paaiškino, jog Klaipėdos uostui nėra ko baimintis JAV sankcijų dėl bendradarbiavimo su „Belaruskalij“.
„Pokalbio metu gavome patikinimus ir paaiškinome, kad dabartinėje apimtyje, jei grandinėje nėra JAV subjektų, sankcijos netaikomos“,- sakė Bartuška.
Juolab, spalio mėnesio pradžioje pats Bartuška lankėsi Jungtinėse Valstijose ir konsultavosi pas amerikiečius dėl sankcijų „Belaruskalij“. Informacijos agentūra BNS tvirtina, jog tai buvo pagrindinis jo kelionės tikslas.
JAV Finansų ministerijos atstovai tikriausiai pasakė Skuodžiui tą patį, ką ir Bartuškai: niekas neverčia Lietuvą atsisakyti baltarusiškų krovinių.
Bendrai, kai amerikiečiai nori išplatinti savo sankcijas užsienio kompanijoms, tai jie daro atvirai. Tam yra „Šiaurinio srauto-2“ precedentas.
2019 metų pabaigoje JAV jam įvedė sankcijas. Šveicarų kompanija Allseas, kuri tiesė dujotiekį, sustabdė darbus, paprašė JAV Finansų ministerijos paaiškinimų ir tik po to galutinai paliko projektą.
Bet su Lietuva viskas paprasčiau.
Amerikiečiai iš karto davė suprasti, jo sankcijos “Belaruskaliui” neliečia užsienio asmenų, Tą pačią poziciją jie pagarsino Mantui Bartuškai.
Bet kokia kompanija gali pasekti LG generalinio direktoriaus pavyzdžiu ir išsiaiškinti, ar ji gali bendradarbiauti su baltarusiškų krovinių siuntėjais. Šia nėra ko spėlioti. Jei pačios JAV neigia eksteritorinį sankcijų „Belaruskalij“ pobūdį, tai kodėl jas turi vykdyti Lietuva?
Naivu manyti, jog bankai, siekdami išsaugoti savo reputaciją, atsisakys priiminėti mokėjimus už baltarusiškų trąšų perkrovą Klaipėdos uoste (apie tai rašo BNS, remdamasi kažkokiu tai ekspertu).
Iki šiol nei viena kompanija pasaulyje savanoriškai nenutraukė santykių su „Belaruskalij“.
Arčiau visų prie to buvo Norvegų Yara, bet netgi ir ji toliau sėkmingai perka trąšas pas „paskutinį Europos diktatorių“. Apie kokią žalą reputacijai galima kalbėti, jei nei lietuviški, nei amerikietiški, nei europietiški įstatymai nedraudžia bankams lydėti baltarusiško kalio tranzitą?
Bazinė Skuodžio „prognozė“, jog Batką visgi išvarys iš Klaipėdos, faktiškai yra spekuliacinio pobūdžio.
Pageidaujamą ministras pateikia kaip tikrovę.
Šio scenarijaus įgyvendinimas neturi jokio formalaus pagrindo, bet yra atviras Lietuvos Vyriausybės siekimas sunaikinti verslą, remiamą baltarusiškų trąšų perkrova.
Valdantiesiems konservatoriams tai principo reikalas, o potencialų negatyvinį efektą šalies ekonomikai jie skaito nežymiu.
Surizikuosim nuspėti, jog tiesiog už keleto dienų Lietuvoje prasidės kova (galimai, ilgai trunkanti) dėl „Belaruskalij“ produkcijos. Ir geležinkelis, ir Klaipėdos uostas, su šiuo verslu afeliuoti vietinės valdžios atstovai turi priešintis nemotyvuotam tranzito atsisakymui.
Pirmu smuiku čia gros Birių krovinių terminalas, kuris tiesiogiai užsiima baltarusiškų trąšų perkrova. Kitoje barikados pusėje – Ministrų kabinetas ir Seimo koalicija su jų „vertybių politika“.
Idealus variantas pastariesiems – griežtinant JAV ir ES sankcijas, pasiekti tiesioginio draudimo bendradarbiavimui su baltarusiškų krovinių siuntėjais.
Ypatingai įdomu bus stebėti ką darys Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Prieš keletą mėnesių jis viešai paskelbė, jog abejoja galimų tranzitinių sankcijų „Baltaruskalij“ efektyvumu, kurios bus naudingos rusiškiems Baltijos uostams.
Ar surizikuos jis tai pasakyti dabar? Vargu.
Tikimiausiai, Nausėda kovoje nedalyvaus.
Viešai pasisakyti už Baltarusiją kažkaip tai nekomilfo, o kartu su konservatoriais griauti šalies tranzito verslą, reiškia prisiimti atsakomybę už problemas ekonomikoje.
Kam prezidentui tokia „laimė“? Jam jau laikas pagalvoti apie perrinkimą antrajai kadencijai.