Ekonomika Ekonomika

Rusija, gelbėk: Pabaltijyje baigiasi dujų atsargos

Vaizdo šaltinis: ria.ru
 

Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje – stambiausioje Baltijos šalių teritorijoje – dujų atsargos gali baigtis pačiame šildymo sezono įkarštyje. Apie tai pareiškia dujų transporto sistemos AS Conexus Baltic Grid Latvijos operatoriaus atstovas. Jei žiema bus šalta, Pabaltijui tikriausiai prisieis ieškoti alternatyvinius energijos šaltinius, kartu su tuo, visi realūs variantai taip ar šiaip bus susiję su “agresyviu kaimynu” – Rusija.

Inčukalnio saugyklą galima pavadinti vienu iš Pabaltijo „energetinės nepriklausomybės“ simboliu. Suskilus TSRS, trečdalis jo akcijų atiteko „Gazpromui“, kuris negailėjo lėšų savo turto išlaikymui užsienyje. Praeitais metais, vykdant ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimus, rusišką monopolistą visgi atstūmė nuo latviškos DTS.

„Gazpromo“ dalį išpirko kompanija Augstsprieguma tīkls. Ji taip pat įsigijo ir Uniper ir Itera Latvija akcijas, tuo pačiu pradėjo kontroliuoti Conexus Baltic Grid – nepriklausomą Latvijos dujų transporto sistemos operatorių.

Tokiu būdu, buvo išpildyta pagrindinė jo sertifikavimo sąlyga, kurią suformavo Latvijos Visuomeninių paslaugų reguliavimo komisija (VPRK): „Gazpromas“ jokiais būdais neturi kontroliuoti Conexus veiklą.

Rusijos šalis nesiginčijo. Priešingai, ji pasinaudojo proga gauti gerus pinigus. Sandorio suma sudarė 77 milijonus dolerių - Uniper ir Itera Latvija savo akcijas pardavė pigiau.

„Tai žinios ne rinkai ir vartotojams, bet tai turi svarbią psichologinę reikšmę vyriausybei. Todėl, kad visi kaimynai, žinoma, užduoda klausimą: „Kas vyksta ten pas jus?“ Pas jus ten toks svarbus elementas, o dividendus nuo kompanijos gauna „Gazpromas““, - kalbėjo energetikos specialistas Juris Ozolinš

Dabar „Gazpromas“ nieko negauna ir nieko nededa į Inčukalnio dujų saugyklą. Bet kam nuo to palengvėjo?

Pirmoji žiema, po Conexus pripažinimo Latvijos dujų transporto sistemos nepriklausomu operatoriumi, kompanijai gali tapti rimtu išbandymu.

„Žydrojo kuro“ atsargos Inčukalne gali baigtis sekančių metų sausyje. Pačiame šildymo sezono įkarštyje.

2018 metais Pabaltijys jau buvo susidūręs su analogiška problema. Bet tada problemos kilo ne dėl gamtinių dujų stygiaus, bet dėl nepakankamo slėgio saugykloje. Na, ir žiema Baltijos šalyse buvo pakankamai švelni.

„Dujų rinkos atvėrimas Latvijoje buvo orientuotas ne į tiekimo patikimumą, o į mistinę prielaidą, kad kris kainos. Tokia buvo politinė nuostata, kuriai buvo paaukotas dujų tiekimo patikimumas. Jei praėjusią žiemą žemesnė nei minus 20 laipsnių temperatūra būtų išsilaikiusi dvi tris dienas ilgiau, Latvijoje būtų prasidėjusi energetinė krizė“, – prisipažino „Latvijas gaze“ valdybos pirmininkas Aigars Kalvitis

Pirmuoju eilinės potencialios krizės pranašu tapo šių metų sausio – kovo mėnesių anomalūs šalčiai.

Rinkos dalyviai griebėsi aktyviai imti dujas iš Inčukalnio saugyklos. Ypatingai dideli srautai, pavyzdžiui, tekėjo iš Latvijos į kaimyninę Lietuvą: 2,4 TWh tik per tris mėnesius. Tai istorinis rekordas.

2020-2021 metų šildymo sezoną Inčukalnio dujų saugykla baigė pakankamai nualinta. O po to kilo problemos, susijusios su jos užpildymu: SGD deficitas, kurių tiekėjai puolė į Aziją, „Gazpromo“ atsisakymas rezervuoti papildomus galingumus Ukrainos DTS, dėl stiprių karščių padidėjusi elektros energijos paklausa ir t.t

Vasaros pradžiai dujų kainos ne tik nenukrito, bet pradėjo kilti į viršų. Conexus Valdybos pirmininkas Uldis Bariss baimingai pažymėjo, jog šių metų energetikos rinka yra labai nestabili.

Lietuvoje dujų vartojimas pasiliko 2020 metų lygyje, bet jų transportavimas į kitas šalis sumažėjo.

Nuo sausio iki birželio mėnesio į Latviją buvo perduota 0,6 TWh – 78 procentais mažiau negu prieš metus. Lietuvos Amber Grid generalinis direktorius Nemunas Biknius tam randa logišką paaiškinimą: „Šaltos žiemos Europoje ir kituose pasaulio regionuose ištuštino dujų saugyklas, kurias tiekėjai, nežiūrint į smarkų gamtinių dujų kainų padidėjimą fondų biržose, tikisi užpildyti sekančiam šildymo sezonui. Be to, dėl smarkaus išmetimų kvotų kainos padidėjimo, Europos pramonė siekia sudeginamą akmens anglį pakeisti dujomis, kurios išmeta mažesnį kiekį CO2. Dujų paklausa didėja taip pat ir dėl Azijos rinkų atsistatymo po pandemijos, todėl dujų tiekėjai taip pat dažniausiai savo krovinį nukreipia į Azijos vartotojų pusę“.

Todėl Inčukalnio dujų saugykla naują šildymo sezoną pasitiko būdama ne geriausioje savo formoje.

„Conexus baiminasi, jo biržų brokeriai ištuštins jį iki 2022 metų sausio – liks tik menki strateginiai rezervai, numatyti vyriausybės tvarkos apie vartotojų aprūpinimą ir dujų pardavimą energetinės krizės ir grėsmės valstybei periodu taisyklėmis.

Kompanijos korporatyvinės strategijos skyriaus vadovo Janis Eisaks žodžiais tariant, dabar pildyti saugyklas dujomis nenaudinga – biržų brokeriai, naudodamiesi palankia kainų konjunktūra, stengiasi jas parduoti.

„Kiekviena perteklinė megavatvalandė, užpirkta prekiautojais ir saugoma Inčukalne potencialiai gresia €30 netekimu sekančių metų pavasarį. (...) Skaitykime, jog ši žiema bus panaši į praėjusią. Atsižvelgiant į aukštą kainų riziką, gali būti ir tokia situacija, kad iki sausio mėnesio Inčukalnis ištuštės“, - perspėja Eisaks

Esant tokiomis sąlygomis Pabaltijui prisieis skubiai ieškoti alternatyvius energijos šaltinius.

Pats paprasčiausias variantas – padidinti elektros energijos importą. Praeitą žiemą Latvija taip ir padarė: sausio mėnesį ji iš Rusijos importavo 473,4 GWh elektros energijos (tai 2,5 karto daugiau nei prieš mėnesį).

Tačiau laisvam srovės pertekėjimui BRELL elektros žiedu trukdo Lietuvos sisteminis operatorius Litgrid, kuris rugsėjo mėnesio 15 d. vienašališkai apribojo maksimalų elektros perdavimo linijų pralaidumą per Baltarusijos sieną. Tokiu būdu Vilnius ketina „boikotuoti“ Baltarusijos atominę elektrinę (BalAE)

Latvijoje Litgrid veiksmus pavadino techniškai nepagristais ir pažadėjo paduoti skundą Europos komisijai.

Latvių susirūpinimą suprasti galima: ant nosies sunkiausio šildymo sezono startas.

Jei Pabaltijui orai nebus palankūs, tai be didelių importuotos elektros energijos apimčių jai neapsieiti.

Todėl Lietuvos eilinis BalAE blokados „priepuolis“ atsitiko ne laiku. Galimai, po trejų – keturių mėnesių jai vėl prisieis kapituliuoti prieš baltarusišką „atominį monstrą“

O pavasarį viskas vėl prasidės iš pradžios.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: