Ekonomika Ekonomika

Pabaltijys pavertė pajuokos objektu pagrindinę „Europietiško pasirinkimo“ statybą

Vaizdo šaltinis: bus-ex.com
 

Geležinkelio Rail Baltica eksploatacijos pradžią vėl nukels – šį kartą iki 2030 metų. Paskelbęs apie tais administruojančios kompanijos Rail Baltica valdybos pirmininkas pažadėjo, jog jau tam terminui, 2030 metais Rail Baltica tikrai-tikrai pradės veikti. Kuo dar labiau pralinksimo tuos, kurie dešimtmečiais stebi Pabaltijo „amžiaus statybą“, kurios galo nesimato, o visa šio stambiausio Europos Sąjungos infrastruktūrinio projekto Pabaltijyje esmė tame, kad „pjaustyti“ ir, tiesiogine šio žodžio prasme, užkasti į žemę ES biudžeto pinigus.

«Iki šiol 2026 metai buvo mūsų pačių išsikeltas tikslas, kuris tvirtai, kaip akmuo, nebuvo apibrėžtas Europos lygmeniu. Deja, akivaizdu, jog šio grafiko laikytis neįmanoma. Viena vertus, jo neįmanoma įgyvendinti techniniu ir struktūriniu požiūriu, kita vertus, nėra padengtas visas projekto finansavimas“,- sakė Tynu Griunber, Rail Baltica Estonia valdybos pirmininkas.

Griunbergo žodžiai reiškia, jog geležinkelio Rail Baltica atidarymas vėl bus perkeltas. Šį kartą – 2030 metams. Ir jau 2030 metais paleis tiksliai, geležinė garantija! Jei prieš tai buvęs „trumpiausias terminas“ 2026 metai – Pabaltijui buvo „tvirtas kaip akmuo“, tai naujas bus atlietas iš bronzos.

Visiems, kurie seka dešimtmečius besitęsiančią geležinkelio Rail Baltica statybos epopėją, tie „geležiniai“ pažadai pagaliau paleisti tą nelaimingą siaurabėgį vis daugiau primena alkoholiko pažadus, kad jau dabar tai jis tiksliai viskas, daugiau nei gramo, ir po artimiausios algos namo pareis blaivus kaip stiklas!

Po to, suprantama, namo paršliaužia ant savo keturių, ir prasideda nepertraukiamo girtuokliavimo laikotarpis.

Tas pats ir su Rail Baltica. Geležinkelį iš Skandinavijos į Centrinę Europą per Pabaltyjį projektuoja ir stato jau ketvirtį amžiaus, o ekspluatacijos pradžios terminas nutolsta vis toliau, kažkur tai už horizonto. Ir kiekvieną kartą paaiškėja, jog stinga pinigų, kuriuos Europos Sąjunga skiria šiai statybai.

Štai ir dabar Rail Baltica valdybos pirmininkas aimanuoja, jog „nėra padengtas visas projekto finansavimas“. Nors dar tik metų pradžioje Lietuva, Latvija ir Estija prigrasino užblokuoti ES ekonomikos atstatymo fondą, jei Briuselis jiems neišskirs žadėtų pusantro milijardo eurų Rail Baltica statybai baigti.

Tada Briuselis kapituliavo, davė pinigų, bet praėjus keliems mėnesiams, pasirodė, jog jų vėl nebėra, ir statybos pabaiga vėl nukeliama į miglotą ateitį.

Ilgą laiką besitęsianti Rail Baltica statyba – tai didžiausio masto diskreditavimas kaip Europos Sąjungos projekto iš viso, taip ir Pabaltijo europietiškos integracijos, konkrečiai.

Bendra geležinkelio statybos kaina dešimtmečiais augo kas metai ir išaugo iki 7 milijardų dolerių (kurių, kaip dabar tapo aišku, taip pat maža) Per tą laiką ir už tokius pinigus jau buvo galima nutiesti TransSibiro magistralę, tačiau Rail Baltica vadybininkai bendruomenei vis pateikia „galutinius terminus“ ir prašo dar padidinti sąmatą.

Efektingame integraciniame darinyje tuos vadybininkus seniau jau būtų pasodinę, ir visos vyriausybės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje būtų atsistatydinusios dėl kaltinimo korupcija įsisavinant ES fondus. Tačiau Briuselis apsimeta, jog nieko nemato, arba iš tikrųjų nieko nemato.

Suprantama, jog sunku nepamatyti, kaip šiaurės-vakarų periferijoje užkasė į žemę jau 7 milijardus ES pinigų, bet taip ir nepastatė tokį kelią, kurio statybai tie pinigai buvo duodami. Bet, tikėtina, kad Europos Sąjungai ant tiek nusispjauti į Pabaltijį, jog ji sąmoningai šeria vietinius vadovus, kad tik tie per daug nelįstų su prašymais ir reikštų savo lojalumą?

Jei taip, tai Estijai, Latvijai ir Lietuvai ši naujiena yra labai bloga.

Europa nėra suinteresuota. kad Pabaltijys vystytųsi, augtų ir savo išsivystymo lygiu artėtų prie Skandinavijos ir Vokietijos – jai pakanka pasodinti jį ant korupcinės dotacijų iš Europos fondų rentos, ir tegul vietiniai aborigenai, jei tik nori, evoliucionuoja atgal – iš žmogaus į beždžionę.

„Sovietų okupantai“ jei tiesė Pabaltijui kelius, tai pabaltijiečiai tais keliais važinėjo, ir važinėja iki šiol. Europos Sąjungoje Pabaltijys tai pat gyvena svetima sąskaita, bet sovietų pinigai skirti keliams įsikūnijo į kelius, o europietiški pinigai skirti keliams įsikūnija į, turinčios prieigą prie vyriausybinės rangos, gigantiškos kamarilės elitinį vartojimą.

O tai reiškia, jog kai pas ES vėl pasibaigs pinigai, Pabaltijui nieko neliks. Nei elitinio vartojimo, nei kelių.

Straipsnis lengvai skaitomas ir kitomis kalbomis: