Ekonomika Ekonomika

Lenkija ir Estija galvoja apie AE: Lietuva pasmerkė save atominei vienatvei

Vaizdo šaltinis: rosatomnewsletter.com
 

Mažos atominės elektrinės statybos idėja Estijoje tampa vis populiaresne. Apie tai liudija Kantar Emor kompanijos atliktos socialinės apklausos rezultatai. Be estų, statyti savo AE ketina lenkai, o baltarusiai jau eksploatuoja galingą elektrinę Ostravoje. Vienintelė Rytų Europos šalis, kuri, uždariusi Ignalinos AE, savanoriškai pasmerkė save „atominei vienatvei“ - Lietuva.

Branduolinės energijos panaudojimui pritaria 27 procentai apklaustųjų estų, dar 30 procentų – greičiau pritaria. Nuomonės prieš ir greičiau prieš laikosi maždaug du kartus mažiau žmonių (28 procentai).

Palyginus su praėjusios socialinės apklausos duomenimis, kuri buvo atlikta šių metų sausyje, AE statybos šalininkų dalis šalyje išaugo 3 procentais.

«Aš esu patenkintas, kad estų liaudies pritarimas mažo modulinio reaktoriaus projektui ir galimybei panaudoti branduolinę energiją metai iš metų lieka aukštame lygyje. Tai rodo, jog žmonės rimtai atsižvelgia į energetikos klausimus ir supranta, jog patikimas elektros tiekimas Estijoje turi būti užtikrintas esant bet kokiems orams“, – pareiškė Fermi Energia valdybos narys Kaleva Kallemetsa.

Pats Kantar Emor tyrimas buvo atliekamas pagal Fermi Energia kompanijos užsakymą, kuri lobuojo mažos atominės elektrinės su moduliniu reaktoriumi statybą. Todėl skeptikai gali suabejoti dėl paviešintų duomenų patikimumo. (Kas apmoka, tas ir užsako muziką).

Iš kitos pusės, susidomėjimas atominės generacijos raida auga visame pasaulyje. Kaip tiksliai pastebi Kaleva Kallemetsa, tam palankiai įtakoja vis stipriau jaučiami klimato kaitos padariniai ir augančios elektros energijos kainos.

Estijai   stabilaus elektros energijos tiekimo klausimas yra ypatingai aktualus, kadangi ES „žaliojo sandorio“ rėmuose, ji bus priversta atsisakyti savo gerai išvystytos skalūnų pramonės.

Kas ją pakeis? Tos pačios Kantar Emor sociologinės apklausos rezultatai rodo, jog estai sieja viltį su atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Bet šioje sferoje yra, mažiausiai, du rimti trūkumai – brangumas ir nepatikimumas.

«Šiuo metu jokios abejonės nekelia faktas, jog jei vyriausybės nori prisiimti kovos su klimato kaita įsipareigojimus, tai būtina visiška elektros energijos gamybos sektoriaus dekarbonizacija. Bandymai tai pasiekti be žymaus atominės energijos įnašo apsieis labai brangiai, jei tai iš viso bus įmanoma“, – perspėja Pasaulio branduolinės asociacijos vyresnysis komunikacijų specialistas Džonatan Kobb

Sprendžiant iš viso, Pabaltijo respublikos gyventojai tai supranta.

AE statyba rodosi pačiu racionaliausiu būdu pakeisti karštus skalūnus, kurie tradiciškai tenkina didelę šalies elektros energijos poreikių dalį.

Specialiai atominės generacijos vystymui Estijoje įkūrė Fermi Energia kompaniją. 2030 metais ji ruošiasi pradėti AE statybą, spėjamas projekto biudžetas sudarys apie 900 milijonų eurų.

„Mums reikalingi kompetentingi atominės energetikos srities specialistai. Pirmasis žingsnis – tai išsilavinimas. Tam, kad statyti mažus branduolinius reaktorius, nereikalinga armija branduolinės energetikos fizikų, bet ateinantiems 10 metų reikės apmokyti 20-30 branduolinės energetikos specialistų“, – paaiškina Europos atominės bendrijos viceprezidentas ir Fermi Energia valdybos narys Henry Ormus. Pirmieji studentai iš Estijos jau gavo stipendijas atominės energetikos studijoms užsienyje.

Lenkijoje dėstosi analogiška situacija. Šalies energetinė strategija numato 2040 metais dviejų atominių elektrinių statybą (šeši energetiniai blokai).

Jei estams reikia atsisakyti skalūnų pramonės, tai lenkams – anglies kasybos ir anglies panaudojimo.

„Mes jau pradėjome ruoštis atominės elektrinės statybai. Šiuo momentu rengiamos ataskaitos apie elektrinės poveikį aplinkai ir apie objekto vietą. Dokumentai rengiami dvejoms lokalizacijoms Pomeranijoje greta Gdansko“, –pranešė Lenkijos Vyriausybės energetinės infrastruktūros įgaliotinis Piotr Najimskij.  

Lukašenka iš viso kalba apie būtinybę pastatyti antrąją AE, kad būti nepriklausomu nuo naftos ir dujų.

2019 metais Ukrainoje buvo patvirtinta ilgalaikė visų šalyje veikiančių energijos blokų modernizacijos programa. Bendras susumuotas jų galios prieauglis, pakeitus kondensatorius, sudarys apie 400 MW, bendra darbų kaina vertinama 6 milijardų grivinų dydžio suma. Be to, dar daugiau ne 72 milijardus numatoma skirti dviejų Chmelnickio AE energetinių blokų statybos pabaigai.

Atomas – vienas iš svarbiausių Rytų Europos energetinių trendų. Ir Baltarusija, ir Lenkija, ir Ukraina, ir Estija numato vystyti savo branduolinę generaciją.

Tik viena regiono šalis savanoriškai pasmerkė save „atominei vienatvei“. Kalbama apie Lietuvą.

Ignalinos AE uždarymas buvo lydimas kalbomis apie tai, jog „nesaugią“ Černobylio tipo elektrinę pakeis nauja, pastatyta remiantis vedančiomis vakarų technologijomis. Bet senąją uždarė, o naujosios taip ir nepastatė. Prieš Visagino AE aktyviai protestavo ir vietiniai „žalieji“, ir „Greenpeace“, ir, netgi, kitų Pabaltijo respublikų valdžia.

„Aš esu kategoriškai prieš naujos Ignalinos statybą – ir čia už mane ne tik saugumo supratimas, bet ir grynai ekonominiai argumentai. Dalyvavimas AE statybos projekte iš Latvijos pareikalautų gigantiškos – daugiau nei milijardo latų – sumos, kurią galima išeikvoti naudingiau, investuojant į atsinaujinančių energijos resursų sistemos vystymą“. – sakė buvęs Latvijos aplinkos apsaugos ministras (o ateityje – prezidentas) Raimondas Vejonis.

2012 metais Lietuvos Seimas pirmame įstatymo „Apie atominės elektrinės statybą Visagine“ skaityme projektui pritarė, bet tada opozicija išsikovojo referendumą dėl branduolinės energetikos vystymo, kuris įvyko kartu su rinkimais į parlamentą. Nesunku buvo nuspėti jo rezultatą: pasaulis dar neatsigavo nuo 2011 m. kovo mėnesio 1 d. „Fukusima-1“ AE avarijos. Be to, lietuvius gąsdino, jog šalyje bus statomi Fukusima tipo reaktoriai.

Netenka stebėtis, jog 65 procentai referendumo dalyvių balsavo prieš AE statybą. Po to „naujos Ignalinos“ projektas galutinai nusibaigė.

Tikriausiai, per praėjusius 9 metus lietuviai pakeitė savo nuomonę apie atominę energetiką.

Bet tikslūs duomenys mums nėra žinomi – sociologai daugiau neklausė respublikos gyventojų, ar jiems reikalinga AE. Vis vien niekas nesiruošia jos statyti.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: